Antikinė literatūra
5 (100%) 1 vote

Antikinė literatūra

ANTIKINĖ LITERATŪRA

Antikinė literatūra — senoji literatūra. Tas pavadinimas yra kilęs iš italų k. žodžio antico (tariama antiko), kuris savo ruožtu yra atsiradęs iš lotynų k. būdvardžio antiquus (tariama antikvus) — „senas, senovinis“.

Antikinė literatūra yra senovės graikų ir romėnų literatūra, kuri užsimezgė, išaugo ir suklestėjo dar gerokai prieš naująją erą. Seniausi graikų literatūros paminklai buvo sukurti apie VIII — VII a. prieš mūsų erą; romėnų literatūros raida prasidėjo kiek vėliau— III a. prieš mūsų erą viduryje. Ir vienos, ir kitos literatūros pabaiga — V mūsų eros amžius, kada žlugo Vakarų Romos imperija. Taigi antikinė literatūra apima gana ilgą — apie 1200 metų — laikotarpį.

Vergovinė santvarka. Antikinė literatūra — vergovinės visuomenės literatūra. Ji atspindi tos visuomenės gyvenimą: jos užuomazgą, augimą, klasių kovas ir smukimą.

Vergovinėje visuomenėje buvo dvi pagrindinės klasės: vergvaldžiai ir vergai. Vergai dirbdavo, o jų darbu naudodavosi vergvaldžiai. Pastarieji, turėdami laisvo laiko, galėdavo domėtis menu, literatūra, filosofija. „Tik vergovė padarė galimą stambesniu mastu darbo pasidalijimą tarp žemdirbystės ir pramonės ir tuo būdu sudarė sąlygas senojo pasaulio kultūrai — graikų kultūrai suklestėti“1,— sako F. Engelsas. Vadinasi, vergovinė santvarka, palyginti su ankstesne, buvo pažangus reiškinys.

Tačiau, laikui bėgant, vergovinė santvarka ėmė stabdyti gamybos raidą. Vergvaldys niekindavo darbą, o vergas dirbdavo tik verčiamas. Jis nesaugodavo darbo įrankių, nesirūpindavo daugiau padirbti. Sustojo technikos pažanga. Vadinasi, gamybos būdas ėmė kliudyti gamybai. Atsirado gilių prieštaravimų tarp vergvaldžių ir vergų. Vienur kitur prasidėjo vergų sukilimai. Be to, nebuvo vieninga ir pati vergvaldžių klasė: turtingųjų siekimai buvo vieni, neturtingųjų — kiti.

Dėl tokių prieštaravimų vergovinė santvarka suiro; ją pakeitė nauja — feodalinė santvarka.

Antikinės literatūros istorinė reikšmė. Antikinė literatūra — pirmoji Europos literatūra. Antikos civilizacija pagimdė visos Europos civilizaciją, paskatino menininkų kūrybą, įkvėpė mokslininkų mintį. Tokie jos kūriniai, kaip Homero poemos, graikų tragedijos ir komedijos, Vergilijaus „Eneida“, Horacijaus odės ir daugelis kitų, iki šiol mėgstamos: šiuose kūriniuose keliami klausimai tebėra įdomūs ir dabar. Senosios literatūros paminklai tebedžiugina mus meniškumu, ryškiais charakteriais, vidiniais žmonių pergyvenimais. Vienas ryškiausių antikinės kultūros bruožų buvo humanizmas (iš lotynų k. žodžio humanus, reiškiančio „žmoniškas“), žmogaus vertės ir reikšmės pabrėžimas. Apie žmogaus didingumą, jo proto galią jau 5 a. prieš mūsų erą didysis graikų tragikas Sofoklis rašė šitaip:

Daug gamtoj nuostabių jėgų,

Bet už žmogų didingesnės nėra.

Didieji senovės rašytojai žavisi žmogumi, jo išvaizda, stebisi jo kūrybiniais sugebėjimais.

Antikinės literatūros žanrai — vėlyvesnės literatūros žanrų užuomazga. Beveik visi literatūriniai žanrai užsimezgė ir išsivystė antikoje. Kad jie atsiradę senovės graikuose ar romėnuose, rodo patys terminai, ir mūsų dienomis žymintys literatūros rūšis, metodą, kryptį ir žanrą. Poema, epas, idilija, tragedija, komedija, odė, himnas, elegija, lyrika, epigtama — visi tie žodžiai antikinės (daugiausia graikiškos) kilmės.

Tie terminai rodo, kad ryšys su antika ligi mūsų dienų nebuvo nutrūkęs. Iš antikos, lyg kokio šaltinio, literatūros kūrėjai sėmė sau temas ir išraiškos priemones.

Literatūros žanrai antikinėje Graikijoje mezgėsi ir rutuliojosi ne visi iš karto, bet palaipsniui, laikui bėgant pakeisdami vienas kitą.

Kokie buvo svarbiausi žanrai?

Pirmiausia graikai sukūrė keletą herojinių poemų, kurių žymiausios — „Iliada“ ir „Odisėja“— buvo susijusios su svarbiu visai tautai įvykiu — Trojos karu. Kiek vėliau pasirodė pamokomosios (didaktinės) poemos. Šie kūriniai buvo pavyzdžiu ir norma vėlesniems herojinių epų bei didaktinių poemų autoriams — romėnų Vergilijui, italų Torkvatui Tašui, Ariostui ir kt. Beveik tuo pačiu metu, kaip epas, atsirado įvairių rūšių lyrika: elegijos, jambai, himnai, odės ir t. t. Tose dainose buvo reiškiami atskiro žmogaus ar kolektyvo jausmai bei išgyvenimai.

Kiek vėliau į literatūrinę sceną išėjo drama, kurios svarbiausios formos — tragedija ir komedija — klesti ir mūsų dienomis. Senovės pasaulyje buvo padėti pamatai ir literatūros mokslui— literatūros teorijai, kurią puoselėjo ir vystė graikų filosofai Platonas,. Aristotelis ir kt. Šių mąstytojų teiginiais rėmėsi vėlesnių literatūros teorijų kūrėjai. Pavyzdžiui, prancūzų teoretikas, klasicizmo pagrindėjas Bualo, iš dalies sekdamas antikos teorijomis, XVII a. paskelbė garsų veikalą „Apie poezijos meną“. Antikos laikais užsimezgė ir kai kurie prozos žanrai. Gana reikšmingą vietą antikos literatūroje užėmė pasakėčia, kurios temas yra savaip apdoroję naujųjų laikų pasakėčių rašytojai, pavyzdžiui Lafontenas, Krylovas ir kiti.

Senaisiais laikais pasirodė ir mūsų novelės bei romano užuomazgos.

Antikinė mitologija, jos reikšmė. Antikinėje literatūroje labai svarbią vietą užėmė

mitologija, kuri, anot K. Markso, buvo „ne tik graikų meno arsenalas, bet ir jo pagrindas“. Mitai — tai pasakojimai apie dievus ir didvyrius. Tie pasakojimai ir dabar žavi mus spalvingu grožiu.

Mitai — senoji graikų ideologija. Pirmykštis žmogus, nesuprasdamas tikrųjų gamtos reiškinių priežasčių, manė, jog pasaulis pilnas gyvų būtybių, kurios sudarančios savotišką bendruomenę. Saulė, mėnulis, žvaigždės, upės, miškai ir medžiai buvo laikomi gyvomis būtybėmis, vienaip ar kitaip besigiminiuojančiomis. Tokių dievų ar deivių buvo nepaprastai daug. Laikui bėgant, kito žmonių gyvenimas. Tie pakitimai atsispindėjo ir žmonių ideologijoje. Buvo įvesta šiokia tokia tvarka ir didžiulėje dievybių minioje: kiekvienam dievui ar deivei buvo tiksliai pavesta tam tikra pasaulio ar gyvenimo sritis.

Šiuo metu Jūs matote 55% šio straipsnio.
Matomi 964 žodžiai iš 1766 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.