Antrojo pasaulinio karo priežastys ir pasekmės
Antrasis pasaulinis karas prasidėjo 1939 metų rugsėjo 1 dieną ir baigėsi – 1945 metų rugsėjo 2 dieną. Šį karą pradėjo Vokietija, vadovaujama Adolfo Hitlerio. Vokietija kaip jokia kita šalis turėjo svarių priežasčių pradėti karą, tačiau ji nepagalvojo apie skaudžias pasekmes.
Karui pradėti buvo nemažai priežasčių. Viena pagrindinių ,tai Vokietijos noras atsirevanšuoti už pralaimėtą Pirmąjį pasaulinį karą, noras sukurti didžiąją valstybę. Versalio taikos sutartis nustatė griežtas sąlygas, kurios labai ribojo Vokietijos galimybes didinti savo ginkluotąsias pajėgas, atėmė dalį žemių, tai svarbios kasyklos Rūro srityje, Lenkų koridorius prie Baltijos jūros atskyrė dalį Vokietijos. Taip pat buvo uždėtos didelės reparacijos. Taip pat svarbi priežastis buvo politika. Italijoje ir Vokietijoje įsigalėjo nacionalizmas, atsirado fašistiniai judėjimai. Hitleris mokėjo puikiai manipuliuoti žmonėmis, juos valdyti, jis tikėjo ką daro. Didelės reikšmės karo pradžiai turėjo tai, kad Vokietijai pavyko susitarti su SSRS dėl įtakos sferų pasidalinimo Rytų Europoje. Ribentropo – Molotovo pakto slaptieji protokolai buvo pagrindinė priežastis, paskatinusi Vokietiją užpulti Lenkiją.
Kaip ir kiekvienas karas, šis taip pat turėjo skaudžių pasekmių. Vokietija karą pralaimėjo, o SSRS įsitvirtino Pabaltijo šalyse. Vokietijos mirties stovyklose buvo sunaikinta 10 mln. žmonių. Tarp jų tie, kuriuos Trečiasis reichas laikė nepilnaverčiais: čigonai, slavų belaisviai, homoseksualistai, bet daugiausia žydai. Žydų, persekiojamų visoje Europoje, buvo sistemingai sunaikinta 6 mln. Žuvo apie 19,2 mln. kareivių, apie 39,2 mln. civilių, iš viso apie 56 mln. žmonių. Karas išties nepagailėjo taikių gyventojų; jie kentėjo nuo bombardavimų, trėmimų ir bado. Karas taip pat privertė bėgti milijonus asmenų, stumiamų artėjančio sovietų fronto, be to, buvo nemaža ir planuotai perkeltų tautų, valstybių ir jų sienų pertvarkymo aukų. Per masinius oro antskrydžius numestos bombos beveik su žeme sulygino šimtus miestų. Karo sugriovimai mažiausiai 50% sumažino Europos ekonominį potencialą, o finansų sistema visai žlugo.