Antanas smetona
5 (100%) 1 vote

Antanas smetona

Antanas Smetona gimė 1874 m. rugpjūčio 10d. Taujėnų valsčiaus Užulėnio (Ukmergės rajonas) neturtingo

valstiečio šeimoje. Smetona pasižymėjo savo lėtu būdu ir ramiu galvojimu, drąsa reikšti nuomones, kad ir

priešingas daugelio, net daugumos nusistatymui.

Antanas buvo šeštasis vaikas, po jo gimė dar dukra Julija. Vaikai dirbo namuose, mat tėvas nusistatė niekur

neleisti jų tarnauti. Antanukas išmoko skaityti, kai tėvai mokė vyresniuosius. Dešimtus metus einantį tėvas

nuvežė jį į Taujėnų valsčiaus mokyklą. Mirus tėvui, Antanas buvo nuvežtas į motinos tėviškę, Kartanus, o po

metų vėl grąžinamas į Taujėnus. Išmokęs rusų kalbą, radęs gerą mokytoją, jaunasis Smetona kibo į mokslus.

Mokyklą baigė 14 metų. Šeima nutarė Antaną leisti mokytis toliau, todėl reikėjo pasirengti stoti į gimnaziją.

Baigęs Palangos progimnaziją ir, šeimos patariamas, išlaiko egzaminus į Žemaičių kunigų seminariją.

Pergalvojęs savo sprendimą, tęsia mokslą Mintaujos gimnazijoje.

Smetona dalyvavo slaptoje „Kūdikio“ draugijos veikloje, domėjosi Lietuvos istorijos tyrinėjimais, gilino savo

lietuvių kalbos rašybos žinias.

Gimnazijoje lotynų kalbą dėstė Jonas Jablonskis, globojęs lietuvių valstiečių vaikus. Ši draugystė iš dalies

nulemia net šeimyninį Smetonos gyvenimą. Vasaros atostogas J. Jablonskis leisdavo Pašvitinio valsčiaus

Gavenonių dvare pas Chodakauskus. Jis rekomendavo Smetoną, kaip gabų korepetitorių, pamokyti Chodauskų

sūnų Romaną. Tada spentintos klasės moksleivis susipažino ir su 11 metų gimnaziste Sofija Chodauskaite.

Baigusi Mintaujos gimnaziją, Sofija 1904 m. ištekėjo už Antano Smetonos ir persikėlė su juo gyventi į Vilnių.

Smetoną labiau traukė istorija ar filologija, bet žinodamas, jog su šia specialybe darbo Lietuvoje negaus,

pasirenka studijuoti teisę Peterburgo universitete. Čia tarp lietuvių studentų jau veikė nemaža draugijų, tad

Smetona tampa veikliu jų nariu, dainuoja chore, slaptai išspausdina P. Avižonio parengtą lietuvių kalbos

gramatiką, kurią išdalijo norintiems gerai išmokti kalbėti ir rašyti lietuviams studentams.

Universitete, matyt, įvyko ir Smetonos idėjinis apsipsrendimas. Jis buvo priešiškas socialistinei ideologijai,

pasisakė prieš marksizmą. 1899m. už dalyvavimą protestuose dėl studentų teisių suvaržymų buvo suimtas, dvi

savaites kalintas ir ištremtas į Vilnių. Dalyvavimą lietuvių nacionaliniame judėjime pastebėjo žandarai. Už

lietuviškų knygelių laikymą 1902 m. Antanas Smetona vėl suimamas ir pasodinamas į tvirtovę, tačiau po

dviejų savaičių paleidžiamas. Tais pačiais metais jis baigia studijas ir grįžta į Lietuvą.

Vilniuje Smetona susiranda ramią, nors ir menkai apmokamą tarnybą Žemės banke ir įsitraukia į lietuvių

visuomeninę veiklą; verčia knygeles į lietuvių kalbą, kartu su žmona pamėgsta meno saviveiklą.

Vilniuje, matyt, galutinai susiformavo Antano Smetonos tautiškumo nuostata.

Revoliucijai pralaimėjus, carizmui puolant, sustiprėjo Smetonos konservatizmas, jam per daug revoliucinga

atrodė ir Lietuvos demokratų partija. Jis pasitraukė iš „Lietuvos ūkininko“ bendradarbių ir jau 1907 m. drauge

su J. Tumu- Vaižgantu kelis mėnesius bandė sutelkti nerevoliucingai nusiteikusią inteligentų grupę,

ragindamas plėtoti nuo politines kovos apsiribojusią kultūrinę veiklą. Tačiau ši grupė prie „Vilniaus žinių“ taip

ir nesusitelkė, nes laikraščio savininkas P. Vileišis perdavė jį grupei LDP ir socialdemokratų atstovų. Taip

nutrūko pirmasis Smetonos sumanytas bendradarbiavimas su katalikų kunigais, kuris vėl atgijo 1907 m. spalio

mėnesį, pradėjus leisti triskart per savaitę laikraštį „Viltis“.

Priešiški revoliucinei spaudai Smetonos straipsniai pamažu veikė dešiniuosius, taip pat nusivylusius pralaimėta

revoliucija ar įbaugintus carizmo represijų inteligentus ir telkė juos apie „Viltį“. Taip susidarė tautiškoji srovė.

Nemažą Smetonos nerimą kėlė vis auganti emigracija. Lietuviai sudarė beveik 10% šalies emigrantų. Daugiausia

į JAV išvykdavo jauni, energingi ir darbingiausi žmonės.

Publicistikoje Smetona kėlė skurdžią to meto Rytų Lietuvos valstiečių ir dvarų dabininkų dalią. Kaimai dėl

emigracijos netekdavo daug jaunimo.

Smetona kėlė ir valstiečių materialinės padėties gerinimo klausimus, rašė, jog būtina telkti valstiečių lėšas

dvarininkų žemei pirkti. Jam rūpėjo lietuvių kapitalo įstaigų kūrimo problema.

Antanas Smetona rūpinosi kylančių Lietuvos kaimų ir miestų socialinių grupių įtakos augimu, jų pozicijų

žemės ūkyje ir pramonėje stiprinti. Jo siūlymai turėjo aktyvinti ne tik lietuvių ekonominio ir visuomeninio

gyvenimo vaidmenį Lietuvoje, bet ir apskritai spartinti kapitalizmo vystymąsi.

Jis nurodė, jog Rusijos ir Prūsijos paskutiniuose gyventojų surašymuose lietuvių skaičiai tyčia sumažinti, nes abi

monarchijos bijojo lietuvių tautinio atgimimo, be to, juose daug netikslumų dėl dalies lietuvių tautinės

savimonės silpnumo.

Antanas Smetona aktyviai dalyvavo lietuvių kultūros draugijų veikloje: „Aušros “ knygų leidimo bendrovėje,

dėstė lietuvių kalba kai kuriose Vilniaus gimnazijose. Pasitraukęs iš „Vilties“ leidėjų tarpo, A. Smetona pradėjo

leisti ir redaguoti tautininku dvisavaitinį žurnalą „Vairas“. Jis turėjo telkti aktyviausiąją tautinės pakraipos

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 791 žodžiai iš 2619 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.