Antanas škėma 1911-1961m
5 (100%) 1 vote

Antanas škėma 1911-1961m

Antanas Škėma (1911-1961m.)

Škėma – modernus vakarietiškas rašytojas, vienas įdomiausių išeivijos prozininkų ir dramaturgų. Jau pirmosios jo novelės liudijo, kad šis autorius pasuks kitokiu, savitu, kūrybos keliu ir įneš daug naujovių į pokario lietuvių literatūrą. Jo kūrybos kelias trumpas, tetrukiąs tik gerą dešimtmetį, o talentas skleidėsi labai nepalankiomis aplinkybėmis – Nepriklausomybės praradimo, karo, viena kitą keičiančių okupacijų metais. Su kitais likimo broliais – žemininkais, „bežemiais“, iš dalies ir su H. Radausku – jį sieja tas pats įsigyvenimas į moderniają Vakarų literatūrą ir filosofiją, drasus lietuviškos tematikos papildymas tarptautiniais kontekstais. Taip pat juos sieja panašus tradicinių vertybių žlugimo išgyvenimas, nenumalšinamas prarastos tikrumos ilgesys. Antaną Škėmą nuo kitų skiria jo vaizduojamo žmogaus, praradusio namus, aplinką, tradicinias vertybes, itin skausmingas egzistencijos tragizmo pojūtis.

Jo kūryba autobiografiška. Būdamas jautrus ir nervingas rašytojas pats skaudžiai išgyveno aplinkos priešiškumą, dažnai jautėsi prislėgtas, kartais net suabejodavo savo talentu. Jo kūryba sunkiai skynėsi kelią į skaitytoją, sukeldavo daug ginčų tarp kritikų, dėl neva per didelio sudėtingumo, ne patriotiškumo ar erotinio atvirumo. Per neilgą kūrybinį laikotarpį A. Škėma sukūrė kelis novelių rinkinius, keletą dramų, bet svarbiausias jo kūrinys – romanas „Balta drobulė“.

Romanas „Balta drobulė“ išsamiausias Xxa. žmogaus dienoraštis parašytas lietuvių kalba. Tai intelektualinis, psichologinis kūrinys, parašytas sąmonės srauto forma (sąmonės srautas – išplėtotas vidinis monologas, papildytas pasakotojjo komentarais). Sąmonės srautas padeda geriau atskleisti žmogaus jauseną, išgyvenimus svetimame pasaulyje.

Romane pavaizduotas žmogus, kurio pasaulis negražinamai subiro į skeveldras nuo brutalių tikrovės smūgių. Tai – autobiografinis kūrinys, atskleidęs išeivio, išgyvenusio tradicinių vertybių krizes ir neprigijusio svetimoje žemėje tragediją (bet autoriaus, pasakotojo ir Garšvos tapatinti negalima). Romane dominuoja egzistencinės idėjos (žmogaus susvetimėjimas, Dievo praradimas, dvasinė krizė). Tos temos nebuvo dažnos lietuvių literatūroje, galbūt dėl to knyga nebuvo suprasta net išeivijoje.

Svarbiausia romane yra ilgėjimasis Lietuvos (tą ilgesį parodo Lietuvos vizijjos, sutartinių melodijomis giedanti lakštingala, bajorų galvos karnize, burtažodis „zoore“ atsiradęs vaikystėje belaukiant tėvų grįžtančių iš darbo), kūryba (Garšva žmogaus įprasminimą žemėje sieja su knyga. „Neparašiau knygos, vadinasi negimiau“), Dievo ieškojimas. Garšva lygina save su Kristumi, nes jam artima kūrėjo kančia ir tiesos ieškojimas. Jis panašus į Kristų: kenčia, yra nesuprastas, paliko žodį.

Antanas Garšva yra tikras Xxa. žmogus pakėlęs didžiulį katastrofiškos epochos krūvį. Su autoriumi jį galime tapatinti dvasine prasme.

Romano pavadinimas interpretuojamas įvairiai. Balta drobulė – vėlės rūbas, mirtis; bepročio sąmonės tuštuma, sąvotiška tabularasa (švari lenta) su kuria gyvenimas čia neprasideda, o pasibaigia; jeigu sietume su krikščioniška Turino drobule (drobule į kurią buvo įviniotas nukryžiuotas Kristus ir joje liko kraujo dėmės), baltos drobulės metafora galime suprasti kaip Xxa. dvasinių, idealoginių, politinių, moralinių kataklizmų foną, kuriame labiausiai išryškėja menininko atvaizdas.

Šiuo metu Jūs matote 56% šio straipsnio.
Matomi 529 žodžiai iš 943 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.