Antikoguliantai
5 (100%) 1 vote

Antikoguliantai

Antikoaguliantai ir jų svarba ligų profilaktikai

2006m.

Antikoaguliantai:

 Heparinas. Veikia netiesiogiai, aktyvuodamas antitrombiną III(AT III). Heparino ir AT III kompleksas slopina trombiną ir Xa faktorių. Todėl AT III deficito atveju mažėja heparino antitrombinis veikimas. Šalutinis poveikis: kraujavimas, osteoporozė, plaukų slinkimas, trombocitopenija. Todėl gydant heparinu reikalinga tikrinti trombocitų kiekį. Dozavimas: pradžiai 5000 TV į / v, tada 25000 – 40000 V / 24h, priklausomai nuo krešėjimo laiko: rekomenduojama 1,5 – 2,5 karto didesnis už normą ADTL.

 Kumarinai: fenprokoumonas (Marcumar), varfarinas. Tai vitamino K antagonistai, o jis svarbus II, VII, IX ir X faktorių bei C ir S baltymų apykaitai. Šalutinis poveikis: kraujavimas, plaukų slinkimas, hepatitas, netoleravimo reakcijos, odos nekrozė. Dozavimas: gydymas kontroliuojamas sekant tromboplastino laiką (Quick’o vertė) – lengvos antikoaguliacijos ribos yra 2 – 3 INR (international normalized ratio).

Antikoaguliantų profilaktinis vartojimas:

Antikoaguliantai vartojami tam, kad būtų išvengta trombų susidarymo ar norint sustabdyti jau esamų veninėje sistemoje trombų, sudarytų iš fibrino tinklo ir jame esančių trombocitų bei eritrocitų, didėjimą. Antikoaguliantai plačiai taikomi kojų giliųjų venų trombozės profilaktikai ir gydymui.

Antikoguliantai mažiau veiksmingi trombų susidarymo arterijose profilaktikai, nes kraujagyslėse, kur kraujo tėkmė greita, trombai dažniausiai sudaryti iš trombocitų ir turi nedaug fibrino. Antikoaguliantai naudojami norint išvengti trombų susidarymo ant širdies vožtuvų protezų.

Įrodyta, kad antikoaguliantai efektyviai mažina pakartotino išeminio insulto

riziką. Remiantis ligi šiol gautais tyrimų duomenimis, galima pateikti tokias rekomendacijas:

• Siekiant sumažinti galvos smegenų insulto pasikartojimo riziką, turėtų būti skiriama aspirino (nuo 50 iki 325 mg).

• Siekiant sumažinti pakartotino galvos smegenų insulto riziką, galima skirti aspirino (50 mg) ir ilgo išsiskyrimo dipiridamolio(200 mg du kartus per dieną) derinio.

• Geriamieji antikoaguliantai (TNS 2,0-3,0) indikuotini persirgus išeminiu insultu, susijusiu su prieširdžių virpėjimu. Geriamųjų antikoaguliantų nepatariama skirti ligoniams, kuriems yra tokių gretutinių ligų kaip apalpimai, epilepsija, sunkaus laipsnio demencija arba kraujavimas iš virškinamojo trakto.

• Ligoniams su mechaniniais širdies vožtuvų protezais visada turėtų būti skiriamas ilgalaikis gydymas antikoaguliantais siekiant, kad TNS būtų tarp 2,5 ir 3,5 arba didesni.

• Ligoniams, kuriems yra įrodyta kardioembolinė galvos smegenų insulto priežastis, turėtų būti skiriama antikoaguliantų, o jei pasikartojimo rizika yra didelė, skirti gydymą antikoaguliantais siekiant, kad TNS būtų tarp 2,0 ir 3,0.

• Antikoaguliantų neturėtų būti skiriama ligoniams, kurių išeminis insultas buvo ne kardioembolinis, išskyrus kai kurias specifines situacijas kaip aortos ateromos, verpstės formos pamatinės arterijos aneurizmos arba kaklo arterijos atsisluoksniavimas.

Besimptomiams prieširdžių virpėjimu (PV) sergantiems ligoniams, ypatingai priklausantiems didelės rizikos grupei dėl gretutinių širdies ligų, tokių kaip širdies nepakankamumas ir vožtuvų ligos, pirminė profilaktika turėtų būti skiriama vadovaujantis šiomis rekomendacijomis:

• Visiems PV sergantiems ligoniams, kuriems yra didelė embolijos rizika (amžius >75 metų arba amžius >60 metų plius tokie rizikos veiksniai kaip didelis AKS, sutrikusi kairiojo skilvelio funkcija, cukrinis diabetas, koronarinė širdies liga), turėtų būti ilgą laiką skiriama geriamųjų antikoaguliantų (siekiant, kad TNSreikšmė būtų 2,5; tarp 2,0-3,0).

• PV sergantiems ir dirbtinius širdies vožtuvus turintiems ligoniams yra didelė embolijos rizika, todėl šiems ligoniams reiktų ilgą laiką skirti antikoaguliantų, siekiant TNS reikšmės priklausomai nuo vožtuvų protezų tipo, tačiau ji neturėtų būti mažesnė nei 2,0-3,0.

• Nevožtuvinės kilmės PV sergantiems ligoniams, kuriems yra vidutinė embolijos rizika (amžius 60-75 metai ir nesant papildomų rizikos veiksnių), rekomenduojamas ilgalaikis aspirino (325 mg per parą) arba varfarino skyrimas.

Veninėms trombozėms gydyti ir jų profilaktikai jau yra keletas grupių antikoaguliantų: 1)tiesioginio (heparinas, mažos molekulinės masės heparinai (MMMH), tiesioginiai trombino inhibitoriai, Xa faktoriaus inhibitoriai, vadinamieji pentasacharidai);

2) netiesioginio (acenokumarolis, varfarinas) veikimo. Nors klinikinės studijos jau įrodė naujųjų antikoaguliantų puikų veiksmingumą ir saugumą (ypač sėkmingai klinikinėje praktikoje pradėtas taikyti fondaparinuxsodium . arixta), nefrakcionuoto heparino, ypač MMMH, svarba minėtajai patologijai gydyti ir jos profilaktikai nė kiek nesumažėjo. Antikoaguliacinis heparino poveikis pasireiškia, kai jo molekulės specifinis pentasacharidas, kuris sudaro tik 1/3 heparino molekulinės masės, prisijungia plazmoje cirkuliuojantį natūralų antikoaguliantą-antitrombiną III ir iki tūkstančio kartų pagreitina jo nulemiamą serino proteazių inaktyvavimą. Taip slopinami visi aktyvūs krešėjimo faktoriai. Kitos didelės heparino molekulės vietos
nulemia jo atliekamų funkcijų organizme įvairovę bei šalutinius poveikius.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 705 žodžiai iš 1373 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.