Antroji sovietine okupacija Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Antroji sovietine okupacija Lietuvoje

LIETUVA NAUJOMIS SOVIETINIO REŽIMO SĄLYGOMIS

( 1953- 1988m. )

Politinė padėtis. 1953m. kovo 5d. mirus J. Stalinui, Maskvoje

prasidėjo kova dėl valdžios. SSRS represinio aparato vadovas L. Berija,

stengdamasis įsitvirtinti valdžioje, pradėjo keisti iki tol vykdytą

nusikalstamą nacionalinę politiką.(Varnienė, J. Istorijos konspektai. 1998,

V.). Jis iškėlė idėją, kad sąjunginių respublikų partinio ir valstybinio

aparato darbuotojai turi būti vietos žmonės, įstaigose turi būti vartojama

tautinė kalba. L. Berija Lietuvą lygino su Vokietijos Demokratine

Respublika ir planavo represiniuose organuose įvesti patarėjų

instituciją.1953m. balandžio mėnesį L. Berija, paskambinęs A. Sniečkui,

piktinosi, kodėl Lietuvoje tiek daug rusų, kodėl antrieji sekretoriai

rusai, kodėl gerai gyvena kunigai. Buvo aišku, kad L. Berija A. Sniečkaus

valdžioje nepaliks.1953m. birželio mėnesį prasidėjo rusakalbių

vadovaujančių darbuotojų prievartinis išsiuntimas iš Lietuvos. 1953m. iš

Lietuvos į Maskvą buvo atšaukta daugiau kaip 3000 žmonių, iš jų 1133

represinių organų, 269 partiniai, 793 ministerijų ir kitų žinybų

darbuotojai. L. Berijos atviras polinkis į diktatūrą, politinės intrigos

bei naujos nacionalinės politikos skatinimas nulėmė jo žlugimą. 1953m.

birželio 26d. L. Berija, kaip “ buržuazinių nacionalistų ir tarptautinio

imperializmo agentas “ suimtas, vėliau sušaudytas. Į SSRS vadovybės viršūnę

iškilo N. Chruščiovas ir G. Malenkovas. 1953m. birželio- liepos mėnesio

įvykiai keitė padėtį ir Maskvoje ir Lietuvoje. Politiniai pokyčiai Maskvoje

turėjo nemažą įtaką Lietuvos nacionalių santykių raidai. Nuo 1956m.

Lietuvoje rusifikacija stabilizavosi, pradėta daugiau pasitikėti

vadovaujančiais darbuotojais lietuviais, valstybiniame ir visuomeniniame

gyvenime imta plačiau vartoti lietuvių kalbą, suaktyvėjo tautinės kultūros

plėtotė. 1953m. liepos 19d. raudona vėliava buvo pakeista į naują 3 spalvų

( raudona, balta ir žalia ) LTSR vėliavą, kuri turėjo simbolizuoti Lietuvos

“ suverenumą “. Šalyje prasidėjo naujas politinis kursas- stalininio režimo

liberalizacija.(Tininis, V. Sovietinė Lietuva ir jos veikėjai. 1994, V.).

N. Chruščiovo įsitvirtinimas valdžioje užtruko net iki 1958m. N. Chruščiovo

politinės ir ūkinės reformos keitė politinę padėtį ir Lietuvoje. Atsirado

ūkio savarankiškumo, tautinės kultūros, lietuvių kalbos atgaivinimas ir

įtvirtinimas.(Varnienė, J. Istorijos konspektai. 1998, V.).

Lietuvos politinį ir visuomeninį gyvenimą kontroliavo LKP ir LTSR

valdžios organai, jiems padėjo SSRS okupacinės struktūros. N. Chruščiovo

valdymo metais Lietuva įgijo kultūrinės autonomijos bruožų. Nusistojo

lietuvių ir rusų dvikalbystė. Šiuo laikotarpiu gana sparčiai plėtojosi

Lietuvos ekonomika, pamažu kilo žmonių gyvenimo lygis. Nors priklausymas

komunistų partijai daugeliui žmonių buvo ne visai garbingas dalykas, tačiau

tai sudarė didesnę galimybę dalyvauti visuomeniniame gyvenime, dirbti

vadovaujantį darbą. N. Chruščiovo pastangomis buvo atsisakyta gyventojų

trėmimų ir kitų masinių represijų, nutrauktos politinio įtarumo kurstymo

kampanijos, sumažinta represinių organų savivalė.

1955m. rugsėjo 17 ir lapkričio 24d. SSRS AT Prezidiumo ir SSRS MT

nutarimais iš įkalinimo ir tremties vietų buvo leista grįžti daugumai

represuotų žmonių. Dauguma buvusių politinių kalinių ir tremtinių neatgavo

visų pilietinių teisių, jie buvo persekiojami, kitiems nebuvo leista

apsigyventi Lietuvoje.(Tininis, V. Sovietinė Lietuva ir jos veikėjai. 1994,

V.).

Susilpėjus totalitariniam režimui, 1955- 1959m. Lietuvoje vėl

atsirado antisovietinės veiklos tendencijų, kurioms įtakos turėjo ne tik

politinės reformos Sovietų Sąjungoje, bet ir 1955m. Lenkijos ir ypač 1956m.

Vengrijos įvykiai. 1955m. lapkričio 2d. Kaune įvyko nesankcionuotas Vėlinių

minėjimas bei susirėmimas su milicija. 1957m. per Vėlines Kaune kapinėse

susirinko apie 1,5- 2 tūkst. žmonių, buvo deginamos žvakutės, giedamos

giesmės. Tarp milicijos ir susirinkusiųjų įvyko susirėmimas.

Atviriems išpuoliams prieš valdžią turėjo įtakos Vakarų radijo stočių

laidos ir nelegalios organizacijos. 1957m. gruodžio mėnesį buvo demaskuota

nelegali organizacija “ Nacionalinis liaudies frontas “. Didelį dėmesį KGB

kreipė į Lietuvos piliečius, palaikančius ryšius su Vakarų šalyse

gyvenančiais žmonėmis. Didžiausią nepasitenkinimą politiniu režimu, ypač

nacionalinių santykių būkle, rodė Lietuvos rašytojai, Vilniaus

universiteto, Kauno politechnikos ir medicinos institutų studentai bei

dėstytojai, kiti Lietuvos žmonės. Buvo reikalaujama sulietuvinti

valstybines įstaigas, grąžinti senus gatvių pavadinimus ( ypač reikalauta

pakeisti Stalino gatvių pavadinimus ). Padaugėjo buitinių nacionalinių

konfliktų, ypač Vilniuje. 1956m. lapkričio mėnesį
LTSR AT sesijoje B.

Baranauskas ir B. Pušinis kritikavo rusų kalbos įsigalėjimą visuomeniniame

gyvenime ( teismuose, parduotuvėse ir kitose vietose ).

N. Chruščiovui įsitvirtinus valdžioje, politinis režimas Sovietų

Sąjungoje stabilizavosi. Įkyrūs kolonistų skundai vertė Kremliaus vadovus

atsižvelgti į susidariusią padėtį Lietuvoje. 1959m. gegužės 28d. Maskvoje

įvykęs SSKP CK plenumas priėmė nutarimą “ Dėl Lietuvos KP CK darbo su

kadrais “. Jame A. Sniečkus buvo kritikuojamas dėl “ besaikio “ lietuviškų

kadrų kėlimo į vadovaujančius postus. Šį klausimą liepos 14- 17d. svarstė

LKP CK VI plenumas.

Iš karto po plenumo Lietuvoje prasidėjo kadrų “ peržiūra “. 1959m. iš

Vilniaus pedagoginio instituto dėl “ politinio nepatikimumo “ buvo

pašalinti direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams J. Laužikas, dekanai

F. Mažulis ir V. Kulakauskas, dėstytojai J. Jasinevičius, M. Ročka ir Z.

Slaviūnas. Iš komunistų partijos buvo pašalintas buvęs Vilniaus

universiteto rektorius J. Bulavas. Iki 1959m. lapkričio 1d. buvo pakeisti

42 rajonų žemės ūkio partinių komitetų sekretoriai, 13 vykdomųjų komitetų

pirmininkų. A. Sniečkus griežtai atsiribojo nuo tautinės orientacijos

žmonių.(Tininis, V. Sovietinė Lietuva ir jos veikėjai. 1994, V.).

1959- 1960m. pradėtas naujas politinis kursas Sovietų Sąjungoje

sugriežtino Maskvos ir sąjunginių respublikų santykius, sustiprino politinį

režimą ir rusifikaciją. Lietuvos švietimo ministerijos vadovybė sugebėjo

išsaugoti lietuvišką mokyklą. 1963m. Maskvoje buvo pradėta rengti švietimo

reformą. 1964m. rudenį nušalinus N. Chruščiovą, padėtis pasikeitė. 1965m.

sausio 9d. laiške SSKP Centro komitetui A. Sniečkus jau kritikavo švietimo

reformą. 7- dešimtmečio pradžioje politinės represijos šiek tiek prislopino

tautinį pasipriešinimą- sumažėjo slaptų organizacijų, studentų ir

inteligentijos politinis aktyvumas. 1961m. KGB išaiškino nelegalią

organizaciją “ Laisvoji Lietuva “ ( įkurta 1958m., jai vadovavo V. Šakalys

), kuriai priklausė 14 narių ir keletą moksleivių slaptų organizacijų

Vilniuje bei Kaune.

Po J. Stalino mirties prasidėjus N. Chruščiovo reformoms, šiek tiek

palengvėjo Lietuvos katalikų bažnyčios padėtis. 1954m. SSKP CK priėmė

keletą nutarimų, kuriuose buvo atsisakoma tiesioginio ir atviro bažnyčios

spaudimo. 1955m. katalikų bažnyčios vadovybė kreipėsi į SSRS religinių

reikalų tarybą ir jos įgaliotinį I. Polianskį, prašydama leisti spausdinti

religinę literatūrą, grąžinti Vilniaus Arkikatedrą, statyti bažnyčią

Klaipėdoje.

A. Sniečkaus pavedimu, 1955m. gruodžio 22d. M. Gedvilas ir B. Pučinis

oficialiai priėmė vyskupus P. Maželį, J. Steponavičių ir kanauninką J.

Stankevičių. Tai buvo pirmasis valdžios ir bažnyčios vadovų oficialus

susitikimas po 1945m. 1956m. buvo leista spausdinti religinę literatūrą (

katalikų žurnalą, katalikų kalendorių, maldaknyges ir kt. ). Sprendžiant

bažnyčios reikalus, A. Sniečkus ir LTSR vadovybė reiškėsi kaip principingi

bolševizmo idėjų gynėjai.

1956-1960m. Lietuvoje buvo uždarytos 7 bažnyčios, suimta 11 kunigų.

Visaip buvo persekiojama katalikų bažnyčios vadovybė. 1957m. vyskupai Y.

Matulionis ir V. Sladkevičius buvo pašalinti iš pareigų ir ištremti. 1961m.

J. Steponavičius buvo ištremtas į Žagarę. Jie buvo ištremti už tai, kad

protestavo prieš valdžios kišimąsi į bažnyčios reikalus.

1960-1964m. Vilniaus ir Ukmergės kalvarijose buvo statomi

visuomeniniai pastatai, Vilniuje susprogdintos 35 Trinapolio koplyčios,

nuolat griaunami Jurgaičių piliakalnio ( Kryžių kalnas ) kryžiai, buvo

trukdoma tikintiesiems ir kunigams lankyti jiems šventas vietas, melstis,

atlikti religines apeigas. Iš kunigų buvo atimami registracijos

pažymėjimai, mažinamas klierikų skaičius Kauno kunigų seminarijoje.

1964m. rudenį Maskvoje buvo įvykdytas valstybinis perversmas, N.

Chruščiovą pakeitė SSKP konservatyviųjų jėgų statytinis L. Brežnevas. L.

Brežnevo valdymo laikmečiu dėl kylančios rusinio bangos augo tautinis

lietuvių pasipriešinimas.(Makauskas, B. Lietuvos istorija. 2000, K.). N.

Chruščiovo nušalinimui pritarė A. Sniečkus ir diduma Lietuvos partinės

nomenklatūros. Prasidėjo vadinamasis stagnacijos arba “ brandaus socializmo

“ laikotarpis. 1965-1987m. Lietuvos vidaus padėtis buvo stabili,

respublika, išskyrus 1972m. įvykius, politinių, socialinių ar ekonominių

sukrėtimų nepatyrė. LTSR vadovybė daugiausia rūpinosi ekonominiais ir

socialiniais klausimais, propagavo komunistinę ideologiją, persekiojo

kitaminčius. L. Brežnevo valdymo metais buvo atkuriami J. Stalino laikų

valstybės saugumo ir partinių organų tarpusavio santykiai.

Lietuvoje plito nelegali spauda- “ Aušra “, “ Perspektyvos “, “ Alma

Mater “, “ Laisvės šauklys “, “ Vytis “, “ Ateitis “, “ Tiesos kelias “ ir

kt. leidiniai.

1972m. pavasarį Bažnyčia
pradėjo spausdinti ir platinti “ Lietuvos

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1438 žodžiai iš 4792 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.