Antikos kultūra tarpukario Lietuvos periodikoje
5 (100%) 1 vote

Antikos kultūra tarpukario Lietuvos periodikoje

TURINYS

I. ĮVADAS 2

II. ANTIKOS KULTŪRA LIETUVOS PERIODINIUOSE ŽURNALUOSE

1930 – 1940 METAIS: 9

1. Lietuvos mokslo ir kultūros periodika, jos istoriškumas aptariamu

laikotarpiu. 9

2. Antikos kultūros tematika ir istorijos duomenų informatyvumas

periodiniuose žurnaluose: 11

a. Bendrieji antikinės kultūros istorijos aspektai. 11

b. Antikinės grožinės literatūros palikimas. 13

c. Antikos mokslas ir filosofija. 16

d. Antikinis menas. 22

e. Antikos religija. 24

3. Esminiai antikinės kultūros palikimo reikšmės vertinimai publikacijose. 28

III. IŠVADOS 31

IV. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA 32

ĮVADAS

Temos motyvacija

Mano pasirinkta tema, pirmiausia, atspindi mano pačios požiūrį į Antikos kultūrą, jos svarbą bei reikšmę Europos kultūros vystymesi, o ypač Lietuvos, nes esu lietuvė ir man rūpi jos kultūrinis bei visuomeninis gyvenimas ir vystymasis. Antikos laikotarpis yra begalo platus, tęsęsis per tūkstantį metų, jo chronologinės ribos prasideda nuo VI a. pr. Kr. ir tęsėsi iki VI a. po Kr. Šis laikotarpis patyrė ir pakilimų ir nuosmukių, o svarbiausia, paliko mums nepaprastą mokslo bei kultūros palikimą, kuriuo naudojosi visa Europa, įskaitant ir Lietuvą.

Panašų palikimą mums lietuviams paliko tarpukario Lietuva, šviesos, mokslo, meno bei kultūros kompostas po ilgo tamsos ir priespaudos meto, ypač čia išsiskyrė ketvirtas dešimtmetis. Be abejo, nei aš, nei kas kitas negalėtų šio kultūrinio palikimo prilyginti Antikos palikimui, tačiau, žiūrint siauresne prasme, mums lietuviams tai nemažiau svarbus laikotarpis. Nors lyginant Antikos laikotarpį ir Lietuvos tarpukario laikotarpį, pastarasis atrodo kaip lašas jūroj, tačiau jie yra susieti. Kaip jau minėjau Antika paliko didžiulį palikimą, kuris įtakojo ir mūsų kultūros bei mokslo kūrimąsi ir brendimą. Aš norėjau šią sąsają atskleisti ir parodyti jos reikšmę, nes manau, kad šios temos dar niekas nerutuliojo. 1930 – 1940 m. kultūros ir mokslo žurnaluose yra daug straipsnių nagrinėjančių Antikos laikotarpio kultūros bei mokslo pasiekimus. Apie juos rašė, nagrinėjo, domėjosi ir tyrinėjo to meto Lietuvos mokslininkai ir kultūros veikėjai, o tai rodė jų išprusimo ir profesionalumo lygį. To pasiekoje atsirado daug, tyrimais pagristų, profesionalių straipsnių, knygų ir publikacijų, nagrinėjančių mokslo bei kultūros istorijas, jų pasiekimus nuo seniausių laikų iki dabar. Antika – tai mokslo ir kultūros mokykla, leidžianti vėlesnėms kartoms mokytis ir tobulėti, siekti aukštesnių tikslų. Lietuviai šią mokyklą pradėjo lankyti XIX a., tačiau intensyviausias mokymosi laikotarpis yra būtent XX a. ketvirtasis dešimtmetis, kuris atsispindi šio laikotarpio periodinėje spaudoje, o konkrečiau – mokslo ir kultūros žurnaluose.

Istorinės literatūros ir šaltinių apžvalga

Apie tarpukario Lietuvoje (1930 – 1940 m.) leidžiamus mokslo ir kultūros žurnalus radau informacijos „Lietuvos enciklopedijos“ 15 tome išleistame Vilniuje 1990 m. Čia randama minimo laikotarpio leidžiamų žurnalų ir jų tematikos aprašymų.

Plačiau apie menamus žurnalus ir aplamai apie tarpukario periodika bei jos plėtojamas temas radau informacijos A. Butkuvienės knygoje „Lietuvos kultūros istorijos metmenys“ III dalyje, kuri skirta 1904 – 1940 m., t.y. nuo lietuviškos spaudos draudimo pabaigos iki Lietuvos okupacijos. Čia aptariamas ir mano pasirinkto darbo Lietuvos kultūrinio gyvenimo laikotarpis, aptariami daugiausia vykę tyrinėjimai humanitarinių mokslų srityje, mokslo ir kultūros žurnaluose skelbiami mokslininkų monografijos, mokslo darbai (daktaro disertacijos), tyrimų rezultatai ir pan. Autorė mini, kad tarpukario laikotarpyje buvo parašyti reikšmingiausi moksliniai darbai. Vyko intensyvus mokslinės bei kultūrinės minties puoselėjimas, istorijos tyrimai ir vertinimai. Be abejo neapseita ir be Antikos laikotarpio, kuris buvo visos vakarų Europos kultūros ir mokslo pradžia bei pavyzdys, išlikęs iki šių dienų.

„Filosofijos istorijos chrestomatijos“ leidinys „Antika“ buvo parengtas ir išleistas, siekiant užpildyti antikinės filosofijos lietuvių kalba spragą. Ši knyga skirta graikų ir romėnų filosofijai, čia išsamiai atspindėta antikinės filosofijos raida, be autentiškų antikos filosofų kūrybos pavyzdžių, pateikiama medžiagos ir apie tuos filosofus, kurių raštų nėra išlikusių, jie reprezentuojami, remiantis antriniais šaltiniais.

Menamo laikotarpio mokslo ir kultūros žurnalus („Židinys“, „Kultūra“, „Naujoji Romuva“, „Darbai ir dienos“) panaudojau kaip šaltinius, pagrindinę studijų medžiagą savo pasirinktai temai atskleisti. Žurnale „Židinys“ publikuoti Antikos kultūros ir meno kuriniai, pergalės ir neigiami bruožai, kuriuos nagrinėjo Lietuvos mokslininkai. Žurnale „Kultūra“ radau daugiausia medžiagos skirtos Antikos kultūros ir mokslo tyrinėjimams bei analizei. Čia buvo ir pažintinės medžiagos, skirtos artimiau pažinti ir suprasti jos reikšmę besikuriančioms Europos kultūroms, ieškomos sąsajos su Lietuvos kultūra. Žurnale „Naujoji Romuva“ daugiausia dėmesio skiriama istorijai, jos atsiradimui ir vystymuisi, taip pat daug medžiagos skirtos Antikos ir vėlesnių laikotarpių
mokslo pasiekimams pažinti bei juos sulyginti. Žurnale „Darbai ir dienos“ dėmesys skirtas Lietuvos kultūros ir mokslo istorijos ištakų ieškojimui ir tyrimams, kurių pradžią randame Europos kultūros ir mokslo ištakose – Antikoje.

Pateiksiu visų, mano rastų, minėtuose žurnaluose mokslininkų ir kultūros veikėjų pavardes bei jų 1930 – 1940 m. publikuotus straipsnius. Kažkurie straipsniai buvo publikuojami keliuose žurnalų einamuose numeriuose, juose nagrinėjama tematika išsamiai plėtojama, ieškant įvairesnio ir objektyvesnio požiūrio.

Žurnale „Židinys“:

1. Bičiūnas straipsnyje „Moteris ir kūryba“ nagrinėjo neatsiejamus ryšius tarp moters ir kūrybos. Nuo seniausių laikų kūrybos įkvėpimo šaltinis buvo moteris, nes meilė ir aistra jai vertė įvairių laikų menininkus tverti šedevrus, o antikos kūryba – ne išimtis.

2. Dr. Pr. Brendelis straipsnyje Romos literato Vergilijaus 2000-ųjų gimimo sukaktuvių proga pristatė jo kūrybą, aprašė jos reikšmę ir išvertė jo kūrinį „Eneida“.

3. J. Jakštas straipsnyje „Romėniškasis patriotizmas ir krikščionybė“ aptaria Romos imperijos didybę istorijoje, žlugimą ir to priežastys. Straipsnyje didelis dėmesys skirtas krikščionybės plitimui, nagrinėjamas santykis bei įtaka Romos imperijai.

4. P. Jatulevičius straipsnyje „Kristaus prisikėlimai ir mitai“ aptaria krikščionybės atsiradimą pagoniu tikėjimuose versiją. Analizuojamos antikos išminčių nuomonės ir požiūriai į mitus ir jų santykius su religija.

5. S. Ylos straipsnis „Žmogus ieško savęs“ išplėstai publikuojamas keliuose žurnalo numeriuose. Jame autorius nagrinėja žmogaus asmenybės vystymąsi, savęs ieškojimą ir santykį su pasauliu. Straipsnyje aptariamas žmogaus santykis su dievu, asmens dvasiškumas, antikos laikų dieviškąjį įsikūnijimą žmoguje.

6. P. Lapelis straipsnyje „Konstantinas didysis“ pasakoja apie mūsų eros 4-o šimtmečio pradžioje gyvenusi Konstantiną Didįjį. Straipsnyje akcentuojami jo žygiai, jų reikšmė krikščionybei, ji prilyginama Lietuvos krikšto reikšmei mūsų tautai.

7. Dr. A. Maceina straipsnyje „Prometėizmo persvara dabarties kultūroje“ aiškina kultūros problemas, keičiantis istoriniam žmonijos gyvenimui, epochoms. Aptariamas religijos vaidmuo istorijoje, Prometėizmo esmė, antikinio mito krikščioniška versija, žmogaus absoliutumo siekimas per amžius, šio vyksmo problemos ir pasekmės.

8. Pr. Mantvydas straipsnyje „Senoji išmintis ir modernioji filosofinė mintis“ pateikia antikos laikotarpio filosofines mintis ir modelius nuo antikos laikotarpio iki XIX a. pradžios. Didelis dėmesys skirtas antikos filosofams, jų išminčiai.

9. Šilkarskis straipsnyje „Sokrato evangelija“ pateikia Sokrato – filosofijos tėvo ir pradininko „mokslą“, jo filosofinės minties aiškinimas ir uždaviniai.

10. Išverstas į lietuvių kalbą A. Vincento straipsnis „Aleksandras Didysis ir religinis sinkretizmas helenizmo gadynėje“. Jame aprašomas graikų kultūros veržimasis į Aziją, graikų minties palankumas moksliniam protavimui, pirmieji universitetai Pergame ir Aleksandrijoje, tolerantingas požiūris į gyvenimą, religinis sinkretizmas.

Žurnale „Kultūra“:

1. Prof. K. Aleksas straipsnyje „Moteriai apie moterį“ nagrinėja meilės, santuokos ir moters santykius įvairių tautų istorijose, Herodoto mintys apie moters vietą visuomenėje.

2. G. Audisio straipsnyje, išverstame į lietuvių kalbą „Viduržemio pajūrys prieš Romą“ sugriaunamas Romėniškos civilizacijos pirmavimo mitas, kurį prieškaryje bandė atgaivinti Musolinis. Straipsnis parašytas gyvu impresionistiniu stiliumi.

3. P. Audronis straipsnyje „Valdovų ir tautų megalomanija“ aptaria megalomanijos reikšmę ir pateikia jos pavyzdžių bei vystymosi prielaidas. Pateikiami antikos laikotarpio megalomanijos pavyzdžiai ir jų analizė.

4. J. Baldauskas straipsnyje „Šeimos kilmės problemos“ aptaria Bachofeno matriarchato teoriją. Minima, kad jau Herodotas ir Tacitas nagrinėjo matriarchato požymius, kurios pagrinde giminystė yra vedama tik per motinos liniją, aptariama moters vieta visuomenėje įvairiose tautose.

5. J. Baldauskas straipsnyje „Ličių santykių sociologija“ nagrinėja ličių santykius, šeimos sąvokos atsiradimą ir reikšmę įvairiai istoriniais laikotarpiais.

6. J. Baldauskas straipsnyje „Herkulio stulpai“ aptaria senovės graikų legendą apie Dzeuso ir Alkmenos sūnų Herkulį, jo stulpus, kurie dangų atrėmė. Straipsnyje pasakojama apie Viduržemio jūros reikšmę jos pakrantės valstybėms istorijos tėkmėje.

7. Doc. J. Blažys straipsnyje „Psichiatrijos istorijos apybraiža“ skelbia psichiatrijos evoliucijos istorija nuo seniausių laikų iki XIX a. pradžios.

8. M. Čibinaitė straipsnyje „Moters būklė ir sutuoktuvės sociologijos žvilgsniu“ plėtojama tema publikuojama keliuose žurnalo numeriuose, jame nagrinėjamas požiūris į moterį ir sutuoktuves įvairiais istorijos laikotarpiais.

9. Ekonomistas J. Dagys straipsnyje „Gyvenimo tendencija ir pasaulėžiūra“ kalba apie visuomeninio gyvenimo formų kryptingą ir pastovų ėjimą viena linkme. Lyginama atskirų laikotarpių išminčių nuomonės apie gyvenimo dėsningumų paiešką, jų formas ir reikšmes.

10. J. G. straipsnyje „Senovės
materializmas“ aptaria antikinės filosofijos šaknys, kurios išdaugino pirmuosius Europos kultūrinio pasaulio filosofinius daigus.

11. P. G. straipsnyje „Religija ir visuomeninė reikšmė“ lyginami graikų religijos ir politikos gyvenimai bei struktūra, kuriuos graikai sutvarkė panašiu principu.

12. J. Ilgūnas straipsnyje „Apie tikėjimą, dievus, apeigas ir Jėzų Kristų ant kryžiaus“ aptaria žmogaus sukurtas religijas, tikėjimus, kurie susieti saulės, simbolika.

13. O. Jensenas straipsnyje „Magija, religija ir mokslas“ aptinkami ir antikos kultūros pėdsakai: Adoniso kultas.

14. V. Mejeris straipsnyje „Astronomijos tikslas ir reikšmė“ apsprendžia astronomijos tikslus, reikšmę, jos atsiradimo ir tobulėjimo istoriją.

15. Prof. A. I. Oparinas „Gyvybės kilmės problema“ aptaria gyvybės kilmės klausimo atsiradimą senovės Graikijoje, filosofų mintys apie tai.

16. M. Račkausko straipsnis „Graikiška dovana“ – tai ištrauka iš jo išverstos knygos „Platonas. Puota ir Faidonas“ iš graikų kalbos. Šiame straipsnyje trumpai apibūdinamas graikų kultūros palikimas, jo įtaka vėlesnėms Europos kultūroms besivystant.

17. P. Slavėnas straipsnyje „Astronomijos įtaka pasaulėžiūrai“ aptaria astronomijos mokslo įtaka moksliniam gyvenimui, žmonių pasaulėžiūrai ir kt. Aptariama astronomijos istorinė raida.

18. P. Slavėnas straipsnyje „Reliatyvistinės pažvalgos į visatą“ nagrinėja erdvės suvokimą, Neeuklidiška erdvės samprata, geometrijos mokslo reikšmė apskaičiuojant erdvę, Euklido nuopelnai geometrijos srityje.

19. V. Stankevičius straipsnio „Trys dabartinės kultūros pagrindai“ pirmoje dalyje lygina dabartines ir senąsias kultūras. Aiškinama kuo dabartiniai išminčiai skiriasi nuo senųjų.

20. J. Vėžys straipsnyje „Tikėjimo, mokslo ir valstybės autonomija“ nagrinėja žmogaus prigimtinių galių šaltinį, kurios pagimdė tikėjimą, mokslą ir valstybę. Šių trijų dalykų įtaka žmonių kultūrai.

21. G. Zimanas straipsnyje „Kova su mirtimi“ analizuoja gyvenimo ir mirties santykį, istorinių išminčių požiūrius ir aiškinimus aptariant mirties tematiką.

Žurnale „Naujoji Romuva“:

1. J. Keliuotis straipsnyje „Civilizacijos problema“ aptaria ir nagrinėja civilizacijos būties kausimus, senųjų civilizacijų vystymosi procesus.

2. J. Keliuotis straipsnyje „Šių dienų Thiaki – legendinė Ithaka“ pateikia naujienas apie graikų archeologo prof. Kipariso versiją, kad netoli nuo Graikijos esanti sala Thiaki yra Homero poemose minima Ithaka – Odisėjo gimtinė. Archeologinių kasinėjimų metu rastos iškasenos šią versiją paryškina.

3. J. Keliuotis straipsnyje „Odisėjo pilies liekanos“ trumpai pateikia naujienas apie anglų archeologų kasinėjimus Ithakos saloje.

4. J. Maniukas straipsnyje „Gamtos mokslų evoliucija“ trumpai supažindina su minėtų mokslų evoliucija nuo senovės iki viduramžių.

5. Vl. Ming straipsnyje „Apie ką byloja praeities kapai“ paliečia ir graikų rašytojo Herodoto raštų turinio ištraukas apie jo gyvento laikotarpio įvykius.

6. Prof. K. Regelis straipsnyje „Kelionė per Graikiją“ pasakoja apie nepaprastą Graikijos grožį, krašto savotiškumą, istorinius praeities paminklus, liekanas ir jų reikšmę.

7. M. J. Rostovcevas straipsnyje „Olimpiniai žaidimai Olimpijoje“ pasakoja apie Graikijos miestų kūrimąsi, Olimpinių žaidimų rengimą dievo Dzeuso garbiai.

8. Pr. Skardžius straipsnyje „Gramatika ir stilistika“ aptaria minėtų dalykų santykių kaitą nuo senovės iki XIX a. Aptariama antikos laikotarpyje stilistikos vieta kaip sintaksės priedas, kuris naudojamas praktiniams reikalams.

9. P. Slavėnas straipsnyje „Erdvės problema dabartiniame moksle“ aptaria ne tik dabartinio mokslo erdvės problemas, bet ir Antikos mokslo specifika bei santykis su erdve.

Žurnale „Darbai ir dienos“:

1. Prof. V. Dubas straipsnyje „Trubadūrų rolė. Kalba. Būklė. Šaltiniai“ aptaria ir palygina antikos ir viduramžių laikotarpių „Provincijos“ rašytojų įnašą į literatūros lobyną.

2. V. Mociūnas straipsnyje „Tautotyra“ aptaria lietuvių kalbos ir istorijos susidomėjimo reikšmę žmonių pilietiškumui, epizodiškai pateikia tautotyros mokslo atsiradimo istoriją antikos laikotarpyje.

3. E. Radzikauskas straipsnyje „Lietuviškos eilėdaros kūrimosi raida“ epizodiškai pateikia ir Romos imperijos laikotarpio literatūra ir jos reikšmė, kaip savaimingo kūrybingumo daigas.

4. A. Poška straipsnyje „Dr. Jono Basanavičiaus nuopelnai bulgarams“ pateikia epizodiškai vieną iš jo nuopelnų – jo surinktas senienas, likusias iš antikos laikų, kurių pagrindų Basanavičius įtakojo įsteigti archeologijos muziejus Sofijoje ir Varnoje.

5. V. M. Putinas straipsnyje „Garbinga senovė literatūroj ir praeities skriaudos tikrovėj“ aptaria lietuvių literatūros istorijos klausimus, paliesdamas Europos literatūros vystymosi istoriją, antikinės literatūros palikimą ir reikšmę ateities kūrybai.

Aš tikrai neteigiu, kad Lietuvos 1930 – 1940 m. minėtuose žurnaluose didžiausias dėmesys buvo skirtas Antikos kultūrai ir mokslui tyrinėti it ieškoti sąsajų su Lietuvos kultūra ir mokslu, anaiptol tai būtų netiesa. Tačiau to meto Lietuvos mokslininkai, skyrę daugiausia dėmesio Lietuvai ir jos gyvenimui,
domėjosi viso pasaulio kultūra, istorija ir mokslu, o tai rodė lietuvių sąmonėjimą pasauliniu atžvilgiu, juk yra sakoma: „Tas kuris nežinos nieko apie kitas pasaulio tautas ir jų gyvenimą, nieko nenusimano ir apie savo šalį, tautą ir jos gyvenimo istoriją.“

Darbo tikslas

Šio darbo tikslas atskleisti Antikos kultūros būtį ir reikšmę tarpukario Lietuvos mokslo ir kultūros žurnaluose.

Darbo uždaviniai:

1. Mokslinės literatūros ir šaltinių, susijusios su pasirinkta tema, studijavimas.

2. Turimos medžiagos atranka.

3. Apžvelgti Lietuvos mokslo ir kultūros periodiką, jos istoriškumą aptariamu laikotarpiu.

4. Apžvelgti Antikos kultūros tematika ir istorijos duomenų informatyvumą

periodiniuose žurnaluose:

a. Bendruosius antikinės kultūros istorijos aspektus.

b. Antikinės grožinės literatūros palikimą.

c. Antikos mokslą ir filosofiją.

d. Antikinį meną.

e. Antikos religiją.

5. Atskleisti esminius antikinės kultūros palikimo reikšmės vertinimus publikacijose.

6. Padaryti išvadas.



ANTIKOS KULTŪRA LIETUVOS PERIODINIUOSE

ŽURNALUOSE 1930 – 1940 METAIS

Lietuvos mokslo ir kultūros periodika, jos istoriškumas

aptariamu laikotarpiu

Atkūrus Lietuvos valstybingumą, po truputi ėmė daiginti savo intelektualius daigus Lietuvos mokslo bei kultūros pasaulis. “Pirmaisiais XX a. dešimtmečiais moksliniai tyrimai buvo pradėti tik humanitarinių mokslų srityje.”1 Literatūros srityje savo darbais pirmavo”Naujoji Romuva”, skelbusi kūrybinį entuziazmą ir veržlumą, plačiai savo skiltis atverdama Vakarų Europos literatūrai ir jos kūrėjams. “Naujoji Romuva skatino naująsias literatūros jėgas, nors jos lapuose rasime nemažą būrį ir vyresniųjų. Apsčiai literatūros mokslui pasitarnavo universiteto periodiniai leidiniai, ypač Humanitarinių mokslų fakulteto Darbai ir dienos ir Teologijos-Filosofijos fakulteto Athaeneum. Nemažą dėmesio literatūrai skyrė ir tokie mėnesiniai žurnalai kaip Židinys, Vairas, Kultūra.”2 Šiuose leidiniuose apstu buvo literatūros kritikos, palyginimų, analizės bei jos istorijos. Svarbią vietą joje užėmė Antikos literatūra.

Ketvirtame praėjusio amžiaus dešimtmetyje jauni Lietuvos mokslininkai labai vaisingai darbavosi ir sparčiai kūrė naują mokslo ir kultūros duomenų bazę. Jos svarbia dalimi tapo ir Lietuvos mokslo bei kultūros periodiniai žurnalai, kurių tuo metu buvo apie 18. Juose buvo publikuojami įvairių mokslinių tyrimų darbai, jų pristatymai Lietuvos inteligentijai. Straipsnių tematika buvo labai įvairi, ji priklausė nuo leidinio specifikos, kultūrinių, religinių bei mokslinių pažiūrų. Publikuojami buvo ir užsienio mokslininkų darbai, straipsniai, kurie buvo aktualus to meto Lietuvos mokslininkų tyrimams, jų darbų tematikai. Visomis pastangomis buvo stengiamasi ne atkurti, bet sukurti naują mokslo bei kultūros pasaulį Lietuvoje.

Kalbant apie menamos periodikos istoriškumą aptariamu laikotarpių, galima būtų pasakyti, kad visa ji buvo persismelkusi istorijos dvelksmu. Įvairios mokslo bei kultūros sritys buvo nagrinėjamos nuo savo šaknų, galima sakyti istoriškai palaipsniui. Buvo aiškinamasi ir aptariama kiekvienos mokslo ir kultūros srities istorija. Juk norint ką nors pažinti, reikia sužinoti jo praeiti, palikimą bei evoliuciją iki šių dienų, o be istorijos tai neįmanoma. “Istorijos mokslas iki trečiojo dešimtmečio buvo daugiau mėgėjiško pobūdžio, buvo paskelbtas tik vienas kitas mokslinius reikalavimus atitinkantis darbas. (…) Ženkliausias buvo L.Karsavino įdirbis. Jis parašė monumentalų veikalą “Europos kultūros istorija” (I-V t., 1930-1937), kuriame išanalizavo Europos kultūros raidą nuo Romos imperijos susikūrimo iki XVI a.”1 Buvo ir kitų atskirų straipsniu susijusiu su Antikos kultūra, jos istorija bei neįkainojamu palikimu visai Europai, kurios dalimi pagaliau jautėsi ir Lietuva.

Įvairių mokslo sričių atstovai norėjo pažinti mokslą, kad gelėtų juo naudotis ateičiai gerinti, tobulinti, atverti naujas perspektyvas. Visų laikų mokslo lopšys buvo sukurtas Antikoje ir įvairių sričių mokslininkai, nuolat ieškantys atsakymų į daugybę klausimų, dažnai sugrįždavo į senovę, kurioje slypėjo daug nepasakyto ir pamiršto seno, o kartu neatrasto naujo.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2887 žodžiai iš 9506 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.