Šiaulių konservatorijos
Choro dirigavimo specialybės
10a klases mokinio
Gedimino Fabijansko
Antano Račiūno chorinės dainos
„ Už nemylino bernelio „
ANALIZĖ
Spec.dėstytoja
L.Lukošienė
2003 m.
-1-
Antanas Račiūnas XX am . kompozitorius gimęs ( 1905 – 1984 m. ) . Jis buvo gerai įvaldęs kompozicijos technimą . A . Račiūnas 1933 m . baigė Kauno konservatorijos J . Gruodžio kompozicijos klasę . 1936 – 1939 m . tobulinosi Paryžiaus konservatorijoje , o Lietuvoje , iš konservatorijos pasitraukus J . Gruodžiui , ilgus metus turėjo kompozicijos klasę Kauno konservatorijoje .
Antanas Račiūnas įvairių žanrų kūrinių autorius , žinomas kaip liaidies dainų harmonizuotojas bei liaudiško kolorito orginaliosios chorinės muzikos kūrėjas .
A. Račiūnas sukūrė kantatas : „Išlaisvintai Lietuvai“ ,“kantata apie Staliną“, oratorijos : „Tarybų Lietuva“, „Metai“,operos :“Mažytė“, „ Saulės miestas „ ,
„ Trys talismanai „ .
A.Račiūno chorinė muzika savita , turinti tik jam būdingą individualią stilistiką . Jis sukūrė per 40 originalių įvairaus turinio ir žanro dainų bei išplėtotų chorų . Pirmąsias savo dainas A . Račiūnas sukūrė dar prieš karą . Geriausio iš jų: „Vilija“ , „ Draugai“, „Pakelkim taures“ , „Į kovą“ , „ Sudiev“ , „Per plačią jūrą“ , „Slenka priešas paslapčiomis“ , „ Ar atminsi“ , „ Vyšnios žydi“ , „Per uogynus“ , „ Jaunystę savo švenčiam mes“ , „Vasaros daina“ .
Svarbiausios A. Račiūno chorinių dainų raiškos elementas yra liaudiškų intonacijų daininga melodija . Faktūrinis audinys niekuomet nėra statiškai sutirštintas , jis veikiau skaidrus , nepertrauktas ir visuomet teikiantis galimybių melodijai natūraliai vyrauti bendrame garsyne . Būdingiausias A. Račiūno dainų bruožas yra liaudiška lyrika . Harmoniją taip pat būtų galima pavadinti liaudišką. Dauguma dainų diatoniškos , harmonijoje vyrauja plagalinė sfera , dažnai naudojamos tercinis pritarimas , paralelių trigarsių slinktys , „tuščios“ kvartos , kvintos . Liaudiškumas toks natūralus , tiesiog trykštantis iš giluminių liaudies muzikos sluoksnių , kad kartais net sunku atskirti , kur kompozitoriaus originali muzika ir kur jo sukurta liaudies dainos išdaila .
Unikalus pavyzdys beveik visoje lietuvių chorinėje muzikoje yra daina „ Už namylimo bernelio „ , kurią net patys atlikėjai linkę laikyti liaudies daina . „ Už nemylimo bernelio „ yra vertingiausias ir dažniausiai skambantis A. Račiūno originalios kūrybos chorai . Kaip nurodė pats autorius , žodžius ir muziką , ritmiką jis paėmė iš liaudies dainos , „ Žali žolynėliai“ , skelbtos S . Šimkaus liaudies danų IV – ame sąsiuvinyje . Melodiją , remdamasis liaudies muzikos intonacijomis , sukūrė kompozitorius .
Dainos tekstas apie mergelę , kuri ištekėjo už nemylimo bernelio . Mergelė yra apimta didelės nevilties , ji raudoja jog „ aš jauna merguželė vargelin papuoliau“ už nemylimo bernelio .
– 2 –
Kūrinys parašytas mišriam chorui , a cappella . Šis choras yra 3 – jų dalių formos . Metras besikeičiantis . Pirmoje dalyje 2/4 metras , antroje ¾ metras ir trečios dalies pabaigoje ( reprizoje ) vėl 2/4 metras . Ritmas taip pat besikeičiantis.Daugiausia vyrauja aštuntinės , kai kur įsipina šešioliktinės . Ketvirtinių ir pusinių mažiau , jos kūriniui suteikia lyriškumo .
Tempas =72 metronomo dūžiai į minutę , tai lėto žingsnio tempas , Kurį galima palyginti su Andante tempu . Antroje dalyje piu moso – su judėjimu tempas truputį judresnis , gyvesnis . Reprizoje grįžta pradinis tempas Tempo I . A. Račiūno visuminė melodija apima ne tik jos pradinį pavidalą ( periodą ) , bet ir jo išplėtojimą visoje pirmoje dalyje . Melodija choro muzikoje yra svarbiausias elementas , todėl visa kompozicija panašėja į išplėtotą liaudies dainos harmonizuotę .
Pirmos dalies pradžioje melodiją veda altai , po to perima sopranai . Pvz .:
Lėtai kintančių pagrindinių natūralaus minoro funkcijų fone melodija skamba ilgesingai , persunkta vidinės kančios . Tenorai perima melodiją I – os dalies pabaigoje . Pvz .:
– 3 –