Antrinės rinkos
5 (100%) 1 vote

Antrinės rinkos

Turinys

1. Rinkos prekybos sistema arba vieta 3

1.1. Biržos 3

1.2. Užbiržinė rinka 4

1.3. Nepriklausomos elektroninės prekybos sistemos 4

2. Užsakymų tipai 5

2.1. Rinkos užsakymai 5

2.2. Limituoti užsakymai 5

2.3. Stop – užsakymas 5

2.4. Stop-limituotas užsakymas 5

2.5. Sąlyginai-rinkos užsakymas 6

2.6. Užsakymai su nustatytu išleidimo į rinką laiku 6

2.7. Užsakymai, priklausantys nuo dydžio 6

3. “Trumpas” pardavimas 7

3.1. “Trumpo” pardavimo apribojimai 7

4. Sandoriai su atsarga 7

4.1. Paskolos iki pareikalavimo norma 7

4.2. Reikalavimai sandoriams su atsarga 7

5. Dylerio, kaip market-meikerio vaidmuo užbiržinėje rinkoje 8

5.1. Dylerio sąnaudos 8

5.2. Dylerio vaidmuo užbiržinėje rinkoje 8

5.3. Nacionalinė rinkos sistema 9

6. Instituciniai investuotojai paprastųjų akcijų rinkoje 10

6.1. Prekyba akcijų blokais 10

6.2. Programinė prekyba 10

7. Fondų indeksai 12

8. Kitų šalių akcijų rinkos 13

8.1. Tarptautiniai akcijų indeksai 13

8.2. Tarptautinių investicijų priežastys 14

Literatūra 15

1. Rinkos prekybos sistema arba vieta

Jungtinėse Amerikos Valstijose antrinė prekyba akcijomis ir

obligacijomis vyksta taip vadinamose rinkos prekybos sistemose, arba

vietose (locations), kurioms priskiriama: pirmaujančios nacionalinės

biržos, regioninės biržos, užbiržinė rinka, nepriklausomos elektroninės

prekybos sistemos. Nežiūrint į tai, kad prekyba obligacijomis vyksta

biržoje, jų aktyvumas nežymus, palyginti su prekybos apimtim užbiržinėse

rinkose.

Rinkos prekybos sistemų esmė yra brokerių ir dylerių darbas. Brokeris

(broker) – tai investuotojo, pageidaujančio dalyvauti prekyboje, agentas,

kuris neperka ir neparduoda asmeninius vertybinius popierius. Dyleris

(dealer), priešingai, noriai ir aktyviai perka arba parduoda juos (t.y.

didina ar mažina savo pozicijas esamuose akyvuose). Tam tikru momentu

dyleriai pareiškia apie savo ketinimą pirkti aktyvą paklausos kaina (bid

price) arba parduoti jį didesne už siūlomą kaina (ask price; offer price).

1. Biržos

Biržos (stock exchanges) – tai juridiniai asmenys, kurių veiklą

reguliuoja Vertybinių popierių ir biržų Komisija (Securities and Exchange

Commission (SEC).Biržos nariai naudoja bendrus resursus sandoriams tam

tikromis paprastosiomis akcijomis. Akcijos, dalyvaujančios biržoje,

vadinamos kotiruojamomis akcijomis (listed stocks). Tokiu būdu terminas

“pirma rinka” taikomas kotiruojamųjų akcijų prekybai biržos salėje. Tam,

kad akcijos pasidarytų kotiruojamomis, kompanija turi pateikti pareiškimą

ir užtikrinti visų reikalavimų, keliamų toje biržoje, kurioje planuojama

prekyba, įvykdymą.

Teisę prekiauti akcijomis biržos salėje gali gauti firmos arba

fiziniai asmenys, kurie nusiperka vietą (seat) biržoje.Tokiu būdu jie tampa

biržos nariais. Biržos nariai gali vykdyti sandorius savo ar savo klientų

vardu. Pastarasis biržos narys yra brokeris.

Sandoris dėl kiekvienos akcijos vykdomas nustatytoje vietoje, kuri

vadinama postu (post). Taip vadinamas specialistas (specialist) atlieka

kotiruojamosios akcijos market-meikerio vaidmenį. Biržos narys gali atlikti

kelių kompanijų paprastųjų akcijų “specialisto” vaidmenį , bet kiekviena

kotiruojamoji akcija gali turėti vienintelį “specialistą”. Užbiržinėse

rinkose yra daugybė market-meikerių.

Jungtinėse Amerikos Valstijose didžiausios nacionalinės biržos yra

Niujorko fondų birža (New York Stock Exchange (NYSE), dažnai vadinama Big

Board, ir Amerikos fondų birža (American Stock Exchange (ASE arba AMEX)).

Niujorko fondų birža yra didžiausia JAV.

Apart nacionalinių, egzistuoja penkios regioninės biržos: Vidurio

Vakarų Fondų Birža, Ramiojo Vandenyno, Filadelfijos, Bostono ir Cincinato

fondų biržos. Šiose biržose kotiruojamos dviejų tipų akcijos: 1) Kompanijų,

kurios negali (arba nenori) kotiruotis nacionalinėse biržose, akcijos; 2)

akcijos, kurios kotiruojasi ir nacionalinėse biržose. Pastarąsias vadinama

akcijomis su dviguba kotiruote (dually listed stocs). Dvigubų kotiruočių

privalumas yra tas, kad vietinės brokerių firmos, pageidaujančios prekiauti

atitinkamomis akcijomis, gali nusipirkti sau vietą regioninėje biržoje, kas

yra daug pigiau, nei nacionalinėje biržoje. Akivaizdu, kad vietinės

brokerių firmos gali pasinaudoti nacionalinių biržų narių paslaugomis,

tačiau tokiu atveju jiems teks dalintis komisinius.

Egzistuoja taip pat Arizonos birža Fenikse. Tai birža su elektronine

prekybos sistema, kurioje prekyba prasideda po prekybos uždarymo

nacionalinėse biržose. Sandoriai joje atliekami tarp anoniminių dalyvių

elektroninio tinklo pagalba.

Regioninės biržos konkuruoja su nacionalinėmis dėl smulkių sandorių

vykdymo. Pirmaujantys nacionaliniai brokeriai praktikuoja
panašių sandorių

perdavimą regionams, siekdami sumažinti einamąsias išlaidas, susijusias su

jų vykdymu.

Anksčiau griežta komisinių struktūra neleido sumažinti jų sandorio

apimties padidinimo sąskaita, tokiu būdu išlaidų ekonomija buvo ignoruojama

vykdant didelius sandorius. 1971 metais SEC leido sutartinius komisinius

sandoriams, kurių vertė viršija 500 000 dolerių. O 1975 metais buvo

visiškai panaikinti apribojimai minimaliems komisiniams. Dabar jų dydis

apsprendžiamas susitarimu tarp brokerio ir investuotojo.

2. Užbiržinė rinka

Ši rinka apima prekybos sistemą, kurioje prekiaujama kotiruojamomis

ir nekotiruojamomis akcijomis, taip pat obligacijomis. Prekybą vykdo ne

vienas, o daugelis market-meikerių. “Antra rinka” (second market)

suprantama kaip nekotiruojamųjų akcijų užbiržinė rinka. “Trečia rinka”

(third market) – kotiruojamųjų akcijų prekyba užbiržinėje rinkoje. Ši rinka

atsirado 60-ųjų metų pradžioje. Tokių rinkų dyleriai nebuvo biržų nariais

ir, atitinkamai, galėjo mažinti savo komisinius.

Dylerių veiklą užbiržinėje rinkoje reguliuoja Nacionalinė dylerių

vertybiniams popieriams asociacija (National Association of Securities

Dealers(NASD)). NASD yra privati organizacija,, ir jos veiklą reguliuoja

SEC. NASDAQ (National Association of Securities Dealers Quotation) – tai

elektroninių sistemų kotiruotė, kuri aprūpina itin aktyviai prekiaujamų

užbiržinės rinkos akcijų kainų kotiruote rinkos dalyvius.

3. Nepriklausomos elektroninės prekybos sistemos

Pirkėjui ir pardavėjui nebūtina visada naudotis dylerio ar brokerio

paslaugomis. Tiesioginiai akcijų sandoriai tarp suinteresuotų pusių

vadinami “ketvirta rinka” (fourth market). Ši rinka atsirado tam pačiam

tikslui, kaip ir “trečia” – kad sumažinti sandorio vykdymo išlaidas.

Šiuo metu sukurtos specialios kompiuterizuotos sistemos, kurios

leidžia investuotojams ieškoti ir pasirinkti pirkėjus ir pardavėjus.

INSTINET ir POSIT yra dvi žinomiausios sistemos. POSIT sistema pasirodė 80-

ųjų metų pabaigoje ir šiuo metu apima 80 institucinių investicijų

valdytojų. POSIT (Porfolio System for Institutional Investors) – tai

prekybos sistema, sukurta BARRA and Jefferies & Co. POSIT – tai ne paprasta

paieškos ir užsakymų palyginimo sistema, ji taip pat leidžia palyginti

portfelių pirkimą ir pardavimą taip, kad optimizuoti sistemos likvidumą.

2. Užsakymų tipai

Kad sandoris įvyktų, investuotojas privalo pranešti brokeriui

atitinkamą informaciją apie jį , tai yra akcijų arba obligacijų laidą,

kiekį ir užsakymo tipą. Žemiau mes apžvelgsime galimus užsakymų (arba

įsakymų) tipus.

1. Rinkos užsakymai

Kai investuotojas nori pirkti ar parduoti akcijas, sandorio kaina ir

įvykdymo sąlygos turi būti aptartos su brokeriu. Paprasčiausias užsakymo

tipas yra rinkos užsakymas (market order) – užsakymas, kuris turi būti

realizuotas geriausia galima rinkos kaina.

Kai vienu metu gaunami du ar daugiau užsakymų, fondų biržoje galioja

gavimo eiliškumo taisyklė. Užsakymai, atėję anksčiau, gauna aukštesnį

prioritetą. Kai kuriais atvejais didesnis prioritetas tarp užsakymų

vienodomis kainomis yra skiriamas tam tikram biržos dalyvių kontingentui.

Biržos taisyklės reikalauja, kad vieši užsakymai būtų tenkinami pirmi.

2. Limituoti užsakymai

Laikotarpiu tarp užsakymo forminimo ir jo įvykdymo, rinkoje gali

įvykti nepalankūs kainų pokyčiai, kas daro rinkos užsakymus nepatikimais.

Norėdamas išvengti netikėto kainų pasikeitimo, investuotojas gali sudaryti

limituotą užsakymą (limit order), nurodydamas jame ribinę (limitinę)

leidžiamą kainą. Toks užsakymas įvykdomas tik tada, jei rinkos kaina

sutampa arba viršija ribinę. Ribinis užsakymas pirkimui (buy limit order)

nustato maksimalią aktyvo pirkimo kainą, o ribinis užsakymas pardavimui

(sell limit order) nustato minimalią leidžiamą pardavimo kainą.

Ribinis užsakymas, kuris negali būti įvykdytas pateikimo į biržą

momentu, registruojamas ribinių užsakymų žurnale (limit order book), kurį

veda “specialistas”. Užregistruotiems žurnale užsakymams yra taikomi

prioritetai, kaip buvo aprašyta anksčiau.

3. Stop – užsakymas

Dar vienas sąlyginio užsakymo tipas – stop-užsakymas (stop order),

kuris įvykdomas, kai rinkos kaina pasiekia užsakyme nurodytos kainos lygį

(stop-kainos).Stop-užsakymas pirkimui (stop order to buy) įvykdomas, jei

rinkos kaina pakyla iki nurodytos užsakyme kainos ir, priešingai, stop-

užsakymas pardavimui (stop order to sell) įvykdomas, kai rinkos kaina

sumažėja iki nurodytos užsakyme. Stop-užsakymas naudojamas tais atvejais,

kai investuotojas neturi galimybių pastoviai sekti rinką.

Paprastai stop-užsakymas yra naudojamas laukiant nepalankaus kainų

pokyčio, o limituotas užsakymas – tikintis palankaus kainų kitimo.

Stop-užsakymai turi dvi problemas. Vertybinių
vertė dažnai

keičiasi staiga, ir jų judėjimo kryptis yra laikina. Be to, tuo metu, kai

stop-užsakymas atsiduria rinkoje, jis įgyja trūkumų, būdingų tokiems

užsakymams.

4. Stop-limituotas užsakymas

Stop-limituotas užsakymas (stop limit order) – tai limituoto ir stop-

užsakymo hibridas. Tokiame užsakyme investuotojas nurodo dvi kainas –

išleidimo į rinką (stop-kainą) ir išėmimo iš rinkos kainą. Skirtingai nei

stop-užsakymas, kuris pasiekęs nustatytos (stop-) kainos išleidžiamas į

rinką, stop-limituotas užsakymas tampa limituotu užsakymu (su ribine

kaina). Juo naudojamasi, norint sušvelninti rinkos kainų “šoko poveikį”

stop-užsakymui. Šiuo atveju kainos pasikeitimo įtaka po to, kai pasiekiama

stop-kaina ( ir tuo pačiu stop-užsakymo atsiradimas) apsiriboja numatyta

ribine kaina. Ribinė arba geresnė kaina gali pasirodyti “nepasiekiama”, tai

ir limituotas užsakymas, taip pat ir stop-limituotas užsakymas nebus

įvykdytas, tai yra neįvykdys savo apsaugos funkcijos.

5. Sąlyginai-rinkos užsakymas

Investuotojas taip pat gali pateikti sąlyginai-rinkos užsakymą

(market-if-touched order). Šis užsakymas įvedamas į rinką, kai pasiekiama

priimtina kaina.Ji būna dviejų rūšių: pardavimui ir pirkimui. Skirtingai

nei stop-užsakymas, pirkimui jis įvedamas į rinką tada, kai rinkos kaina

sumažės iki nurodytos reikšmės, o ne padidės. Pardavimo užsakymui –

atvirkščiai. Stop-užsakymas dažniausiai naudojamas, norint uždaryti esamas

pozicijas prieinama kaina (be tikslaus kainų nurodymo), o sąlyginai-rinkos

– pozicijų atidarymui prieinama kaina.

6. Užsakymai su nustatytu išleidimo į rinką laiku

Užsakymus pirkimui arba pardavimui galima pateikti tiesiogiai

atsidarant ar užsidarant prekybai. Atsidaromi užsakymai dalyvauja prekyboje

tik atsidarymo kainomis, užsidaromi užsakymai – tik užsidarymo kainomis.

Investuotojas taip pat gali pateikti užsakymus, turinčius

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1604 žodžiai iš 5321 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.