TURINYS
Įžanga 1
ANTRAS PASAULINIS KARAS
Tarptautinė būklė prieš II Pasaulinį karą 2
Lenkija verčia Lietuvos vyriausybę užmegzti diplomatinius
santykius 2
1939 m. kovo 22 d. Vokietija pagrobia iš Lietuvos Klaipėdą ir
Klaipėdos kraštą 2
Pavojus iš Sovietų Sąjungos 3
II Pasaulinio karo priežastys ir pretekstas 3
Trumpa II Pasaulinio karo apžvalga 4
LIETUVA II PASAULINIO KARO METU
Lietuviai grįžta į Vilnių 5
Lietuva smurtu prijungiama prie Sovietų Sąjungos 6
„Naujoji tvarka“ sugriovė visą ūkį 6
„Repatriacija“ 7
Baisusis birželis — trėmimai į Sibirą 7
Vokietijos karas su Sovietų Sąjunga. 1941 m. birželio mėnesį
vokiečiai okupuoja Lietuvą 8
IŠVADA 9
ĮŽANGA
1939 m. rugsėjo l d. vokiečiai, nepaskelbę karo, visu smarkumu puolė Lenkiją, naikindami ne tik jos kariuomene, karo tvirtoves, bet bombarduodami ir ne karinės reikšmės miestus, kaimus, be atodairos žudydami ramius gyventojus.
Prasidėjo baisus naikinamasis karas, įtraukęs kone visas Europos valstybes, vėliau ir Jungtines Amerikos Valstybes. Karas vyko sausumoje, jūrose, ore, Huropoje, Azijoje, Afrikoje. Iš pradžių vokiečiai kėlė siaubą milžiniška karo jėga; užėmė Belgiją, Olandiją, Norvegiją, Daniją, didelę dalį Prancūzijos, Balkanų šalis, visu įnirtimu ir neatlaidumu bombardavo Angliją. Tik vėliau Vakarų valstybės tapo pranašesnės. Milijonai žmonių abiejose kariaujančiųjų pusėse žuvo nuo karo ugnies, nuo bombų, šalčio, bado, ligų, milijonai liko be pastogės, šeimos išblaškytos, perskirtos.
ANTRAS PASAULINIS KARAS
Tarptautinė būklė prieš II Pasaulinį karą.- Keletą metų prieš II Pasauliniam karui prasidedant, tarptautinė būklė ėmė smarkiai keistis. Didžiosios Vakaru valstybės Anglija, .Prancūzija ir JAV troško taikos ir nusiginklavimo, tikėjosi kilusius ginčus tarp valsty¬bių išspręsti per Tautų Sąjungą.
Tačiau Vokietija nerimavo. Versalio sutartimi Vokietija buvo nuginkluota, visaip suvaržyta, jos kolonijos atimtos, karo laivynas uždraustas. Agresyvus ir revanšinio nusistatymo vokiečiai tik laukė progos atsigauti. Bolševizmo įsigalėjimas Rusijoje sukėlė fašistinius, antikomunistinius sąjūdžius kitose valstybėse, ypač Italijoje su fašiz¬mo vadu Benitu Musoliniu priešaky.
Kai 1933 m. visa valdžia Vokietijoje atsidūrė vieno žmogaus, Hit¬lerio, rankose, jis buvo paskelbtas vadu — „Fuhrer“. Masės ji garbino ir aklai sekė, nes skelbė Vokietijos iškėlimą. Nacių priešai pačioje Vokietijoje buvo suiminėjami, persekiojami, šimtai tūkstančių kultūringų vokiečių sunaikinta baisiose Hitlerio sukurtose koncentracijos stovyklose. Vokietija pasidarė totalitarine diktatūra paremta valstybė, grasinanti pasaulio taikai.
Bet kadangi ji buvo iškilmingai skelbusi pripažįstanti kitų tautų laisvę ir su savo kaimyninėmis valstybėmis pasirašiusi taikos sutartį, patikindama jų neliečiamumą, ilgai buvo tikėta, kad TSRS šių sutarčių laikysis. Visi drebėjo tik dėl Vokietijos agresyvu¬mo.
Lenkija verčia Lietuvos vyriausybę užmegzti diplomatinius santykius.— Pavojaus iš Vokietijos akivaizdoje Lenkijos vyriausybė stengėsi sudaryti bloką su Pabaltijo ir kitomis valstybėmis-tikslu-kartu gintis nuo galimo Vokietijos puolimo. Ji ėmė primygtinai reikalauti, kad Lietuva užmegztu su ja diplomatinius santykius, kurių Lietuva atkakliai vengė, reikšdama protestą dėl sostinės Vilniaus pagrobimo 1920 m. Lietuvai vis spiriantis, 1938 m. kovo 17 d. Lenkijos vyriausybė įteikė mūsų vyriausybei ultimatumą, reikalaudama užmegzti diplomatinius santykius, priešingu atveju grasindama Lietuvą užpulti. Nors lietuvių visuomenėje buvo nuomonių, kad nedera be pasipriešinimo nusileisti lenkams, Lietuvos vyriausybė ultimatumą priėmė.
Netrukus Kaune pradėjo veikti Lenkijos atstovybė, kuri ėmė remti lenkų kultūrine ir politinę veiklą, stengėsi atgauti lenkų prarastą įtaką mūsų krašte. Lietuva savo atstovą pasiuntė į Lenkijos sostinę Varšuvą. Susisiekimas su Vilniumi pasidarė lengvesnis, bet kartu Lietuvos gyventojų nerimas didėjo, ypač dėl sostinės ateities.
1939 m. kovo 22 d. Vokietija pagrobia iš Lietuvos Klaipėdą ir Klaipėdos kraštą.— Jau 1938 m. pavasarį lietuvių santykiai su vokiečiais Klaipėdos krašte pasiekė didele įtampą, ir Lietuvai jau buvo didelis pavojus. Nuo nacių įsigalėjimo Vokietijoje pagyvėjo jų veikla ir Klaipėdos krašte. Jie čia kurstė ir prieš lietuvius, ir prieš Lietuvą.
1939 m. Vokietijos nacinė,vyriausybė grasino tuojau užimsianti visa Lietuvą, jeigu Lietuvos vyriausybė nesutiktų „geruoju“ perleisti Klaipėdos krašto. Geruoju perleidus Klaipėdos kraštą, žadėjo palikti Lietuvai uosto zoną. Vokietija tokiu ultimatumu sulaužė tarptautinės teisės nuostatus ir sutartis, kurias ji buvo pasirašiusi. 1939 m. kovo 22 d. daug Vokietijos kariuomenės dalinių įžygiavo ir užėmė š kraštą, kuris buvo lietuvių sukilėlių dėka ir tarptautine sutartimi Lietuvai atitekęs.
Prasidėjo žiaurus lietuvių persekiojimas užimtame krašte. Nukentėjo daug mūsų veikėjų, tarp jų tyliai ir kukliai Tilžėje lietuvybės sargyboje stovėjęs rašytojas Vydūnas, patriarchas Martynas Jankus su šeima, buvęs direktorijos pirmininkas E. Simonaitis, lietuvių patriotų
Jagomastų, Zaunių ir kitos šeimos.
Lietuviškos įstaigos turėjo skubiai išsikelti į nepriklausomą Lietuvą, krašto nacinimas vyko sparčiu tempu.
Pavojus iš Sovietų Sąjungos.— Iš kitos pusės Sovietų Sąjunga, aprėpusi vieną Šeštąją žemės rutulio dalį, su diktatorium Stalinu priešaky, skelbė, kad komunizmas apvaldys visą pasaulį.
Komunizmo teorija skelbia klasių, nelygybės tarp žmonių panaikinimą, o praktiškai išaugo nauja valdančiųjų klasė, biurokratai komunistai, kurie turi geras gyvenimo sąlygas, o darbininkai skursta. Pagal komunizmo teoriją visos tautos, didelės ar mažos, turi teisę būti laisvos, pačios valdytis, šovinizmas — vienos tautos neapykanta kitai — turi išnykti. Gyvenime yra visiškai priešingai: didžiausioji Sovietų Sąjungos tauta — rusai – visas kitas savo valstybės tautas valdo visokiais įmanomais būdais: primeta savo kalbą, įstatymus, papročius, ūkiškai išnaudoja. Komunistinė sistema laikosi teroru, kraštą vaido tik viena komunistų partija, saugumo organų ir kariuomenės remiama, kuriai visi turi paklusti. Žmogaus laisvė yra visais atžvilgiais nepaisoma, varžoma, iš jo bet kokia iniciatyva atimta.
II Pasaulinio karo pretekstas ir pažintys
1. Vokietija, tapusi nacistine, antidemokratine valstybe, smarkiai ginklavosi ir pasiryžo užkariauti pasaulį. Jos pėdomis ėjo Italija ir Japonija.
2. Sovietų Sąjunga, prisidengdama komunizmu, siekė užimti visą žemės rutulį, įvesdama jame komunistinę santvarką.
3. Laisvas, demokratinis pasaulis su Anglija, Prancūzija, JAV priešaky bei kitos taikingos valstybės nebuvo pasiruošusios karui, tuo padrąsindamos nacių, fašistų ir komunistų agresiją.
Nuo 1936 m. įvykiai ėmė vystytis žaibo greitumu, kada Vokietija, Italija ir Japonija sudarė karinę sąjungą, vadinamą ašimi ir išstojo iš Tautų Sąjungos. Si sumanytoji kilni tarptautinė organizacija pasidarė bejėgė savo tikslus vykdyti.
Visos trys fašistinės valstybės pradėjo žingsnis po žingsnio grobti kaimynų žemes. Jau 1931 m. Japonija užėmė Mandžiūriją, vėliau Italija pagrobė Afrikoje Etiopiją, Europoje — Albaniją; Vokietija, užėmusi demilitarizuotą Reino kraštą, 1938 m. prisijungė Austriją, o 1939 m. Klaipėdą ir Čekoslovakiją. Miuncheno suokalbis- 1938 m.
1936 m. Ispanijoje prasidėjo pilietinis karas, ir tame krašte įsikūrė fašistinė santvarka. Anglai ir prancūzai, stengdamiesi išvengti karo, nusileidinėjo fašistinėms valstybėms, ypač Hitleriui, kuris įtikinęjo, kad daugiau svetimų žemių nenorįs, pasiėmęs tik tas žemes, kuriose daugumas gyventojų — vokiečiai.
Betgi įvykęs konfliktas dėl Gdansko miesto buvo paskutinis Vakarų valstybių bandymas. Jis tapo kibirkštimi, dėl kurios įsiliepsnojo II Pasaulinis karas.
Gdanskas, didelis miestas ir svarbus uostas Vyslos žiotyse prie Baltijos jūros,buvo seniau aisčių gyvenamoje žemėje. Po I Pasaulinio karo Gdanskas paskelbtas laisvu miestu ir priskirtas prie Lenkijos, kad ji turėtų priėjimą prie juros. Kadangi Gdansko gyventojai buvo mišrus (vokiečiai ir lenkai), jame nuolat buvo neramumų ir politinių nesusipratimų. Pagaliau tuoj po Klaipėdos krašto pagrobimo, dėl kurio didžiosios valstybės vokiečiams nepasipriešino, Hitleris įsidrąsino ir pareikalavo Gdanską perleisti Vokietijai. Lenkija nesutiko, konfliktas nusitęsė. Anglija ir Prancūzija sudarytąja sutartimi buvo pažadėjusios padėti Lenkijai ir pradėjo derybas su Sovietų Sąjunga, kalbindamos įsijungti į bendrą kovą prieš nacistinę Vokietiją.