Antanas smetona diktatorius ar Lietuvos kūrėjas
5 (100%) 1 vote

Antanas smetona diktatorius ar Lietuvos kūrėjas

A.Smetona gimė 1874 m. rugpjūčio 10 d. Taujėnų valsčiaus Užulėnio kaimo (Ukmergės rajonas) neturtingo valstiečio šeimoje (tėvas turėjo 20 ha žemės). Seniau jo protėviai buvo kunigaikščių Radvilų baudžiauninkai.

Istorikas M.Biržiška rašo, jog ,,A.Smetona pasižymėjo savo lėtu būdu ir ramiu galvojimu, palinkimu į atitrauktinį bendrų klausimų nagrinėjimą, drąsa reikšti nuomones, kad ir priešingas daugelio, net daugumos nusistatymui, sugebėjimu apie save spiesti žmones, kad ir be didelės atrankos, bet pasiduodančius jo autoritetui, kitus net, dėl per didelio jo pasitikėjimo prisiartinusiais prie jo žmonėmis, vėliau tat piktam panaudojančius, svarbiose savo ar tautos valandose ne kartą pasireiškė nelauktu tvirtumu ir ryžtingumu”1.

Pirmas A.Smetonos konfliktas su caro valdžia įvyko 1896 m., kai jis mokėsi Mintaujos gimnazijoje. Tuo metu visi vaikai buvo versdami prieš pamokas kalbėti maldą rusiškai. A.Smetona ir keliolika kitų mokinių atsisakė tai daryti ir buvo pašalinti iš gimnazijos. Tada A.Smetonai teko važiuoti į Peterburgą pas Rusijos Švietimo ministrą ir prašyti leidimo baigti mokslą. Jo prašymas buvo patenkintas, ir A.Smetona pratęsė mokslą Peterburgo gimnazijoje.

Vėliau A.Smetona įstojo į Peterburgo universitetą, kur studijavo teisę. Jį visada labiausiai traukė filologijos mokslai, bet teisės pasirinkimą lėmė perspektyvesnės karjeros siekimas.

Nepaisant A.Smetonos priešiškumo marksizmo idėjoms, jis dalyvaudavo studentiškuose protestų mitinguose ir už tai 1899 m. buvo ištremtas į Vilnių, bet po mėnesio jam buvo leista grįžti į Peterburgo universitetą.

1902 m. A.Smetona buvo suimtas už lietuviškų knygų laikymą, bet po dviejų savaičių paleistas dėl įkalčių stokos. Tais pačiais metais jis baigė studijas Universitete ir grįžo į Lietuvą.

1904 m. jis vedė Sofiją Chodakauskaitę, su kuria susipažino dirbdamas jos brolio korepetitoriumi.

Grįžęs iš Peterburgo A.Smetona iš pradžių dirbo advokato padėjėju, vėliau susirado darbą Žemės banke. Dirbdamas banke, pradėjo įsitraukti į visuomeninę veiklą: vertė knygas į lietuvių kalbą, dalyvavo Lietuvių demokratijos partijos suvažiavimuose.

Kiek vėliau A.Smetona buvo išrinktas į Seimą, kaip LDP kandidatas. Būdamas LDP atstovas, A.Smetona dirbo ne vien savo partijos labui, bet daugiausia dėmesio skyrė visai tautai dominančioms temoms.

A.Smetona dažnai pasisakydavo už ,,kultūriškąją kovą”2, tai yra be ginklų ir kraujo. Tikriausiai jis suprato sukilimo neperspektyvumą, todėl daugiausia dėmesio skyrė kultūriniam lietuvių vystymui.

1905-1906 metais A.Smetona pamažu tampa tautininku ir pasitraukia iš LDP. O 1907 m. spalį su J. Tumu-Vaižgantu pradėjo leisti laikraštį ,,Viltis”, kuris išeidavo tris kartus per savaitę. Šiame leidinyje A.Smetona kritikavo lietuvių veiklą Rusijos politikoje ir neigiamai vertino lietuvių kišimąsi į Rusijos reikalus, manydamas, jog pirmiausia reikia domėtis lietuvių reikalais.

A.Smetonos nerimą kėlė didelį mastą pasiekusi lietuvių emigracija.

Lietuviai (vos 1,3% Rusijos imperijos gyventojų) sudarė beveik 10% šalies emigrantų, daugiausia į JAV. 1899-1910 m. iš Rusijos į JAV emigruodavo vidutiniškai: rusų – 1 iš 11 552 gyventojų, lenkų – 1 iš 200, lietuvių – 1 iš 212, žydų – 1 iš 78 gyventojų. Išvykdavo daugiausia jauni, energingi ir darbingiausi žmonės. L. Truskos apskaičiavimais, gyventojų emigracija ir migracija į kitas Rusijos imperijos vietas blogino demografinę situaciją: vien į JAV 1868 – 1898 m. išvyko apie 55000 lietuvių, apie 9000 išvyko iki 1914 m. į Didžiąją Britaniją. 1899-1914 m. į JAV išvyko dar 252 594 lietuviai, o 74 000 per tą patį laiką persikėlė gyventi į Rusijos imperijos miestus – Rygą, Liepoją, Peterburgą, Odesą, Maskvą ir kitur3.

1914 ir 1915 m. A.Smetona paskelbė du straipsnius4 apie Vilniaus krašto etninę situaciją. Juose jis pabrėžė, jog Rusija ir Prūsija savo gyventojų surašymuose specialiai žymiai sumažina lietuvių skaičių, nes bijo lietuvių tautinio atgimimo. A.Smetona bandė paneigti šituos duomenis, remdamasis XIX a. vidurio etnografinėmis lietuvių analizėmis, kurias savo darbuose surašė bešališki, anot Smetonos, R. D’Ekertas, A. Koreva, M. Janžulas.

A.Smetonai rūpėjo lietuvių kapitalo įstaigų kūrimo klausimas bei apskritai kapitalizmo vystymosi Lietuvoje problema. Jis ragino valstiečius mokytis amato ir persikelti gyventi į miestą.

A.Smetona dalyvavo tokių lietuvių kultūros organizacijų veikloje: ,,Aušros” knygų leidimo bendrovėje, Vilniaus lietuvių sušelpimo, ,,Ryto”, Lietuvių dailės draugijose, ,,Žiburėlyje”, dėstė lietuvių kalbą kai kuriose Vilniaus gimnazijose.

Jis buvo vienas iš Lietuvių mokslo draugijos steigėjų, kuri įsteigta 1907 m. A.Smetona buvo išrinktas knygininku, tačiau savo veiklą draugijoje nelabai vertino ir kartais atsiliepdavo apie jos susirinkimus su pašaipa.

1914 m. A.Smetona pasitraukė iš ,,Vilties” leidyklos, tapo dvisavaitinio žurnalo ,,Vairas” redaktoriumi.

A.Smetona visada labai norėjo išvykti studijuoti į užsienį, bet jo noras neišsipildė (mirė dukra, prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas).

1915 m. Vokietijai okupavus Lietuvą, A.Smetona liko Vilniuje ir tapo vienu iš svarbiausių Lietuvos veikėjų.

A.Smetona įėjo į 1915 m.
sukurtą komisija, kuri per 5 metus išleido 115 vadovėlių įvairių mokslo dalykų: logikos, psichologijos, lietuvių kalbos, literatūros, matematikos, fizikos, istorijos, kalbų5.

A.Smetona didžiausią dėmesį skyrė kultūriniam lietuvių vystymui, nes manė, jog to meto politinė situacija nebuvo palanki Lietuvai siekiant nepriklausomybės aktyviais politiniais veiksmais. Kartą lietuvių politikos veikėjams svarstant, kieno pergalė – Vokietijos ar Rusijos – būtų naudingesnė Lietuvai, A.Smetona pasakė esąs nepalaikantis nė vieno varianto: ,,Nei vienas, nei kitas mums neduos nepriklausomybės”6.

1917 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus konferencijoje buvo išrinkta Krašto Taryba, kurią patys lietuviai vadino Lietuvos Taryba. Į jos sudėtį įėjo ir A.Smetona, kurį rugsėjo 24 d. išrinko Tarybos pirmininku.

1917 m. lapkričio 2-10 d. Berne vyko lietuvių politinių veikėjų konferencija, kur A.Smetona pasisakė už konstitucinę monarchiją, siūlydamas kviesti į Lietuvos sostą Vilhelmą Urachą. Smetona akcentavo turinio, o ne valdymo formos, svarbą: ,,Yra demokratinių monarchijų ir nedemokratinių respublikų. Jei mes dedamės su vidurine Europa, tai mums reikalinga monarchija”7.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 964 žodžiai iš 3132 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.