Antrojo pasaulinio karo eiga 1939 – 1945 metais
5 (100%) 1 vote

Antrojo pasaulinio karo eiga 1939 – 1945 metais

1.(1939 m. rugsėjis – 1941 m. birželis)

Agresija prieš Lenkiją

1939 rugpjūčio 23 d. sudaryta SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutartis, Hitleriui leido nebebijoti karo dviem frontais. 1939 m. rugsėjo 1 – osios rytą Vokietijos armija įsiveržė i Lenkiją. Pėstininkų ji turėjo pusantro karto daugiau už priešą, artilerijos – 2,8 karto, tankų – 5 kartus. 2800 vokiečių lėktuvų priešinosi tik 840 lenkų lėktuvų, kurių dauguma buvo pasenusios konstrukcijos.

Stipriais tankų ir aviacijos smūgiais lenkų frontas buvo sužlugdytas. Jau rugsėjo 13 dieną vokiečių kariuomenė apsupo Varšuvą. Spalio pradžioje lenkų kariuomenė nustojo priešintis. Rugsėjo 17 d. Maskvoje buvo paskelbta, kad Lenkijos valstybė nebeegzistuoja. Raudonoji armija pasinaudodama tuo, kad didžioji lenkų kariuomenės dalis kovojo prieš Vermachtą, lengvai užėme rytinę Lenkijos dalį. Okupuotose lenkų žemėse nacistai iškart ėmesi žiauraus teroro, mažai nuo jų atsiliko ir „išvaduotojai“ iš rytų. Hitleris tikėjosi, kad Lenkijos užpuolimas nesukels didelio karo, bet jo viltys neišsipildė.

2.Keistasis karas

Didžioji Britanija ir Prancūzija rugsėjo 3 d. paskelbė karą Vokietijai. Ši triuškindama Lenkiją, prie vakarinės sienos laikė nedidelę armiją, tačiau prancūzų kariuomenės vadovybė tuo nepasinaudojo ir puolimo nepradėjo. Didžioji Britanija tik du mėnesius ligi karo pradžios įvedė visuotinę karo prievolę ir turėjo mažai kariuomenės.

Užgrobęs Lenkiją Hitleris pasiūlė Prancūzijai ir Didžiajai Britanijai sudaryti taiką, pripažinti jo pergalę. Vakarų valstybės tokio siūlymo nepriėmė. Abiejų pusių armijos stovėjo viena prieš kitą ir laukė. Šis laukimas, gavęs keistojo karo pavadinimą, buvo naudingas Vokietijai. Ji permetė i Vakarus Lenkijoje nebereikalingus dalinius, mobilizavo šimtus tūkstančių vyrų.

Norėdama pagerinti savo padėtį jūrose, Vokietija 1940 m. balandžio mėn. netikėtai užpuolė Daniją ir Norvegiją. Pirmoji buvo okupuota be pasipriešinimo, o Norvegijoje vokiečiams iškart pavyko užimti tik pietinę dalį su sostine Oslu. Šiaurineje dalyje mūšiai vyko ilgiau, bet taip pat baigėsi vokiečių laimėjimu.

3.Vokietijos puolimas Vakaruose ir mūšis dėl Didžiosios Britanijos

1940 m. gegužės 10 dieną Hitlerio armija pradėjo gerai parengtą puolimą. Ji įsiveržė i Prancūziją ir į neutralias valstybes – Nyderlandus, Belgiją, Liuksemburgą. Jėgų santykis, palyginti su 1939 m. rudeniu, buvo pasikeitęs vokiečių naudai. Jų tankai bei aviacija buvo techniškai pranašesni ir sutelkti pagrindinių smūgių kryptimi. Per dvi savaites vermachtas okupavo šias valstybes ir prasiveržė Prancūzijos pajūrio link. Prie Diunkerko miesto apsupo 400 tūkst. anglų ir prancūzų armiją. Šiai armijai pavyko persikelti į Didžiosios Britanijos salas.

Vermachtas tesė puolimą į Prancūzijos gilumą ir birželio 14 d. be mūšio užėmė Paryžių. Karą Prancūzijai paskelbė ir Italija. Prancūzų politikai ir karinė vadovybė matė tik vieną išeitį – pasiduoti Hitleriui. Vyriausybės vadovu tapo susitarimo su Vokietija šalininkas, 84 metų maršalas A. Petenas.

1940 m. birželio 22 d. buvo pasirašytos paliaubos, reiškiančios Prancūzijos kapituliaciją. Trys penktadaliai šalies teritorijos, labiausiai ūkiniu atžvilgiu pažengusios, šiaurinė ir rytinė jos dalys, buvo okupuotos, kitur liko A. Peteno vyriausybės valdžia. Prancūzijos ginkluotė ir visos karinės atsargos atiteko vokiečiams, kariuomenė buvo paleista, išskyrus 100 tūkst. paliaubų armiją. Vokietija nekliudoma galėjo naudotis Prancūzijos ištekliais.

Hitleris manė, jog Didžioji Britanija, likusi viena, sudarys taiką ir pripažins jo viešpatavimą Europoje. Tačiau Didžiosios Britanijos padėtis buvo kur kas geresnė nei Prancūzijos. Nuo žemyno ją skyrė sąsiauris; norint jį įveikti ir išlaipinti Britanijos salose desantą, reikėjo galingo karo laivyno. Pirmieji pralaimėjimai sustiprino anglu siekimą kovoti iki pergalės. 1940 m. gegužės mėn. vietoje Čemberleno ministru pirmininku tapo ryžtingas kovos su nacizmu šalininkas Vinstonas Čerčilis. Jis atmetė bet kokius sandėrius su Hitleriu ir energingai vadovavo savo tėvynei kare.1940 m. rugpjūčio mėn. prasidėjo „mūšis dėl Britanijos“, kai daugiau kaip 2 tūkst. vokiečių karo lėktuvų bombardavo karo pramonės centrus ir miestus. Daug buvo sugriovimų, žuvo keliolika tūkstančių taikių gyventojų, tačiau vokiečiai iki spalio pabaigos neteko 1100 lėktuvų. Anglų priešlėktuvinė gynyba pasirodė veiksminga.

Anglai išmoko suprasti slaptus priešo įsakymus, perduodamus radijo bangomis. Remiantis lenkų matematikų tyrinėjimais, pavyko pagaminti išsifravimo įrenginį, sudariusį galimybes atskleisti vokiečių karines paslaptis. Bombardavimo objektai iš anksto tapdavo žinomi anglų kariuomenės vadovybei, kuri sutelkdavo savo naikintuvus reikiamose vietose. „Mūšis dėl Britanijos“ Vokietijai buvo nesėkmingas.

4.Karas Balkanuose

Vokietija ir Italija stengėsi įtvirtinti įtaką Balkanų valstybėse. Tokios užmačios pasisekė Rumunijoje ir Bulgarijoje, taip pat laikinai ir Jugoslavijoje. Tuo tarpu Graikija atmetė visus „ašies“ valstybių pasiūlymus, todėl 1940 m. rudenį ją užpuolė Italija. Tačiau italai patyrė gėdingą pralaimėjimą, o graikų
kariuomenė užemė dalį Albanijos. 1941 m. kovo mėn. Jugoslavijoje buvo nuversta Vokietijai palanki vyriausybė, ir tada Hitleris nusprendė pradėti karą prieš abi nepaklusnias Balkanų valstybes.

1941 m. balandžio 6 d. vokiečių, italų bei jų sąjungininkų – vengrų ir bulgarų – armijos įsiveržė į Jugoslaviją. Dėl didžiulės priešų persvaros Jugoslavijos kariuomenė per dešimt dienų buvo sutriuškinta ir kapituliavo. Užpuolikams talkino kroatų fašistai ustašiai, kuriems okupantai leido sudaryti satelitinę Kroatijos valstybę.

Sunkiau sekėsi užkariauti Graikiją, kurioje išsikėlė sąjungininkų anglų daliniai, Nepaisant atkaklaus priešinimosi, balandžio 21 d. vokiečių kariuomenė užemė Atėnus, o birželio pradžioje po kruvinų mūšių ir Kretos salą.

5.SSRS užsienio politika Antrojo pasaulinio karo pradžioje

(1939 m. rugsėjis – 1941 m. birželis)

SSRS ir Vokietijos bendradarbiavimasKilus karui, SSRS neliko pasyvi stebėtoja. 1939 m. rugsėjo 17 d. jos armija pradėjo puolimą ir užėmė Lenkijos dalį, kuri jai atiteko slaptu susitarimu rugpjūčio 23 d. Stalino ir Hitlerio susitarimu. Į nelaisvę buvo paimta apie 15 tūkst. karininkų ir daugiau kaip 180 tūkst. kareivių. Vermachto ir Raudonosios armijos vadovybė derino karines operacijas Lenkijoje.

1939 m. rugsėjo 28 d. vėl susitiko SSRS ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai. Jie pasirašė Sovietų Sąjungos ir Vokietijos draugystės ir sienų sutartis. Slapti šio susitarimo protokolai šiek tiek pakeitė interesų ribas, nustatytas 1939 m. rugpjūčio 23 d. susitarimu. Lenkijoje interesų riba buvo pastumta į rytus Vokietijos naudai. Už tai Hitleris perdavė Lietuvą į SSRS įtakos zoną.

1939 m. spalio mėn. SSRS ir Vokietija pasirašė susitarimą dėl pasikeitimo lenkų kariais, patekusiais į nelaisvę, atsižvelgiant į tai, iš kur jie kilę. Vokiečiai perdavė apie 14 tūkst. karių, o SSRS vokiečiams – apie 42 tūkst. lenkų belaisvių. Lenkijos belaisvius Rusijoje ištiko didelė tragedija. 1940 m. pavasarį dauguma lenkų karininkų ir dalį kitų belaisvių, iš viso apie 15 tūkst. vyrų, enkavedistai sušaudė Katynėje (prie Smolensko), Charkovo ir Kalinino (Tverės) apylinkėse.

Vokietijos ir SSRS santykiai neapsiribojo vien tik sutartimis. 1939 – 1941 m. NKVD atidavė gestapui apie 1000 vokiečių komunistų ir antifašistų, buvusių SSRS teritorijoje. Abi šalys palaikė gerus ekonominius ryšius. Vokietija 1940 – 1941 m. gavo iš SSRS 865 tūkst. tonų naftos, 14 tūkst. tonų vario, 1,4 mln. tonų grūdų. Vokietijos karo laivai įplaukdavo į Murmansko uostą pasipildyti atsargų.

6.Sovietų sąjunga įkurdina bazes Baltijos valstybėse

Po Molotovo – Ribentropo pakto pasirašymo, Stalinas privertė Latviją, Estiją, kiek vėliau (1939 m. spalio 10 d.) ir Lietuvą pasirašyti Savitarpio pagalbos sutartis. Svarbiausias šių sutarčių punktas buvo Sovietų sąjungos teisė laikyti Baltijos šalyse savo karines dalis, kurios pajėgumu viršijo Estijos, Latvijos ir Lietuvos karinę galią. Jos Stalinui buvo garantas, atėjus palankiam momentui, šias šalis nesunkiai užgrobti. Šias sutartis Baltijos šalių vyriausybės pasirašė tik siekdamos išvengti karo su SSRS.

Šiurkščiu spaudimu privertus Latvijos, Estijos ir Lietuvos vyriausybes pasirašyti sutartis, tokių pat priemonių buvo imtasi ir prieš Suomiją. Bet tai buvo sudėtinga. Suomijos vyriausybė ir kariuomenės vyriausybė nepriklausomybės metais energingai stiprino šalies gynybinę galią. Pasienyje su SSRS buvo pastatyta 125 km įtvirtinimų linija, pavadinta maršalo K. Manerheimo vardu. Suomiją ir SSRS pasienis – tai retai gyvenami miškai, uolos, ežerai, upės, pelkės. Kritiniu atveju suomiai gindamiesi galėjo trauktis į Norvegiją ir Švediją.

8.Žiemos karas

1939 m. spalio mėnesį, į Maskvą atvyko Suomijos delegacija, jai buvo pasiūlyta pasirašyti savitarpio pagalbos paktą. SSRS reikalavo, kad suomiai išnuomotų Hanko uostą, esantį labai geroje strateginėje padėtyje, pačiuose šalies pietuose leistų ten laikyti 5 tūkst. žmonių įgulą. Stalinas norėjo, kad Sovietų Sąjungai būtų perduotas Karelijos sąsmaukos dalis, t. y. tas rajonas, kur stovėjo įtvirtinimai. Suomijos vyriausybė atsisakė patenkinti Sovietų reikalavimus, nes po to būtų buvę neįmanoma apsiginti. Tada SSRS pradėjo propagandinę kompaniją prieš Suomijos vyriausybę. Lapkričio 26 d. Suomijai buvo pareikštas kaltinimas dėl SSRS karinių dalinių apšaudymo. Vėliau paaiškėjo, kad tai provokaciniais tikslais padarė patys raudonarmiečiai.

1939 m. lapkričio 30 d. Raudonoji armija užpuolė Suomiją. Prieš ją buvo mesta didelė kariuomenė: 26 – 28 pėstininkų divizijos, 2500 – 3000 tankų, 2500 lėktuvų. SSRS aviacija viešpatavo ore. Suomijos stojo ginti apie 175 – 200 tūkst. karių. Svarbiausios kautynės vyko Karelijos sąsmaukoje. Šiame fronto ruože suomių dalinius puolė apie 140 tūkst. karių bei 1000 tankų. Bet Raudonosios armijos vadovybei miškingose, gausiose ežerų, upių, kalvų ir pelkių vietose buvo sunku išnaudoti jėgos persvarą. Puolanti kariuomenė veržėsi keliais, bet jos judėjimą stabdė medžių užtvaros, įtvirtinimai, užminuoti kelių ruožai, sugriauti tiltai, įnirtingas suomių priešinimasis. Suomiams padėjo šalti žiemos orai. Jau karo pradžioje abi pusės turėjo
nuostolių. Tačiau SSRS jėgos persvara padarė savo. 1940 m. kovo pradžioje fronte Suomija pakliuvo į sudėtingą padėtį. Kariuomenės vadovybė informuodavo apie didelius nuostolius, žmonių fizinį ir moralinį išsekimą.

Suomijos vyriausybė, žinodama, kad ilgai atlaikyti Raudonosios armijos spaudimo nebus įmanoma, darė vis didesnių nuolaidų. SSRS kovo 12 d. sutiko pasirašyti taikos sutartį. Sovietų sąjunga žengti šį žingsnį paskatino dideli nuostoliai, neaiški pergalės perspektyva, baimė, kad Suomija gali sulaukti didesnės kitų valstybių paramos.

Pagal sutartį Suomija neteko apie 40 tūkst. km2 teritorijos – Karelijos sąsmaukos, vakarinės Ladogos ežero pakrantės su 11% dirbamos žemės, miškų, pramonės. Kare žuvo apie 25 tūkst. suomių karių, 43 tūkst. buvo sužeista. Suomiai, negausi tauta, patyrė didelių nuostolių, bet išsaugojo nepriklausomybę. Karas nusmukdė karinį ir politinį SSRS autoritetą. Žuvo, buvo sužeista ir apšalo apie 272 tūkst. Raudonosios armijos kareivių, sunaikinta apie 1600 tankų ir apie 1000 lėktuvų.

9.Tolimesnė SSRS ekspansija

1940 m. birželio mėn. vykstant mūšiams Prancūzijoje, SSRS vadovybė nusprendė okupuoti Baltijos šalis. Tam buvo labai palanki situacija: visas pasaulis sekė įvykius Vakarų Europoje, kur vokiečiai triuškino prancūzus su anglais ir žygiavo Paryžiaus link. Raudonosios armijos įgulų buvimas Estijos, Latvijos ir Lietuvos teritorijose iš esmės panaikino rimtesnio pasipriešinimo galimybę. Ultimatumas, reikalaujantis įsileisti Raudonąją armiją, pirmiausia buvo įteiktas Lietuvai. Lietuvos vyriausybė, manydama, kad padėtis beviltiška, o pasipriešinti neįmanoma, ultimatumą priėmė. Stalinui pavyko užimti Lietuvą be jokių kliūčių. Tada ir Latvijos bei Estijos vyriausybėms buvo įteikti panašūs ultimatumai. Nieko nepadėjo ir tai, kad visų Baltijos šalių vyriausybės nepriekaištingai vykdė sutartis. Latvijos ir Estijos vyriausybės, nematydamos galimybės efektyviai pasipriešinti, sutiko įsileisti Raudonąją armiją. Jų kariuomenėms pasipriešinimo atveju neliktų galimybės net pasitraukti, nes Lietuva jau buvo okupuota. Latvija ir Estija buvo apsuptos iš rytų ir pietų, Baltijos jūroje pasirengęs kovai budėjo Sovietų laivynas, o jų teritorijas kontroliavo ten įsikūrusios Raudonosios armijos bazės. Baltijos valstybių okupacija – didelis Stalino laimėjimas. Netrukus visos trys valstybės buvo prijungtos prie SSRS. Jose prasidėjo sovietizacija. Baltijos šalių sovietizacija ir aneksija vyko pagal tą patį scenarijų. Vienintelis skirtumas buvo tas, kad Latvijos ir Estijos prezidentai pasiliko savo šalyse ir okupantai juos galėjo panaudoti okupacijai įteisinti. Po to abiejų šalių vadovai ir jų šeimos pateko į Rusijos kalėjimus ir ten žuvo. Lietuvos prezidentas A. Smetona, nenorėdamas tapti komunistų įrankiu inkorporuojant Lietuvą į SSRS, pasitraukė į Vokietiją, o netrukus išvyko į JAV.

1940 m. liepos mėn. SSRS įteikė reikalavimą Rumunijai perduoti Besarabiją. Rumunai neišdrįso pasipriešinti Taip Sovietų sąjungai atiteko Besarabijos sritis, kurią sujungus su Moldavijos autonomine respublika buvo sudaryta Moldavijos SSR.

Per vienerius karo metus jame nedalyvaujant Sovietų sąjunga prisijungė teritorijas su 20 mln. gyventojų. Dauguma šių valstybių ir teritorijų buvo okupuotos be jokio pasipriešinimo. Suomija buvo vienintelė išimtis.

Sovietų sąjungai užgrobus dalį Lenkijos ir Lietuvą, atsirado bendra SSRS ir Vokietijos siena. Tuo iš esmės pakito Rytų Europos geopolitinė situacija. Visą tarpukarį SSRS ir Vokietiją skyrė mažos, kartais vadinamos buferinėmis, valstybės. Atplėšdamas dalį Suomijos ir Rumunijos teritorijos artėjančio karo su Vokietija išvakarėse Stalinas įgijo dar du priešus.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2127 žodžiai iš 6993 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.