Antikine politine filosofija
5 (100%) 1 vote

Antikine politine filosofija

Platonas

Platonas (427–347m. pr. Kr.) gimė kilmingų atėniečių šeimoje. Jo kritišką požiūrį į demokratiją dagelis tyrinėtojų yra aiškinę aristokratiška kilme. Platono intelektualiniam vystymuisi didžiausią reikšmę turėjo bendravimas jaunystėje su Sokratu, iš kurio jis perėmė idėją, visuomet dominavusią jo politinėje filosofijoje, kad dorybė yra žinojimas.

Platonui rūpėjo ne tik pažinimo klausimai. Jis siekė išsiaiškinti, iš kur ir kaip atsiranda pagrindinių žmogiškų vertybių: dorovingumo, teisingumo, išminties, grožio ir kt. supratimas. Į šiuos klausimas mąstytojas mėgino atsakyti dialogų forma parašytuose kūriniuose.

Pirmosios jo mintys apie politiką užfiksuotos jo veikale “Valstybė”. Jame Platonas analizavo valstybės prigimtį ir funkcijas. Ypač daug dėmesio jis skyrė piliečių nuosavybės, valdymo formų ir politiko profesijos klausimams. Politines problemas jis siejo su etinėmis. Jis manė, kad žmonių santykius valstybėje lemia jų dorovė. Teisingos idėjos ir dorovė tarpusavyje susijusios. Tyrinėdamas dorovės kilmę, filosofas priėjo išvadą, kad dorovė yra įgimta sielos savybė.

Platonas savo bendrąja filosofine sistema grindė ir mokymą apie valstybę. Valdymo formos egzistuojančios idėjų ir daiktų pasauliuose. Todėl visi realiai egzistuojantys valdymo tipai skiriasi nuo idealiojo ir yra netobuli. Mąstytojas analizavo blogų valstybių tipų atsiradimo priežastis. Svarbiausia yra žmonių godumas. Filosofas nurodė keturis blogų valstybių tipus: timokratiją, oligarchiją, demokratiją ir tironiją.

Iš visų blogųjų santvarkų geriausia esanti timokratija, kurioje viešpatauja garbėtroškos. Timokratinėje valstybėje liaudis gerbia valdovus, kariai yra laisvi nuo buitinių rūpesčių. Timokratiją ankščiau ar vėliau pražudo aistra turėti ir ji išsigimsta į oligarchiją – turtuolių mažumos viešpatavimą, ją pakeičia demokratija, kuri ilgainiui virsta tironija. Tironija Platonui buvo labiausiai atstumianti, nes tai yra su protu ir išmintimi nesuderinamas valdymo tipas.

Veikale “Valstybė” Platonas vaizduoja “idealią valstybę”, tai yra, įsivaizduojamą valstybės modelį – arba tai, ką vadiname “utopine” valstybe. Trumpai tariant, jis mano, kad valstybę turėtų valdyti filosofai. Esminis filosofo aprašytos valstybės bruožas yra jos panašumas į individą. Pasak Platono, siela padalyta į tris dalis, todėl ir valstybė turi būti dalijama į tris luomus:

 Valdovų luomas: tik išminčiai gali rūpintis, kad visi piliečiai teisingai gyventų. Todėl Platonas reikalauja, kad filosofai vadovautų valstybei (mokytojų luomas);

 Sargybinių luomas: rūpinasi valstybės gynimu nuo išorės ir vidaus priešų (karių luomas);

 Kitų piliečių sluoksnis – tai amatininkai, verslininkai ir valstiečiai, privalantys aprūpinti bendruomenę (maitintojų luomas).

Idealioji Platono valstybė gali priminti senąją Indijos kastų visuomenę, kur kiekvienas turėjo savo atskirą funkciją visumos labui. Šiandien Platono valstybę tikriausiai pavadintume totalitarine. Tačiau verta įsidėmėti, kad, jo nuomone, moteris gali vadyti valstybę lygiai kaip ir vyrai. Valdovai miestus – valstybes turi valdyti pagal savo protą. Filosofas manė, kad moterų protas toks pat kaip ir vyrų, jei tik jos gauna tą patį išsilavinimą ir yra laisvos nuo vaikų priežiūros ir namų ruošos. Valstybės valdovai ir sargybiniai Platono valstybėje neturi šeimos ir privatinės nuosavybės. Aukštieji visuomenės luomai neturi teisės kurti šeimų. Vaikų auklėjimas – visuomenės, o ne atskirų asmenų ar šeimų reikalas.

Platono nuomone, ypatinga reikšmė valstybės valdyme tenka lavinimui. Tai viso valstybingumo pagrindas. Valdovų valdžios nevaržo jokie konstitucianiai apribojimai, todėl valstybės gerovės laidas – lavinimu įgytas pačių valdovų minėtos gerovės supratimas. Lavinimas apima elementarų auklėjimą: muzika, poezija bei gimnastika; mokslinį lavinimą: matematika, astronomija; filosofiją.

“Įstatymuose”, senatvėje parašytame veikale, Platonas nebesivadovauja idealaus valdovo paveikslu: valstybės gyvenimas reguliuojamas įstatymais. Išsamiuose įvaduose aiškinama įstatymų prasmė idant, jie taptų piliečių mokytojai. Čia “įstatyminę valstybę” vaizduoja kaip antrą pagal gerumą. Platonas vėl įteisina privatinę nuosavybę ir šeimyninius ryšius, apribojama moters laisvė.

Daugiau kaip du tūkstančius metų žmonės aptarinėja ir kritikuoja jo idėjų teoriją. Pirmasis kritikas buvo jo Akademijos mokinys, vardu Aristotelis.

Aristotelis (384 – 324 m. pr. Kr.)

Aristotelis gime Stageiroje ir 20 metų mokėsi Platono akademojoje. Jis savo filosofinėje sistemoje sugebėjo aprėpti visą didžiulę senovės graikų filosofijos patirtį. Visos žinojimo sritys – gamtos filosofija, politika, etika ir logika – jo sistemoje įgijo naują reikšmę. Nagrinėdamas valstybę ir jos piliečių santykius jis įrodė, kad valstybė – pats didžiausias gėris, kurį pajėgė sukurti žmonės. Pasak filosofo, vienos tautos kuria valstybes, o barbarai to padaryti neįstengia. Vastybė išsivystė iš šeimos. Kelių šeimų junginys sudaro gyvenvietę (kaimą), keletas gyvenviečių – valstybę. Tačiau susijungusių gyvenviečių skaičius turi būti pakankamai didelis, kad žmonės galėtų
tenkinti savo poreikius, gintis nuo priešų. Valstybė mąastytojui priminė oraganizmą, kuriame kiekvienas narys turi savo funkcijas ir be visumos negali egzistuoti, Aristotelis padarė išvadą, kad žmogus be valstybės yra niekas, o tas, kas sukūrė valstybę, padarė dižziausią paslaugą žmonėms. Valstybė ne tik reguliuoja santykius tarp žmonių, bet ir saugo juos nuo nusikaltimų.

Aristotelis skiria tris geras valstybės valdymo formas:

 Monarchija – kai tėra vienas aukščiausias valstybės vadovas. Kad ši valdymo forma būtų gera, ji neturi virsti “tironija”, kai vienvaldys valdo valstybę, siekdamas asmeninės naudos.

 Aristokratija – kai valdo didesnė ar mažesnė valdovų grupė. Šioje valdymo formoje reikia saugotis, kad ji nevirstų “nedaugelio valdžia”, šiandien tai vadintume “chunta”.

 Demokratija, kuri irgi turi blogąją pusę. Demokratija nesunkiai gali išsigimti į minios valdžią.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 916 žodžiai iš 1816 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.