Antika
5 (100%) 1 vote

Antika

REFERATAS APIE ,,ANTIKA“

TURINYS

…Įvadas

1. Ankstivoji Graikų filosofija

2. Materialistinės filosofijos formavimasis

3. Materialistinė Graikų filosofija

4. Antikos skepticizmas

5. Heleninė filosofija

6. Antikos mistika ir neoplatonizmas

ĮVADAS

ANTIKA – daugiau kaip tūkstantį metų trukęs Senovės Graikijos ir Senovės Romos civilizacijos klestėjimo laikotarpis, arba tik Senovės Roma ir Graikija.

Antikinėje civilizacijoje būta visko: ir pakilimo ir nuosmukio periodų. Savo apogėjų ji buvo pasiekusi Aristotelio laikais. Po Aristotelio susidomėjimas filosofija sumažėjo, filosofija nuskurdo. Tai atsitiko dėl daug priežasčių. Tikriausiai nemažą reikšmę turėjo ir civilizacijos raida. Ji tuo metu pasiekė savo apogėjų, o vėliau pradėjo smukti. Vergoviniu darbu besirūpinanti visuomenė pasiekė savo aukščiausią išsivystymo stadiją ir nebegalėjo toliau tobulėti.Dar viena priežastis buvo ta, kad teoriniai mokslai atitrūko nuo praktikos. Tuo metu vyravusi visuomeninė praktika nepajėgė nei patvirtinti, nei paneigti iškeltų teorijų. Dar antikinę kultūrą ardė besiformuojanti krikščionybė, kuri gimė ir pradėjo egzistuoti mūsų eros pirmaisiais amžiais.

Visais laikais viso pasaulio mokslininkai išsamiai tyrinėjo ir tebetyrinėja antikos filosofų palikimą. Antikiniais laikais buvo sukurta daug filosofinės literatūros, tačiau mus pasiekė nedidelė jos dalis. Iš vadinamojo iki istorinio laikotarpio išliko tik kai kurių mąstytojų minčių nuotrupos, fragmentai.

Praėjus beveik tūkstančiui metų po antikinės civilizacijos žlugimo.Vakarų Europoje kilo humanitarinis sąjūdis, kuris iš esmės reiškė antikinės kultūros atgimimą. Tai buvo renesanso epocha. Renesanso laikų inteligentai, skleidėjai, ragino žmones atsigręžti į Antiką, grįžti prie Antikos vertybių. Buvo siūloma neužmiršti ir senųjų filosofų teiginių.

ANKSTYVOJI GRAIKŲ FILOSOFIJA

Graikai svarstė, iš ko susideda pasaulis, kas yra gamta ir koks jos santykis su žmogumi, kas skatina žmogų veikti. Tai skatino žmogų atitrūkti nuo religijos teiginių, pradėti mąstyti kitaip. Egipto žiniai savo mokslines žinias laikė paslaptyje, tai graikų mąstytojai jas kėlė į dienos šviesą. Visose Rytų šalyse, pradedant Kinija, Indija ir baigiant Egiptu, žmonių gyvenimas ir mintys sukosi apie religiją. Čia įžiūrimas skirtumas tarp Rytų ir Vakarų ankstyvosios civilizacijos.

Pirmosios filosofinės mokyklos atsirado VII-VI a.p.m.e. Susiformavo dvi ankstyvosios Graikijos filosofinės mokyklos – jonynų ir italikų, kurios sudarė visos vėlesnės filosofijos pagrindą. Jonėnais paprastai laikomi Jonijos jūros salose įsikūrusių Mažosios Azijos miestų bei Didžiosios Graikijos pirmieji mąstytojai, o italikais – pietų Italijos ir netoli jų esančių salų kolonistų mąstytojai. Šios kryptys buvo savitos, turėjo savo stilių. Jonėnai daugiausia tyrinėjo empirinius faktus, pasaulio sandarą, italikai – mąstymo procesą. Pastarieji dažnai rėmėsi religiniais mitais, todėl jų filosofija pasižymi didesniu spekuliatyvumu. Bet tai dar nebuvo filosofija, tai buvo tik filosofijos mokslo pamatai.

Ryškiausi jonėnų atstovai yra Talis, Anaksimandras, Anaksimenas ir Heraklitas iš Efero. Pirmieji trys žinomi kaip pirmosios antikinės filosofinės mokyklos, įsteigtos Mileto mieste, atstovai. Šios mokyklos pradininku laikomas Talis.

Talis ( apie 625 – 547 m.p.m.e. ) daug keliavo. Lankydamasis kaimyniniuose kraštuose, daugiausia Finikijoje, jis studijavo tų kraštų papročius, žmonių poelgius, mėgino suprasti jų esmę. Talio nuomone, žmogus privalo savo išvadas grįsti tvirtu žinojimu, o ne vien tikėjimu. Tai įrodo, jog Antikos filosofai tikrai siūlė žmonėms atsiriboti nuo religijos. Žmonių tarpusavio santykiai esą turi būti reguliuojami taip, kad vienas kitam trokštų gėrio. “ Mokykis ir mokyk ko geresnio “, “Kas bloga, paslėpk namuose “, “Ne visais tikėk “, “Būdamas valdovu, valdyk patį save “, – tokie buvo jo veiklos principai.

Graikai Talį vadino vienu iš septynių išminčių. Šio titulo jis nusipelnė už tai, kad iš anksto apskaičiavo saulės užtemimą ir tuo nustebino savo amžininkus. Talį domino gamtos sandara, reiškinių vidiniai ir išoriniai ryšiai. Jo nuomone, filosofijos uždavinys – nustatyti, kas yra pasaulis, kur buvo jo pradžia, koks jis. Talis padarė prielaidą, kad viskas susideda iš vieningos medžiagos ( jis manė, kad tai vanduo ), todėl visa, kas egzistuoja, yra tolygiai tarpusavyje susiję. Panašiomis problemomis domėjosi ir Anaksimandras. Talis – vienas iš pirmųjų senovės Graikijos filosofijos atstovų.

Anaksimandras ( apie 610 – 546 m.p.m.e. ) – pirmojo mums žinomo graikų filosofinio traktato “ Apie gamtą “ autorius. Anaksimandras, kaip ir Talis, taip pat ieškojo tos pirminės medžiagos, iš kurios sudaryti visi kūnai. Tačiau jo nepatenkino pirminės medžiagos tapatinimas su vandeniu. Jis manė, kad ta pirminė medžiaga yra apeironas, kuris suvokiamas pojūčiais. Apeironas nėra tolygus jokiai medžiagai, jis tik visų medžiagų pradas. Jis sako, kad iš jo išsiskiria visi dangūs, ir apskritai visi begaliniai pasauliai. Jis įrodinėjo, kad ir išnykimas, ir prieš tai atsiradimas vyki nuo begalinių amžių, viskam nuolat sukantis
ratu. Apeironas, anot Anaksimandro, yra ir bus. Jis – amžinas. Tik laikantis tokio principo, galima suvokti gamtoje vykstančius procesus. Anaksimandras filosofiją traktavo kaip mokslą apie gamtą.

Panašiai mąstė ir Anaksimenas ( apie 585 – 525 m.p.m.e. ) iš Mileto, kuris buvo Anaksimandro mokinys. Jis pasakė, kad pradžia yra oras, o tai, kas neapibrėžta – žvaigždės, kurios juda aplink žemę. Simplikijus sako, kad Anaksimandro materija yra vieninga ir beribė, kad ji neapibrėžiama, o Anaksimenas gamtą laiko apibrėžiama, vadindamas ją oru. Hipolitas savo veikale “Visų erezijų paneigimas “ dar kartą pabrėžia, kad Anaksimenas visa tai, kas atsiranda ir tai kas yra, ir tai, kas buvo, ir tai, kas bus: ir dievai, ir dievybės susideda iš oro.

Pitagoras ( apie 570 – 500 m.p.m.e. ) ko gero vienas iš žymiausių Antikos filosofų. Pats Pitagoras nėra palikęs savo veikalų, tačiau jam buvo priskiriama visa, ką per keletą šimtmečių sukūrė jo pasekėjai pitagoriečiai. Kadangi pitagoriečiai buvo pusiau uždara sąjunga ir jų skelbiami principai buvo uždaro pobūdžio, dėl to matyt, nepaplito ir jų raštai. Aristotelis yra pastebėjęs, kad sunku atskirti kur paties Pitagoro, o kur jo mokinių mintys, kadangi pitagoriečiai, jau mirus Pitagorui, savo veikalų autoriumi skelbė mokytoją. Pitagoras buvo didžiai gerbiamas žmogus. Štai ką sako jo amžininkas: “Jis tiek pralenkė kitus šlove, kad visi jaunesnieji troško būti jo mokiniai, o vyresnieji maloniai žiūrėjo į savo vaikus, su juo bendraujančius, negu į besirūpinančius namų reikalais.”

Apie Heraklitą ( apie 544/540 – ? m.p.m.e. ) yra žinoma, kad parašė trijų dalių veikalą “ Apie gamtą “. Pirmoje dalyje nagrinėjami kosmologijos klausimai, antroje – politiko problemos, trečioje išdėstomi samprotavimai apie dievus. Heraklitas, Blosono arba, kaip kai kas teigia, Herakonto sūnus, iš Efeso. Su visai žmonėmis jis buvo pasipūtęs ir išdidus. Heraklitas rašė: “ Didelis išsimokslinimas neįkrečia proto; mat, Heriodas, Pitagoras, Ksenofanas buvo mokyti, bet ne protingi “. “ Išmintingumas yra tik vienas dalykas: žinoti, kad protas valdo viską “.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1150 žodžiai iš 3547 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.