Antrasis pasaulinis karas
5 (100%) 1 vote

Antrasis pasaulinis karas

Antrasis pasaulinis karas – XX a. viduryje vykęs didžiausias ir kruviniausias žmonijos istorijoje karas. Tai buvo vienintelis karas, kurio metu buvo naudojamas branduolinis ginklas. Į karą buvo įtraukta 61 valstybė (karo veiksmai vyko 40 valstybių teritorijoje), 1,7 mlrd žmonių (80% visų pasaulio gyventojų).

Karas Ramiajame vandenyne prasidėjo kartu su 1937 m. liepos 7 d. prasidėjusiu Antruoju Kinų – japonų karu, o Europoje – 1939 m. rugsėjo 3 d. Jungtinei Karalystei ir Prancūzijai paskelbus karą Vokietijai (kai kurie istorikai karo pradžią sieja su 1939 m. rugsėjo 1 d. prasidėjusiu Vokietijos ir Lenkijos karu arba 1936 m. prasidėjusiu Ispanijos pilietiniu karu). Karas Europoje baigėsi 1945 m. gegužės 8 d., o Azijoje – po Japonijos kapituliacijos 1945 m. rugsėjo 2 d. Beveik visos šalys, kariavusios Pirmajame pasauliniame kare, kariavo ir Antrajame.

Vadinamosios Ašies valstybės – Vokietija, Italija ir Japonija – vykdė užkariaujamuosius karus prieš savo kaimynus, kuriuos norėjo pajungti savo interesams. Pagrindiniai jų priešininkai buvo pradžioje Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Kinijos Respublika. Po to, kai Vokietija sulaužė Ribentropo-Molotovo paktą ir įsiveržė į Tarybų Sąjungą, o Japonija užpuolė Pearl Harborą, į karą prieš Ašį įsitraukė JAV ir Tarybų Sąjunga.

Karo dalyviai

Du karo blokai

Apibendrintai galima teigti, kad kare kovojo du valstybių blokai: „Ašis“ ir Sąjungininkai. Ašį iš pradžių sudarė Vokietijos ir Italijos sąjunga, prie kurios vėliau prisijungė Japonija ir kai kurios Rytų Europos šalys, pvz., Rumunija ir Bulgarija. Dalis Vokietijos nukariautų valstybių siuntė savo karius į karą Vokietijos pusėje, ypač į Rytų frontą. Tarp Sąjungininkų iš pradžių buvo Jungtinė Karalystė, įskaitant jos imperijai priklausančias šalis, Prancūzija ir Lenkija, vėliau prisidėjo SSRS, JAV ir Kinija.

Ašies valstybės

Vokietija, Austrija, Vengrija, Italija, Japonija, Rumunija, Bulgarija, Slovakija, Kroatija, Suomija ir Tailandas.

Viši režimas bendradarbiavo su Vokietija nuo 1940 m. birželio iki 1944 rugpjūčio.

Trumpa karo apžvalga

Antrojo pasaulinio karo priežastys tebėra diskutuotinos, tarp priežasčių minima Versalio taikos sutartis, Didžioji depresija, nacionalizmo, nacionalsocializmo, Japonijos imperializmo ir militarizmo reikšmės išaugimas ir komunistinė sovietų ekspansija.

Karo veiksmai daugiausiai vyko Atlanto vandenyne, Europoje, Viduržemio jūroje, Šiaurės Afrikoje, Azijos rytuose ir Ramiajame vandenyne.

Kare žuvo 50 – 60 mln. žmonių, iš jų 30 mln. civilių (t.y. 3% tuometinių pasaulio gyventojų). Nedaugelis vietų pasaulyje liko nepaliestos karo. Jame plačiai naudota partizaninio karo taktika ir civilinių objektų bombardavimas. Atominis ginklas, reaktyvinis lėktuvas, raketos ir radaras, masinis tankų, povandeninių laivų panaudojimas yra tik dalis Antrojo pasaulinio karo metų išradimų

Po Antrojo pasaulinio karo Europa buvo padalinta į Vakarų ir sovietų įtakos sferas. Buvusių sąjungininkų santykiai greitai pablogėjo, Vakarų Europa prisijungė prie NATO aljanso, o Rytų Europos šalys tapo Varšuvos sutarties organizacijos narėmis. Kinijoje po Antrojo pasaulinio karo tęsėsi pilietinis karas pasibaigęs komunistų pergale ir Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimu.

Karas sužadino nepriklausomybės judėjimus Europos, kuri buvo išsekinta karo, kolonijose. Europa prarado savo kaip galios centro reikšmę, svarbiausią vietą pasaulinėje politikoje įgavo dvi naujos supervalstybės – JAV ir Sovietų Sąjunga.

Karo priežastys

Antrojo pasaulinio karo priežastys tebėra diskutuojamas klausimas, tačiau, pagal labiausiai paplitusią versiją, jos susijusios su Vokietijos ir Japonijos ekspansionizmu. Vokietija siekė nauja ekspansija atstatyti savo galią ir statusą, prarastą Pirmajame pasauliniame kare, sukuriant didžiąją valstybę.

Versalio taikos sutartis nustatė griežtas sąlygas, kurios labai ribojo Vokietijos galimybes didinti savo ginkluotąsias pajėgas ir darė Vokietijos agresiją praktiškai neįmanoma. Atėjus į valdžią Adolfui Hitleriui Vokietija pradėjo ignoruoti Versalio sutarties reikalavimus – grąžino privalomąją karinę tarnybą ir sparčiai pradėjo gaminti karinę techniką. 1936 m. vokiečių pajėgos užėmė Reino demilitarizuotą zoną. Reichui atsigaunant ir imant pažeidinėti Versalio sutarties nuostatas, Vakarų valstybės tai ignoravo, tikėdamosi, kad Vokietija neplės savo agresijos, nors, Vokietijai tebesant silpnai, jos nesunkiai galėjo priversti ją grįžti prie Versalio taikos sutarties nuostatų. 1938 m. Vokietija netrukdoma prisijungė Austriją ir dalį Čekoslovakijos.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 657 žodžiai iš 2178 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.