Antanas Škėma „Balta drobulė“
Ištraukos analizė ir interpretacija
A.Škėma-vienas įdomiausių XXa. prozininkų ir novelistų. Jis, kaip ir Radauskas, į psaulį žvelgia modernisto akimis, nuodugniai gilinasi į žmogaus emocijas, egzistenciją. „Balta drobulė“ – tipiškas rašytojo romanas, kuriame aiškiai atskleidžiama jo asmenybė. Meilės išgyvenimai čia susipina su tragizmu- Škėmos žmogus pralaimi. Jam lemta žūti.
Pagrindinis romano „Balta drobulė“ herojus- Antanas Garšva. Tai talentingas, meniškos sielos poetas, kuris savo charakteriu, žmogiškosios esmės suvokimu labai artimas pačiam A. Škėmai.
„B.M.T. Brodway line. Ekspresas sustoja. Antanas Garšva išeina į peroną. Šešios iki keturių po piet. Jis žingsniuoja apytuščiu peronu.“
Taip prasideda romano, taip pat analizuojamos ištraukos protagonisto poeto Antano Garšvos paskutinė sąmoningo gyvenimo diena. Kitą rytą Garšvos sąmonę užlies nesulaikomas beprotybės potvynis, ir pradėtas rašyti eilėraštis taip ir liks nebaigtas.
Įtempęs valią ir silpstančias sielos jėgas, permąsto dabartį, pasaulį ir pats save. Dabartis- nemėgstamas liftininko darbas Niujorko viešbutyje, Elenos meilės netektis, pasaulis- visa jį supanti ir jam nesuvokiama aplinka- „Kodėl neįrengia panoptikumų šitokiose vitrinose?“ , „Vėl laiptai. Per daug laiptų, jie kartojasi“, pats Antanas- niekam neįdomus liftininkas, gabus poetas, sergantis neurastenija: „Mano kišenėje tabletės. Tvarkoj.“ Visos šios mintys greitesniu tempu veda jį beprotybės link.
Antanas ironizuoja aplinką, save: „Daugelis genijų sirgo. Be glad you‘re neurotic.“ Ironija- gera saviitaiga. Taip manė ne tik Antanas Škėmas, bet ir Balys Sruoga, parašęs „Dievų mišką“. Su ironija lengvaiu gyventi tamsiame lageryje, taip npat ir susitaikyti su mintimi, jog sergama.