Antikinė ie šiuolaikinė demokratija
5 (100%) 1 vote

Antikinė ie šiuolaikinė demokratija

Turinys:

Įvadas ………………………………………………………………………………………………………………………………. p.2

1. „Demokratijos“ termino reikšmė……………………………………………………………………………………… p.4

2. Antikinės demokratijos pagrindiniai bruožai ………………………………………………………………………p.5

3. Dabartinės demokratijos pagrindiniai bruožai………………………………………………………………………p. 8

4. Antikinės ir dabartinės demokratijos palyginimas…………………………………………………………………p. 9

Išvados……………………………………………………………………………………………………………………………… .p.14

Literatūros sąrašas………………………………………………………………………………………………………………. p.15

Summary……………………………………………………………………………………………………………………………..p.16

Įvadas

Įdėmiau panagrinėjus šiuolaikinės politiškai aktyvios visuomenės žodyną, galima būtų konstatuoti, kad vienas iš dažniausiai kalboje pasitaikančių žodžių yra demokratija. Mūsų aplinkoje tapo įprasta girdėti tokius išsireiškimus kaip: nedemokratiškas valdymo būdas, demokratiška visuomenė ir pan. Tačiau detaliai įsigilinus į vartojamų žodžių prasmę kalboje, iškyla klausimas, ar visuomenė iš tikrųjų žino žodžio „Demokratija“ reikšmę. Kadangi, ne tik eiliniai žmonės, bet ir mokslininkai tyrinėjantis politikos ir demokratijos vystymąsi, nepateikia vieningo „Demokratijos“ termino apibrėžimo.

Tad pirmiausia šiame darbe ir bus bandoma apibrėžti, ką reiškia politinis terminas „Demokratija“, kokie minimaliausi politinės visuomenės bruožai reikalingi, norint sukurti demokratinį valdymo būdą, kitais žodžiais tariant, kokie aspektai formuoja demokratiją.

Pagrindinis šio darbo dėmesys bus skirtas Antikinės ir Dabartinės demokratijos palyginimui. Kadangi šiuolaikinė visuomenė „Demokratijos“ terminą, nors ne visada įsigilindama į prasmę, tačiau visgi vartoja teisingai , tai tuo tarpu šio žodžio, tuo pačiu ir pilietinės valdymo formos etimologiją žino tik nedaugelis ir labai dažnai įsivaizduoja klaidingai.

Ypatingai plačiai visuomenėje yra paplitusi nuomonė, kad demokratinės valdymo formos atsiradimas susijęs išimtinai su Antikiniu pasauliu. Labai dažnai bandoma vesti tiesiogines paraleles nuo Antikinės demokratijos prie demokratijos formos egzistuojančios šiais laikais.

Šio darbo tikslas ir bus- pabandyti atskleisti kiek dabartinė ir Antikinė demokratija yra panaši ir kiek skiriasi.

Kadangi Antikinio pasaulio suvokimas yra pakankamai nekonkretus, šiame darbe nagrinėjant demokratijos panašumus ir skirtumus bus apsiribota tik Graikiškąja Antika, o konkrečiai Atėnų pavyzdžiu (V a.).

Taip pat ir apie šiuolaikinės Demokratijos išraišką bus kalbama glaustai. Kadangi filosofai, politikos mokslo tyrinėtojai bei kiti asmenys labai dažnai pateikia skirtingus demokratiją formuojančius kriterijus, tad ir čia bus apžvelgti tik patys bendriausi nuo „demokratijos“ termino suvokimo neatsiejamiausi bruožai bei svarbiausi šią valdymo formą apibūdinantys kriterijai.

Be to, nors demokratijos požymius galima pritaikyti visuose viešojo gyvenimo srityse, visgi čia didžiausias dėmesys bus skirtas apibūdinti demokratijos kriterijus politikos srityje

Tad visą darbą galima būtų suskirstyti į atskiras dalis, kiekviena iš kurių glaustai, tačiau pakankamai informatyviai atsakys į visus įvade iškeltus klausimus bei visas suformuluotas problemas:

1. „Demokratijos“ termino atsiradimas, jo reikšmė: pagrindiniai demokratinio valdymo reikalavimai bei kriterijai;

2. Antikinės demokratijos pagrindiniai bruožai;

3. Dabartinės demokratijos pagrindiniai bruožai;

4. Antikinės ir dabartinės demokratijos palyginimas.

1. „Demokratijos“ termino reikšmė

Kaip jau buvo minėta įvade, čia bus aptarti tik patys bendriausi „Demokratijos“ apibrėžimo kriterijai. Kadangi „nėra bendro demokratijos apibrėžimo: skirtingai jį suprantama išsivysčiusiose demokratijose, Rytų ar Vidurio Europos šalyse, Afrikos, Azijos ar Afrikos žemynuose“. Kitaip tariant skirtingose šalyse demokratijos termino ribos arba labai susiaurinamos arba išplečiamos, pritaikomos prie gyvenimo normų.

Todėl šiame skyriuje bus trumpai pristatyta paties termino kilmė bei minimalūs kriterijai, kurie leistų politinę sistemą pavadinti demokratiška.

Pats terminas „ Demokratija“ yra graikų kilmės. Demos reiškia- liaudis. Kratos- valdžia. Taigi, demokratija reiškia liaudies valdžią. Tai reiškia, kad demokratiškai valdomoje šalyje aukščiausia valdžia ir nutarimų priėmimo teisė priklauso ne monarchai (vienam valdovui), ne aristokratams (nedidelei privilegijuotai žmonių grupei), o liaudžiai (tai yra piliečių daugumai).

Toliau vystant „Demokratijos“ apibrėžimo nagrinėjimą, pasidaro aišku, kad daugumos valdžia yra neįmanoma be lygybės tarp jų. Kitaip tariant, „Demokratija laiduoja politinę bendruomenę,
kurioje kokia nors forma egzistuoja žmonių politinė lygybė“. Žmonių lygybė užtikrina, kad priimant kažkokį nutarimą bus atsižvelgiama į daug nuomonių (į visų lygių žmonių nuomonę), tuo būdu bus užtikrinamas „Demokratijos“ veikimas.

Nors daugelis filosofų, politikų ir kitų sričių specialistų pateikia nevienodus demokratijos apibrėžimo kriterijus. Tačiau apibendrintai, galima būtų išskirti šiuos pagrindinius demokratinio valdymo požymius:

1. žmonių suverenumas;

2. vyriausybės kūrimas, valdomiesiems sutinkant;

3. daugumos valdžia; pagrindinių žmogaus teisių garantija;

4. laisvi ir nešališki rinkimai; visų lygybė prieš įstatymą;

5. teisminis asmens teisių užtikrinimas;

6. konstitucinis vyriausybės funkcijų apribojimas;

7. visuomeninis, ekonominis ir politinis pliuralizmas;

8. tolerancijos, pragmatizmo, bendradarbiavimo ir kompromiso vertybių palaikymas.

Taigi, kituose skyriuose ir bus bandoma atskleisti, kuri Antikinė ar Modernioji Demokratija labiausiai atitinka čia pateiktus standartinius demokratinio valdymo požymius

2. Antikinės demokratijos pagrindiniai bruožai

Pats faktas, kad termino kilmė yra graikiška, leidžia daryti išvadas, kad ir ši politinė sistema Graikijos poliuose, jau gyvavo. Remiantis istoriniais faktais, galime konstatuoti, kad plačiausiai iš visų Graikijos polių demokratinę valdymo formą geriausiai buvo įsisavinę ir plačiausiai naudojo- Atėniečiai, tačiau ir kaikuriuose kituose miestuose-valstybėse demokratijos užuomazgų būtą.

Kadangi geriausiai Antikinės Demokratijos bruožus atspindi Atėnai. Tad šiame skyriuje ir bus aptarta Atėnų politinė situacija, jos piliečių teisės bei pareigos.

Pirmiausiai, trumpai reiktų apžvelgti, kokios sąlygos leido susiformuoti demokratiniam visuomenės valdymui Atėnuose :

1. Mažas miestas- valstybė su žemdirbių apgyvendintomis apylinkėmis;

2. Vergovinė ekonomika, kurianti “laisvą“ laiką piliečiams;

3. Namų ruoša, t. y. Moterų darbas, duoda laisvę vyrams atsidėti viešosioms pareigoms;

4. Piliečių skaičius ribotas ir palyginti nedidelis.

Taigi, galima daryti išvadą, jog Demokratijos susiformavimui didelę reikšmę turėjo maža teritorija, bendruomenės kompaktiškumas ir daug laisvo laiko.

Apžvelgus demokratinio valdymo susiformavimo sąlygas, toliau vertėtų aptarti pagrindinius Antikinės demokratinės bendruomenės tikslus.

Peržiūrėjus visus išlikusius su Atėnų gyvenseną susijusius duomenys peršasi išvada, jog pasinaudoję visomis anksčiau aptartomis sąlygomis, jie sukūrė piliečių visuomenę, kurios pagrindiniai tikslai- piliečių lygybė, laisvė, pagarba teisei ir teisingumui.

Tad iš pirmo žvilgsnio galima teigti, jog Antikinė Demokratija kelia panašius tikslus, kokie yra nurodomi tarp pagrindinių demokratinio valdymo požymių (čia turimas omeny punktas daugumos valdžią bei pagrindinių žmogaus teisių garantija; ir punktas apie laisvus ir nešališkus rinkimus bei visų lygybė prieš įstatymą- be abejo, reikia iškart pastebėti, tų pačių punktų formuluotė Antikinėje ir Moderniojoje Demokratijoje yra skirtinga, bet prasmė jais išreiškiama panaši.

Tai patvirtina, ir detaliau išnagrinėtos Antikinei Demokratijai būdingos teisės ir laisvės. Kalbant konkrečiau, galima būtų teigti, jog Antikinė demokratija nebuvo įsivaizduojama be šių teisių bei laisvių:

1. Anot išlikusių istorinių šaltinių, visi Atėnų piliečiai galėjo ir privalėjo dalyvauti kuriant ir puoselėjant bendrą gyvenimą;

2. Visi buvo lygūs rango požiūriu. Tai reiškia, jog politiniame gyvenime (ir kitose gyvenimo srityse) visi piliečiai turėjo vienodas teises ir galimybes, nepriklausomai nuo jų kilmės ( tai taikoma tik piliečiams);

3. Visi buvo lygūs turto požiūriu. Atėnuose buvo sukurta tokia aplinka, kai teoriškai pinigai nelėmė žmogaus politinio aktyvumo, tiek turtingi, tiek vargšai galėjo dalyvauti sprendžiant polio reikalus;

4. Piliečiai taip pat turėjo aukščiausią valdžią leisti įstatymus ir aukščiausią teismų funkciją;

5. Taip pat piliečiai privalėjo būti lygūs prieš įstatymą.

Tačiau tai tik patys bendriausi Antikinės demokratijos bruožai. Galima teigti, jog čia paminėtos tik pagrindinės prigimtinės Atėnų piliečių teisės ir laisvės.

Be to, taip pat labai daug naudingos informacijos apie atėniečių Demokratijos tradicijas suteikia jų dalyvavimo politiniam gyvenime nuostatai:

1. Atėnų pilietis neįsivaizdavo savo gyvenimo be tiesioginio dalyvavimo politikoj ir kitose miesto- valstybės kasdienio gyvenimo srityse;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1294 žodžiai iš 4289 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.