Antimonopolinė vyriausybės politika
5 (100%) 1 vote

Antimonopolinė vyriausybės politika

Turinys

Turinys ……………………………………………………………………………………………… 2

Įvadas ………………………………………………………………………………………………. 3

1. Monopolijos formavimosi ypatybės ………………………………………………… 4

2. Pelno maksimizavimas …………………………………………………………………. 6

3. Kaštų priedo kainodara ………………………………………………………………… 8

3.1. Mokesčių poveikis monopolistui ……………………………………………… 9

4. Konkurencijos esmė …….……………..…………………………………. 10

4.1. Pavojai konkurencijai ir kaip jų išvengti ..……………………………. 11

4.2. Pastorojo laikotarpio konkurencijos politika Lietuvoje ……………… 13

5. Diskriminacija kainoms ……………………………………………………………… 15

5.1. Pirmojo laipsnio diskriminacija kainoms ………………………………. 16

5.2. Antrojo laipsnio diskriminacija kainoms …………………………………. 17 5.3. Trečiojo laipsnio diskriminacija kainoms ………………………………… 18

6. Dviejų dalių tarifas ……………………………………………………………………… 19

Išvados …………………………………………………………………………………………… 20

Informacijos šaltiniai …………………………………………………………………………. 21

Įvadas

Monopolinė kainodara Lietuvoje įgauna vis didesnę prasmę. Vyriausybei privatizuojant vis daugiau monopolinių objektų (privatizuotas “Lietuvos telekomas”, žadama privatizuoti “Lietuvos energiją”, dujų ūkį) vartotojams iškyla klausimas ar jie neliks nuskriausti? Monopolinės kompanijos valdo svarbiausias ūkio šakas, todėl dauguma vartotojų yra ramūs dėl kainų politikos, nes dauguma tų firmų priklauso vyriausybei. Vyriausybė gali be didesnių sunkumų reguliuoti jai priklausančių įmonių teikiamų paslaugų kainas. Privatizavus šias įmones, visų pirma, prarandama jų kontrolė. Tačiau vartotojus labiausiai jaudina klausimas ne tai, kaip bus tvarkomasi įmonės viduje, bet kokia kainų politiką pasirinks ši įmonė. Dėl vyriausybės negalėjimo kontroliuoti kainų monopolininkai gali reikalauti labai didelio užmokesčio už jų teikiamas paslaugas ar prekes. Tokiu atveju kentėtų vartotojai. Bet ar taip bus?

Šio darbo tikslas yra parodyti priežastis, kurių dėka monopolistas siekdamas maksimalaus pelno atsisakys pernelyg aukštų kainų. Darbe bus išanalizuota, kokios yra monopolijų susikūrimo priežastys, kokios galimybės naujam ūkio objektui įeiti į monopolinę rinką. Taip pat bus bandoma analizuoti kokią įtaką monopolinėms kainoms turi nauji mokesčiai. Kaip dėl jų pasikeis prekės vartojimas?

Monopolistas gali naudotis įvairiomis kainodaros sistemomis. Siekdamas maksimalaus pelno jis gali suteikti tam tikroms žmonių grupėms įvairių nuolaidų. Taip pat jis gali pardavinėti savo produktą visiems žmonėms skirtingomis kainomis.

Kaip elgsis monopolistas rinkoje, kokios yra kainodaros pasirinkimo galimybės, kaip pasirinkti tinkamą kainų sistemą, šios ir kitos problemos reikalaujančios gilesnio nagrinėjimo bus analizuojamos šitame darbe.

1. Monopolijos formavimosi ypatybės

Vienas kraštutinis rinkos struktūros atvejis ir visiška priešingybė tobulai konkurencijai yra monopolija (gr. “monos”- reiškia “vienintelis”, “poleo”- reiškia “parduoti”). Broliai Ronald’as ir Paul’as Wonnacott’ai skiria keturias priežastis, sąlygojančios vienintelio pardavėjo atsiradimą:

1) Monopolija atsiranda kontroliuojant tam tikrus išteklius. Dažniausiai tai būna svarbiausias gamybinis išteklius.

2) Įteisinta (legalizuota) monopolija. Kartais yra draudžiama daugiau negu vienai firmai pardavinėti tam tikrą produktą. Pavyzdžiui pardavusi Lietuvos telekomą, vyriausybė suteikė jai monopoliją iki 2005 m. tiekti laidines telekomunikacijų paslaugas visoje Lietuvos teritorijoje.

3) Monopolija atsiranda susijungus keletui gamintojų. Jeigu įstatymai nedraudžia, tai keletas gamintojų (pardavėjų) gali susijungti į vieną firmą ir, tokiu būdu, pakelti kainą bei padidinti gaunamą pelną.

4) Natūrali monopolija. Tokia monopolija atsiranda dėl itin svarbios masto ekonomikos veiklos, įgalinančios visą duotos ūkio šakos produkcijos apimtį gaminti mažiausiais vidutiniais kaštais vienoje firmoje, o ne dviejose ar daugiau.

S. Zaicevo nuomone rinka monopolizuojama sukuriant arba savaime atsirandant barjerams įeiti papildomoms įmonėms į rinką. Jis monopolijų rūšis skirsto pagal tai, kokie barjerai skatina jas susikurti:

• Natūrali monopolija, kuri atsiranda dėl ribotų išteklių pasiūlos. Tai gali būti bet koks išteklius, kad ir nikelio gavyba Kanadoje sudaranti 90 proc. pasaulinės pasiūlos.

• Teisinė monopolija suteikia gamintojams teisišką apsaugą, bei apsaugo rinką nuo nesąžiningos konkurencijos.

• Socialinė monopolija kyla iš techninių pasiūlos sąlygų. Puikus pavyzdys gali būti šilumos tinklai. Labai brangios šiluminės trasos sąlygoje, kad vietovėje, kurioje jau
egzistuoja viena šilumos tiekėja antroji savo tinklų netiesia, nes tai neapsimoka.

Z. Tamašauskienė savo knygoje “Pagrindiniai rinkos struktūrų tipai” aptaria įėjimo į monopoliją kliūtis:

1) Vyriausybės licenzijos ir privilegijos. Dažnai vyriausybės politikos, garantuojančios firmoms vienintelio pardavėjo statusą, rezultatas būna kliūtis kitoms firmoms įeiti į tam tikrą rinką.

2) Patentai ir autorinės teisės. Pastarieji dažniau suteikiami naujo produkto išradėjui skatinant jį tobulinti produktą, ieškoti naujų išradimų. Patentiniai įstatymai apsaugo išradėją nuo konkurentų. Tačiau išimtinės teisės yra garantuojamos tik tam tikrą laikotarpį- tokia monopolija yra laikina.

3) Išimtinė svarbių išteklių kontrolė. Prie šių išteklių galime pristirti ir unikalius sugebėjimus ar žinias.

4) Masto ekonomija: kaštai. Kai kuriose šakose šiuolaikinė technologija įgalina pasiekti žemus gamybos kaštus tik stambiems gamintojams, gaminantiems didelę produkto rinkos dalį.

Šios aptartos kliūtys leidžia formuotis monopolijai. Visi autoriai išskiria panašias monopolijų formavimosi ypatybes, tik kiek kitaip jas interpretuoja. Z. Tamašauskienė teisines monopolijų atsiradimo kliūtis išskaido į smulkesnius vienetus: patentus, bei Vyriausybės licenzijas, nors jos turi labai panašią galią. Tik Zaicevas neišskiria monopolijos, susikūrusios dėl masto ekonomijos, nors mano galva, šio tipo monopolijos yra labai reikšmingos dabartiniam Lietuvos ūkiui, kur dėl didelio firmų susiskaidymo, jų smulkumo negalima pasiekti žemų gamybos kaštų.

2. Pelno maksimizavimas

Pelno maksimizavimas monopolinėje rinkoje priklauso nuo monopolisto pasirinktos kainos. Norint suprasti kaip kaina veikia pelną, reikia išanalizuoti pelno maksimizavimo uždavinį. Atvirkštinę rinkos paklausos funkciją pažymėkime p(y), monopolisto kaštų funkciją- c(y), pajamų funkciją- r(y)=p(y)y. Tuomet gausime tokį maksimizavimo uždavinį: Šio uždavinio optimalumo sąlyga yra paprasta- ribinės pajamos privalo būti lygios ribiniams kaštams esant optimaliai gamybos apimčiai. Algebriškai optimizavimo sąlygą galime užrašyti taip:

MR=MC

Monopolisto sprendimas padidinti gamybos apimtį y dydžiu pelnui daro du poveikius. Pirmiausia jis gauna daugiau py pajamų, nes daugiau parduoda, tačiau kainą sumažina p dydžiu ir visą prekės kiekį parduoda pagal šią mažesnę kainą. Įsivaizduokime, kad gamybos apimtį ir kainą monopolistas renkasi tuo pat metu- žinoma, atsižvelgdamas į paklausos kreivės apribojimą. Dėl šios priežasties monopolistas gali daugiau parduoti tik sumažindamas kainą. Tačiau ją sumažina visiems parduodamiems gaminio vienetams, ne tik naujiems. Taigi gamybos apimties y pokyčio pilnasis poveikis pajamoms yra:

r = py + yp.

Konkurencinė rinka nuo monopolinės skiriasi tuo, kad konkurencinėje rinkoje gamintojas sumažinęs kainą daugiau nei jo konkurentai paveržtų iš jų visą rinką, o monopolistas jau turi visą rinką, todėl sumažindamas kainą privalo atsižvelgti į kainos mažinimo poveikį visiems parduodamiems vienetams.

Tačiau ne visuomet monopolinė įmonė siekia didžiausio pelno. Ji gali siekti sumažinti konkurencijos galimybę (naujų įmonių įėjimą į rinką) ir gaminti ne taške MC=MR, o taške N (1 pav.), todėl išnyksta ekonominis pelnas (ribiniai produkcijos vienetai virš taško M, kuriame MR=MC įmonei duoda nuostolių), kuris vilioja konkurentus, o gamybos apimtis padidėja ir tai trukdo potencialiems konkurentams ateiti į rinką.

3. Kaštų priedo kainodara

Monopolistui galime pritaikyti elastingumo formulę ir jo optimalią kainodarą išreikšti:

Toks formulavimas rodo, kad rinkos kaina susideda iš ribinių kaštų ir priedo, kurio dydis priklauso nuo paklausos elastingumo. Priedas užrašomas taip:

Monopolistas visuomet gamina elastingoje paklausos kreivės dalyje, todėl toks priedas yra didesnis už 1.

Pirmiausia išnagrinėsim atvejį, kai ribiniai kaštai lieka pastovūs. Kad ir kokie būtų pakitimai gamyboje, paklausos augime ribiniai gamybos kaštai lieka aukštesni. Jei paklausos kreivė kyla tokiu būdu, kad jos elastingumas pagal pradinę kainą nesikeičia, tai monopolinė kaina taip pat nesikeičia, o padidėjęs kiekis bus parduodamas ta pačia kaina, kaip ir anksčiau. Naujame pusiausvyros taške ribinės pajamos turėtų būti tos pačios, kaip ir anksčiau, nes ribiniai kaštai pastovūs, o paklausos elastingumas pagal ankstesnę kainą nepakitęs, tai ir kaina išlieka tokia pati. Praktikoje paklausos augimas turi įtaką kainai.

Kai ribiniai gamybos kaštai didėja arba lieka pastovūs, didėjant paklausai turėtų didėti prekės kaina. Taip bus nagrinėjant klausimą trumpu laikotarpiu, kai ribiniai kaštai visą tą laikotarpį išlika pastovūs.

Kai ribiniai gamybos kaštai mažėja ir ribinių kaštų kreivė labiau pasvirusi už pirminį paklausos kreivės pasvirimą, tai kaina turi kristi.

Jei ribiniai kaštai mažėja, o ribinių kaštų kreivės pasvirimas mažesnis negu paklausos kreivės pasvirimas nustatyti kaip elgsis kaina yra sudėtinga. Ji gali tiek augti, tiek ir mažėti. Jei paklausos elastingumas pastovus, tai kaina mažės, o jei būtų pastovus paklausos kreivės pasvirimas, tai kaina augtų. Tačiau ir pirma ir antra gali
metu, todėl negalime bendru atveju pasakyti kaip elgsis kaina.

Galime daryti išvadą, kad monopolistui nėra naudinga pernelyg aukšta kaina. Jam pelningiau pelnytis iš ekonomijos gaunamos dideliu mastu, mažinant kainą, skatinant paklausą ir tuo pačiu didinant gamybos efektyvumą, bei mažinant kaštų lygį.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1441 žodžiai iš 4752 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.