Turinys
1. Rinkos prekybos sistema arba vieta 3
1.1. Biržos 3
1.2. Užbiržinė rinka 4
1.3. Nepriklausomos elektroninės prekybos sistemos 4
2. Užsakymų tipai 5
2.1. Rinkos užsakymai 5
2.2. Limituoti užsakymai 5
2.3. Stop – užsakymas 5
2.4. Stop-limituotas užsakymas 5
2.5. Sąlyginai-rinkos užsakymas 6
2.6. Užsakymai su nustatytu išleidimo į rinką laiku 6
2.7. Užsakymai, priklausantys nuo dydžio 6
3. “Trumpas” pardavimas 7
3.1. “Trumpo” pardavimo apribojimai 7
4. Sandoriai su atsarga 7
4.1. Paskolos iki pareikalavimo norma 7
4.2. Reikalavimai sandoriams su atsarga 7
5. Dylerio, kaip market-meikerio vaidmuo užbiržinėje rinkoje 8
5.1. Dylerio sąnaudos 8
5.2. Dylerio vaidmuo užbiržinėje rinkoje 8
5.3. Nacionalinė rinkos sistema 9
6. Instituciniai investuotojai paprastųjų akcijų rinkoje 10
6.1. Prekyba akcijų blokais 10
6.2. Programinė prekyba 10
7. Fondų indeksai 12
8. Kitų šalių akcijų rinkos 13
8.1. Tarptautiniai akcijų indeksai 13
8.2. Tarptautinių investicijų priežastys 14
Literatūra 15
1. Rinkos prekybos sistema arba vieta
Jungtinėse Amerikos Valstijose antrinė prekyba akcijomis ir
obligacijomis vyksta taip vadinamose rinkos prekybos sistemose, arba
vietose (locations), kurioms priskiriama: pirmaujančios nacionalinės
biržos, regioninės biržos, užbiržinė rinka, nepriklausomos elektroninės
prekybos sistemos. Nežiūrint į tai, kad prekyba obligacijomis vyksta
biržoje, jų aktyvumas nežymus, palyginti su prekybos apimtim užbiržinėse
rinkose.
Rinkos prekybos sistemų esmė yra brokerių ir dylerių darbas. Brokeris
(broker) – tai investuotojo, pageidaujančio dalyvauti prekyboje, agentas,
kuris neperka ir neparduoda asmeninius vertybinius popierius. Dyleris
(dealer), priešingai, noriai ir aktyviai perka arba parduoda juos (t.y.
didina ar mažina savo pozicijas esamuose akyvuose). Tam tikru momentu
dyleriai pareiškia apie savo ketinimą pirkti aktyvą paklausos kaina (bid
price) arba parduoti jį didesne už siūlomą kaina (ask price; offer price).
1. Biržos
Biržos (stock exchanges) – tai juridiniai asmenys, kurių veiklą
reguliuoja Vertybinių popierių ir biržų Komisija (Securities and Exchange
Commission (SEC).Biržos nariai naudoja bendrus resursus sandoriams tam
tikromis paprastosiomis akcijomis. Akcijos, dalyvaujančios biržoje,
vadinamos kotiruojamomis akcijomis (listed stocks). Tokiu būdu terminas
“pirma rinka” taikomas kotiruojamųjų akcijų prekybai biržos salėje. Tam,
kad akcijos pasidarytų kotiruojamomis, kompanija turi pateikti pareiškimą
ir užtikrinti visų reikalavimų, keliamų toje biržoje, kurioje planuojama
prekyba, įvykdymą.
Teisę prekiauti akcijomis biržos salėje gali gauti firmos arba
fiziniai asmenys, kurie nusiperka vietą (seat) biržoje.Tokiu būdu jie tampa
biržos nariais. Biržos nariai gali vykdyti sandorius savo ar savo klientų
vardu. Pastarasis biržos narys yra brokeris.
Sandoris dėl kiekvienos akcijos vykdomas nustatytoje vietoje, kuri
vadinama postu (post). Taip vadinamas specialistas (specialist) atlieka
kotiruojamosios akcijos market-meikerio vaidmenį. Biržos narys gali atlikti
kelių kompanijų paprastųjų akcijų “specialisto” vaidmenį , bet kiekviena
kotiruojamoji akcija gali turėti vienintelį “specialistą”. Užbiržinėse
rinkose yra daugybė market-meikerių.
Jungtinėse Amerikos Valstijose didžiausios nacionalinės biržos yra
Niujorko fondų birža (New York Stock Exchange (NYSE), dažnai vadinama Big
Board, ir Amerikos fondų birža (American Stock Exchange (ASE arba AMEX)).
Niujorko fondų birža yra didžiausia JAV.
Apart nacionalinių, egzistuoja penkios regioninės biržos: Vidurio
Vakarų Fondų Birža, Ramiojo Vandenyno, Filadelfijos, Bostono ir Cincinato
fondų biržos. Šiose biržose kotiruojamos dviejų tipų akcijos: 1) Kompanijų,
kurios negali (arba nenori) kotiruotis nacionalinėse biržose, akcijos; 2)
akcijos, kurios kotiruojasi ir nacionalinėse biržose. Pastarąsias vadinama
akcijomis su dviguba kotiruote (dually listed stocs). Dvigubų kotiruočių
privalumas yra tas, kad vietinės brokerių firmos, pageidaujančios prekiauti
atitinkamomis akcijomis, gali nusipirkti sau vietą regioninėje biržoje, kas
yra daug pigiau, nei nacionalinėje biržoje. Akivaizdu, kad vietinės
brokerių firmos gali pasinaudoti nacionalinių biržų narių paslaugomis,
tačiau tokiu atveju jiems teks dalintis komisinius.
Egzistuoja taip pat Arizonos birža Fenikse. Tai birža su elektronine
prekybos sistema, kurioje prekyba prasideda po prekybos uždarymo
nacionalinėse biržose. Sandoriai joje atliekami tarp anoniminių dalyvių
elektroninio tinklo pagalba.
Regioninės biržos konkuruoja su nacionalinėmis dėl smulkių sandorių
vykdymo. Pirmaujantys nacionaliniai brokeriai praktikuoja
panašių sandorių
perdavimą regionams, siekdami sumažinti einamąsias išlaidas, susijusias su
jų vykdymu.
Anksčiau griežta komisinių struktūra neleido sumažinti jų sandorio
apimties padidinimo sąskaita, tokiu būdu išlaidų ekonomija buvo ignoruojama
vykdant didelius sandorius. 1971 metais SEC leido sutartinius komisinius
sandoriams, kurių vertė viršija 500 000 dolerių. O 1975 metais buvo
visiškai panaikinti apribojimai minimaliems komisiniams. Dabar jų dydis
apsprendžiamas susitarimu tarp brokerio ir investuotojo.
2. Užbiržinė rinka
Ši rinka apima prekybos sistemą, kurioje prekiaujama kotiruojamomis
ir nekotiruojamomis akcijomis, taip pat obligacijomis. Prekybą vykdo ne
vienas, o daugelis market-meikerių. “Antra rinka” (second market)
suprantama kaip nekotiruojamųjų akcijų užbiržinė rinka. “Trečia rinka”
(third market) – kotiruojamųjų akcijų prekyba užbiržinėje rinkoje. Ši rinka
atsirado 60-ųjų metų pradžioje. Tokių rinkų dyleriai nebuvo biržų nariais
ir, atitinkamai, galėjo mažinti savo komisinius.
Dylerių veiklą užbiržinėje rinkoje reguliuoja Nacionalinė dylerių
vertybiniams popieriams asociacija (National Association of Securities
Dealers(NASD)). NASD yra privati organizacija,, ir jos veiklą reguliuoja
SEC. NASDAQ (National Association of Securities Dealers Quotation) – tai
elektroninių sistemų kotiruotė, kuri aprūpina itin aktyviai prekiaujamų
užbiržinės rinkos akcijų kainų kotiruote rinkos dalyvius.
3. Nepriklausomos elektroninės prekybos sistemos
Pirkėjui ir pardavėjui nebūtina visada naudotis dylerio ar brokerio
paslaugomis. Tiesioginiai akcijų sandoriai tarp suinteresuotų pusių
vadinami “ketvirta rinka” (fourth market). Ši rinka atsirado tam pačiam
tikslui, kaip ir “trečia” – kad sumažinti sandorio vykdymo išlaidas.
Šiuo metu sukurtos specialios kompiuterizuotos sistemos, kurios
leidžia investuotojams ieškoti ir pasirinkti pirkėjus ir pardavėjus.
INSTINET ir POSIT yra dvi žinomiausios sistemos. POSIT sistema pasirodė 80-
ųjų metų pabaigoje ir šiuo metu apima 80 institucinių investicijų
valdytojų. POSIT (Porfolio System for Institutional Investors) – tai
prekybos sistema, sukurta BARRA and Jefferies & Co. POSIT – tai ne paprasta
paieškos ir užsakymų palyginimo sistema, ji taip pat leidžia palyginti
portfelių pirkimą ir pardavimą taip, kad optimizuoti sistemos likvidumą.
2. Užsakymų tipai
Kad sandoris įvyktų, investuotojas privalo pranešti brokeriui
atitinkamą informaciją apie jį , tai yra akcijų arba obligacijų laidą,
kiekį ir užsakymo tipą. Žemiau mes apžvelgsime galimus užsakymų (arba
įsakymų) tipus.
1. Rinkos užsakymai
Kai investuotojas nori pirkti ar parduoti akcijas, sandorio kaina ir
įvykdymo sąlygos turi būti aptartos su brokeriu. Paprasčiausias užsakymo
tipas yra rinkos užsakymas (market order) – užsakymas, kuris turi būti
realizuotas geriausia galima rinkos kaina.
Kai vienu metu gaunami du ar daugiau užsakymų, fondų biržoje galioja
gavimo eiliškumo taisyklė. Užsakymai, atėję anksčiau, gauna aukštesnį
prioritetą. Kai kuriais atvejais didesnis prioritetas tarp užsakymų
vienodomis kainomis yra skiriamas tam tikram biržos dalyvių kontingentui.
Biržos taisyklės reikalauja, kad vieši užsakymai būtų tenkinami pirmi.
2. Limituoti užsakymai
Laikotarpiu tarp užsakymo forminimo ir jo įvykdymo, rinkoje gali
įvykti nepalankūs kainų pokyčiai, kas daro rinkos užsakymus nepatikimais.
Norėdamas išvengti netikėto kainų pasikeitimo, investuotojas gali sudaryti
limituotą užsakymą (limit order), nurodydamas jame ribinę (limitinę)
leidžiamą kainą. Toks užsakymas įvykdomas tik tada, jei rinkos kaina
sutampa arba viršija ribinę. Ribinis užsakymas pirkimui (buy limit order)
nustato maksimalią aktyvo pirkimo kainą, o ribinis užsakymas pardavimui
(sell limit order) nustato minimalią leidžiamą pardavimo kainą.
Ribinis užsakymas, kuris negali būti įvykdytas pateikimo į biržą
momentu, registruojamas ribinių užsakymų žurnale (limit order book), kurį
veda “specialistas”. Užregistruotiems žurnale užsakymams yra taikomi
prioritetai, kaip buvo aprašyta anksčiau.
3. Stop – užsakymas
Dar vienas sąlyginio užsakymo tipas – stop-užsakymas (stop order),
kuris įvykdomas, kai rinkos kaina pasiekia užsakyme nurodytos kainos lygį
(stop-kainos).Stop-užsakymas pirkimui (stop order to buy) įvykdomas, jei
rinkos kaina pakyla iki nurodytos užsakyme kainos ir, priešingai, stop-
užsakymas pardavimui (stop order to sell) įvykdomas, kai rinkos kaina
sumažėja iki nurodytos užsakyme. Stop-užsakymas naudojamas tais atvejais,
kai investuotojas neturi galimybių pastoviai sekti rinką.
Paprastai stop-užsakymas yra naudojamas laukiant nepalankaus kainų
pokyčio, o limituotas užsakymas – tikintis palankaus kainų kitimo.
Stop-užsakymai turi dvi problemas. Vertybinių
vertė dažnai
keičiasi staiga, ir jų judėjimo kryptis yra laikina. Be to, tuo metu, kai
stop-užsakymas atsiduria rinkoje, jis įgyja trūkumų, būdingų tokiems
užsakymams.
4. Stop-limituotas užsakymas
Stop-limituotas užsakymas (stop limit order) – tai limituoto ir stop-
užsakymo hibridas. Tokiame užsakyme investuotojas nurodo dvi kainas –
išleidimo į rinką (stop-kainą) ir išėmimo iš rinkos kainą. Skirtingai nei
stop-užsakymas, kuris pasiekęs nustatytos (stop-) kainos išleidžiamas į
rinką, stop-limituotas užsakymas tampa limituotu užsakymu (su ribine
kaina). Juo naudojamasi, norint sušvelninti rinkos kainų “šoko poveikį”
stop-užsakymui. Šiuo atveju kainos pasikeitimo įtaka po to, kai pasiekiama
stop-kaina ( ir tuo pačiu stop-užsakymo atsiradimas) apsiriboja numatyta
ribine kaina. Ribinė arba geresnė kaina gali pasirodyti “nepasiekiama”, tai
ir limituotas užsakymas, taip pat ir stop-limituotas užsakymas nebus
įvykdytas, tai yra neįvykdys savo apsaugos funkcijos.
5. Sąlyginai-rinkos užsakymas
Investuotojas taip pat gali pateikti sąlyginai-rinkos užsakymą
(market-if-touched order). Šis užsakymas įvedamas į rinką, kai pasiekiama
priimtina kaina.Ji būna dviejų rūšių: pardavimui ir pirkimui. Skirtingai
nei stop-užsakymas, pirkimui jis įvedamas į rinką tada, kai rinkos kaina
sumažės iki nurodytos reikšmės, o ne padidės. Pardavimo užsakymui –
atvirkščiai. Stop-užsakymas dažniausiai naudojamas, norint uždaryti esamas
pozicijas prieinama kaina (be tikslaus kainų nurodymo), o sąlyginai-rinkos
– pozicijų atidarymui prieinama kaina.
6. Užsakymai su nustatytu išleidimo į rinką laiku
Užsakymus pirkimui arba pardavimui galima pateikti tiesiogiai
atsidarant ar užsidarant prekybai. Atsidaromi užsakymai dalyvauja prekyboje
tik atsidarymo kainomis, užsidaromi užsakymai – tik užsidarymo kainomis.
Investuotojas taip pat gali pateikti užsakymus, turinčius