Graikø c-jà Hëgelis matë kaip jaunatviðkà, verþlià, energingà, dvasingà. Graikø civilizacijos kilmës problema yra sudëtinga, nes stebina gr. fenomenas:
1) jie sukûrë c-jà labai greitai (tik per 300 m.)
2) literatûra, mokslas, vaizduojamasis menas labai skyrësi nuot to kas buvo ankðèiau sukurta.
Patys graikai galvojo ið kur eina idëjos tokiems pasiekimams. Daugelis manë, kad daug kas perimta ið Egipto, Rytø. Kita vertus patys graikai pastebëjo, kad jø vystymasis eina kita linkme, nei likusio civilizuoto pasaulio. Pvz.: pradeda skirtis nuo filipinieèiø (nors tas pats raðtas ir t.t.). Graikijos iðkilimas buvo esminis posûkis pasaulio civilizacijos istorijoje. Jø pranaðumas jau iðriðkëjo jau karø su Perisja metu (privertë jà pereiti prie gynybos). Jëga vienybëje, o ne teritorijoje. Aleksandras Makedonietis visiðkai sugriovë Persø valstybæ ir uþëmë jos teritorijà. Jø pasirodymas artimuosiuose rytuose reiðkë Artimøjø Rytø civilizacijos pabaigà. Nuo to laiko Artimøjø Rytø, Europos, Indijos ir Kinijos c-jos pradëjo vystyti kultûrinæ sàveikà. Tuo laiku nusistovëjo.Tuo laikotarpiu nusistovëjo tam tikra pusiausvyra tarp ðiø civilizuotø visuomeniø, kuri egzistavo iki 1500 m. Ðià pusiausvyrà paþeidë Europa – ji pradëjo uþkariauti pasaulá. Graikus civilizacija buvo dalijimosi á Rytus ir Vakarus pradþia. Tikrasis Graikijos civilizacijos gimimas vyko Archaikos laikotarpiu. (8-6 a.pr.m.e). Tada atsirado nauji socialiniai, ekonominiai, kultûriniai bei politiniai reiðkiniai, kurie skyrë graikø civilizacija nuo kitø.
Esminis dalykas suformavæs graikø civilizacijos ypatumus – graikijos poliai.
Nauji reiðkiniai: pinigø ir rinkos sitema; klasinë vergovë, liaudies suvereniteto idëja; polio tapimas pagrindine politinës organizacijos forma, demokratinë santvarka.
Archaikos laikotarpiu susiformavo pagr. Moralës principai ir estetikos idealai, kurie vieðpatavo iki krikðèionybës atsiradimo. Atsirado mokslas ir filosofija, pagrindiniai literatûros þanrai, teatras, sportas. T.y. sukurti antikinës kultûros pagrindai
Plintant geleþiniems árankiams, vystësi þemdirbystë, nuo jos atsiskyrë amatai. Naudota moneta. Nebuvo vieningos piniginës sistemos. Kelios sistemos.
Tuo laikotarpiuGraikijoje formavosi etninë sàvimonë. Graikai pasivadino bendru helenø vardu. Etninës sàvimonës apraiðka – olimpinës þaidinës (nuo 776 pr.m.e.). Á jas rinkdavosi tik helenai. Pagrindinis to meto graikø etikos bruoþas – kolektyvizmo ir sàmoningumo suvienijimas. Graikai gyvenimo neásivaizdavo be bendruomenës, be polio. Sàmoningumas suprantamas kaip aukojimasis ir iðtikimybë poliui.
8-6 a.pr.m.e.atsirado orderinë architektûra. Orderis – architektûrinës kompozicijos tipas. Pagrindinis akcentas – kolonos. Pagrindiniai orderiai: jonënø ir dorënø.
Atsirado monumentalioji skulptûra. Vyravo 2 tipai: nuogo vyro (kurosas); drapiruotu drabuþiu apvilktas moters kûnas (Kora).
Didelæ reikðmæ skyrë visuomeniniø statiniø (ypaè ðventyklø) statybai: ðventykla statoma polio dievams – globëjams. Bendragraikiðkà reikðmæ turëjo dvi ðventyklos: Delfø ir Olimpijos.
Delfuose veikë orakulas. Á ðventyklas neðdavo aukas, dovanas, todël jû teritorijos tapo savotiðkais muziejais. Graikø ðventyklos buvo ne maldos namais, o dievø buveine. Apeigos vykdavo lauke. 6 a.pr.m.e. Graikijoje atsirado filosofija. Esminis màsrtymo pasikeitimas – bandymas atsisakyti mitinio pasaulëvaizdþio. Bandymas pasaulá suvokti remiantis priotu ir patyrimu. Pradedama analizuoti. Þmogus galëjo bandyti suvokti savo bûtá. Pimasis þinomas graikø filosofas – Talis. Pirmieji filosofai – natûrfilosofai (Demokritas, Herakleitas). Jie bandë aiðkinti gamtà ja paèia. Jø iðvados buvo svarbios mokslui.
Nuo 5.a.pr.m.e. filosofijos kryptis keitësi. Svarbiausià vietà uþëmë þmogus (Aristotelis, Sokratas)
Atsirado tragedija ir komedija, teatras. Jo praþia susijusi su religija – su dievo Dionizo kultu. Jo garbiai buvo giedama ditirambais. pagr. Daininkas chorifëjas ir choras. Dioniso kultas Atënuose tapo valstybiniu kultu, todël apiegoms buvo parinkta lygi vieta – teatras.
Graikø pomëgis vaidinimams, varþymoms buvo labai didelis. Mëgo kultûrines varþybas.
Sukûrë alfabetiná raðtà. Graikø visuomenë daug raðtingesnë nei Rytø. Jie á raðtà þiûrëjo kaip á amatà, ne kaip á ðventà dalykà.
Vergija buvo áprastinë institucija. Vergø atikoje buvo 113. Antikoje galiojo nelygybës principas. Tai atrodë normalu. Nelygybës principas pasireiðkë vergø ir laisvøjø atskyrimu. Vergas – tarpinë bûtybë tarp þmogaus ir daikto. (“kalbantis daiktas”). Nedaug vergø gimusiø vergystëje. Jais tampama uþ skolas, kaip karo belaisviai, arba perkami.
Moterø diskriminacija. Moteris neturëjo pilietybës teisiø, negalëjo dalyvauti politiniame gyvenime, negalëdavo paveldëti. Patriarchalinë visuomenë. Toks poþiûris, moteris negalëjo prilygti kariams (ið èia þemesnë padëtis). Vëliau moteris tapo naudingø vedybiniø sandoriø priemone. Moteris buvo laikomos psichologiðkai silpnesnëmis. Spartos moterys buvo pranaðesnës uþ Atënø. Jos turëjo teisæ iðtekëti uþ keliø broliø, nesantuokiniai vaikai buvo sulyginami su santuokiniais.