Antano smetonos publicistika ir problemų pateikimas spaudoje
5 (100%) 1 vote

Antano smetonos publicistika ir problemų pateikimas spaudoje

Turinys:

1. Įvadas;

2. A. Smetonos gyvenimo faktai;

3. Publicistikos analizė;

4. Išvada;

5. Literatūros sąrašas

Iš tiesų žmonės Antaną Smetoną prisimena kaip autoritarinio režimo Lietuvoje įtvirtintoją, bet ne kaip publicistą. Tik po 1940 metų įvykiu žmonės galėjo geriau susipažinti su jo publicistika, jo, kaip prezidento kalbomis, nusibrėžtomis valstybės valdymo gairėmis, ideologinėmis pozicijomis. Antanas Smetona gimė 1874 metais, Taujėnų valsčiuje. Studijavo teisę ir dalyvavo lietuvių būreliuose, buvo persekiojamas carizmo už lietuvišką veiklą. Pirmo pasaulinio karo metais A. Smetona dirbo lietuvių draugijose nukentėjusiems nuo karo šelpti, o kai Vokietija okupavo Lietuvą, ėmė ginti lietuvių reikalus, įsitraukė į politiką. 1917 metais rugsėjo 18 – 22 dienomis vykusioje konferencijoje buvo išrinktas Lietuvos Tarybos pirmininku . 1918 m. vasario 16 dieną pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo aktą. 1919 m. tapo pirmuoju Lietuvos prezidentu (tiksliau, buvo išrinktas Lietuvos Valstybės Tarybos).

A. Smetona – vienas iš lietuvių tautininkų sąjungos steigėjų ir vadovų. Kol buvo opozicijoj, jis redagavo ir rašė į tautininkų laikraščius, polemizavo su valstybės vadovais. Kaip politikas jis buvo tvirtos valdžios šalininkas, partijų tarpusavio kovoje matęs tik žalą tautai ir valstybei. Po 1926 metų valstybės perversmo jis įvedė valstybėje autoritarinį (autoritãrinis [pranc. autoritaire – valdingas]: 1. paremtas vienvaldyste, diktatoriška valdžia; 2. siekiantis įtvirtinti savo valdžią, įtaką, autoritetą; valdingas) valdymą, kuris buvo įtvirtintas 1928 ir 1938 metų konstitucijose. Vidaus politikoje jis rėmėsi tautininkais, kariuomene ir policija, socialinėje politikoje atstovavo pasiturinčių luomų interesus. Nacionalsocializme A. Smetona įžvelgė pavojų Lietuvos nepriklausomybei, todėl jį kritikavo. Savaime suprantama, kad tai atsispindėjo ir jo publicistiniuose rašiniuose. Mano nagrinėjamos Antano Smetonos publikacijos yra šios: Pirmutinis žodis (Lietuvos Aidas, 1917 m.), Mažumos ir lietuvių kalba Lietuvoje (Lietuvos Aidas, 1917 m.), Mūsų sulenkėjusiai bajorijai (Lietuvos Aidas, 1917 m.), Būkime nepriklausomi (Lietuvos Aidas, 1918 m.), Spaudos reikšmė (interviu, Lietuvos Aidas, 1931 m.), Tautiškas ir valstybiškas auklėjimas (Lietuvos Aidas, 1934 m.). Šios publikacijos skelbtos dar tuomet, kai A. Smetona dar nebuvo prezidentas, ir tuomet, kai juo tapo. Taigi, nagrinėdama jas galėsiu suvokti, ar pasikeitė A. Smetonos pasaulėžiūra, skelbiamos tiesos atėjus į valdžią, palyginti, kaip jis pateikia problemas iki prezidentavimo ir nuo jo.

Pirmosiose publikacijose (Pirmutinis žodis (Lietuvos Aidas, 1917 m.), Mažumos ir lietuvių kalba Lietuvoje (Lietuvos Aidas, 1917 m.), Mūsų sulenkėjusiai bajorijai (Lietuvos Aidas, 1917 m.), Būkime nepriklausomi (Lietuvos Aidas, 1918 m.)) Antanas Smetona remiasi patriotizmu ir tarsi aušrininkas kviečia visus susivienyti ir kovoti dėl valstybės nepriklausomybės, dėl etnografinės Lietuvos sukūrimo. Savo rašiniuose A. Smetona remiasi ir tuo, kad laisvės reikalauja daugelis užspaustų tautų: „nepriklausomos, savarankiškos Lietuvos geisti mes turime teisės ir tautų laisvės vardu“.

Rašydamas A. Smetona atstovauja visai tautai – nuolat sako „mes“, „mums“, vartoja daugiskaitą. Šitaip jis tampa tautos atstovu ir stengiasi išsakyti tarsi visų lietuvių nuomonę, nors iš tiesų, jis priklauso tautininkų partijai ir greičiausiai atstovauja jos nuomonę. Ir visgi galima teigti, kad tautininkų partija tuomet buvo vienas iš veiksnių, kurių reikėjo norint išjudinti tautą.

Pačios pirmosios jo publikacijos daugiau lyriškos. Maža ten tikrosios publicistikos (tačiau vargu ar galima jos tikėtis skaitant 1917 metų tekstus?), daug emocingų sakinių, žodžių. Tačiau savo teiginius A. Smetona stengiasi pagrįsti pavyzdžiais iš užsienio, stengiasi argumentuoti. Tačiau pirmąją nagrinėjamą publikaciją drįsčiau pavadinti greičiau atviru laišku, nei straipsniu.

Iš tiesų 1917 metų A. Smetonos rašiniai greičiau yra filosofiniai pamąstymai apie vieną ar kitą tuo metu beatsikuriančios valstybės problemą. Ir vienodai svarbu, ar kalbama apie ketinimą reikalauti nepriklausomybės, ar siekį, kad lietuvių kalba taptų valstybine Lietuvoje. Kad ir kaip A. Smetona stengiasi, argumentų jo rašiniuose mažoka, labiausiai jis kliaujasi savo asmenine arba partijos nuomone. Dažnai kalbama abstrakčiai, argumentuojama abstrakčiais pavyzdžiais, neįvardijant konkrečių veikėjų ar kaltininkų. Rašiniai kupini raginimų ir šūkių nepasiduoti, kovoti, neklausyti tų, kurie juodina valdžią ir taip toliau.

Kita publikacija – Spaudos reikšmė (interviu, Lietuvos Aidas, 1931 m.) – skelbta tuomet, kai pasaulį krėtė ekonominė krizė, į valdžią Vokietijoje ruošėsi ateiti Hitleris su savo nacistine partija, prieš penkerius metus Lietuvoje buvo įvykęs valstybinis perversmas – nuversta K.Griniaus vyriausybė, Klaipėdos krašto nacistai stengėsi, kad Klaipėdos kraštas būtų atplėštas nuo Lietuvos. Iki 1926 metų spaudos laisvė Lietuvoje buvo adekvati žodžio laisvei, suprantamai kaip galimybė ir būtinybė viešai išreikšti tik laimėjusios partijos mintis – taip teigia kai kurie šaltiniai. Priimta Konstitucija (1922) ir Spaudos įstatymas
tik teoriškai sudarė prielaidas žodžio laisvei, tačiau ta laisvė tuojau pat buvo apribojama kitais įstatymais. Informacinė politika turėjo būti bet kuriuo atveju palanki vyriausybę sudarantiems nariams ir periodinė spauda buvo vertinama ne kaip visuomenei reikalingas, jos poreikio nulemtas reiškinys, bet kaip suinteresuotųjų savo nuostatas skleisti reiškinys. Per 1926 metų rinkimus į Seimą, tautininkų partija gavusi daugumą balsų pagaliau panaikino cenzūrą. Tačiau „panaikino“ vėlgi tik sąlyginis žodis, mat nusiskundimų netrūko. Naujoji vyriausybė leido savo oficiozą „Lietuvos aidą“, kuriame be kada galima buvo duoti atkirtį į bet kurį nepatikusį kitų partijų straipsnį arba užsipulti valdančiai partijai nepatinkantį asmenį.

Šiuo metu Jūs matote 60% šio straipsnio.
Matomi 872 žodžiai iš 1445 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.