Antsvorio ir nutukimo profilaktika
5 (100%) 1 vote

Antsvorio ir nutukimo profilaktika

TURINYS

1. Kam norime skirti šį darbą? 2

2. Pagrindiniai nutukimo bei antsvorio gydymo ir profilaktikos uždaviniai 2

3. Nutukimo ir antsvorio profilaktikos tikslas 2

4. Nutukimas ir antsvoris. Kas tai? 2

4.1. Kaip nustatoma nutukimas ir antsvoris? 3

4.2. Nutukimo priežastys 3

Priežastinių ryšių diagrama 4

Diagramos paaiškinimas 4

4.3. Nutukimo tipai 5

5. Nutukimo ir antsvorio paplitimas Lietuvoje 5

5.1. Statistika 5

6. Antsvorio ir nutukimo pasekmės 8

6.1. Antsvorio ir nutukimo pasekmės: širdies ir kraujagyslių sistema 8

6.1.1. Antsvoris ir hipertenzija 9

6.1.2. Nutukimas ir aterosklerozė 9

6.1.3. Cholesterolio pagausėjimas 9

6.1.4. Išeminės širdies ligos rizika 10

6.2. Antsvorio ir nutukimo pasekmės: kitos ligos 10

7. Ką pasieksime sumažinę antsvorį ir nutukimą? 10

7.1. Antsvorio mažinimo poveikis širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms 11

8. Antsvorio ir nutukimo gydymas 11

8.1. Fizinio aktyvumo didinimas 12

8.2. Antsvorio ir nutukimo gydymas remiantis KMI 12

8.3. Medikamentinis gydymas 12

8.3.1. Medikamentinio gydymo principai ir metodai 12

8.3.2. Medikamentai 13

8.4. Atmintinė gyvenimo būdui 15

Riebalų mažinimas 15

Gėrimai 16

Daržovės 16

Pieno produktai 16

Kiaušiniai 16

Cukrus ir saldumynai 17

Prieskoninės žolės ir prieskoniai 17

Mėsa, paukštiena ir žuvis 17

Kruopos ir makaronai 17

Šaldytas maistas 18

Riešutai ir sėklos 18

Užkandžiai 18

Bendrybės 18

Valgymas namuose 19

Valgymas ne namie 19

8.5. Maisto piramidė ir mitybos koregavimas, maisto porcijos 19

8.6. Pavyzdinis valgiaraštis 21

Pavyzdinis valgiaraštis (1500 kalorijų per dieną, iš jų – mažiau nei 30 % riebalinės kilmės) 21

9. Slaugytojo vaidmuo 22

10. LITERATŪROS SĄRAŠAS 23

1. Kam norime skirti šį darbą?

Darbas skiriamas suaugusiems žmonėms, turintiems antsvorį ar nutukimą, arba norintiems išlaikyti esamą svorį, norintiems keisti savo gyvenimo būdą, ypač mitybos atžvilgiu.

2. Pagrindiniai nutukimo bei antsvorio gydymo ir profilaktikos uždaviniai

Šiame darbe mūsų uždaviniai yra: pateikti informaciją apie tai kas yra nutukimas, kaip jis nustatomas, jo priežastys, pasekmės, gydymas bei pateikiami medikamentų aprašymas. Darbe rasite ir įvairių tyrimų rezultatų išvadas, susijusias su antsvoriu, nutukimu ir sveikata. Taip pat pateikiame rekomendacijas – atmintinę kaip elgtis kasdieniniame gyvenime, norint nepriaugti svorio, ar išlaikyti esamą normalų svorį. Pateikiame ir pavyzdinių dietų, tačiau primename, kad dieta – laikinas reiškinys, ir norint išlaikyti dietos rezultatus reikia tiesiog keisti gyvenimo būdą, o kartais jį tereikia tik truputį pakoreguoti. Taip pat yra skyrelis, kuriame pateikiame koks yra slaugytojo vaidmuo nutukimo bei atsvorio profilaktikos programose.

Pagrindiniai antsvorio ir nutukimo gydymo uždaviniai:

1. Sumažinti riebalų perteklių, o kartu ir kūno masę. Dėl to sumažėtų komplikacijų dažnis ir mirtingumas.

2. Sumažėjusią kūno masę išlaikyti penkerius metus.

3. Koreguoti medžiagų apykaitos sutrikimus, kurie lemia ankstyvus širdies ir kraujagyslių sutrikimus bei metabolinį (X) sindromą.

3. Nutukimo ir antsvorio profilaktikos tikslas

Nutukimo ir antsvorio profilaktikos tikslas:

a) Jeigu antsvorio ir nutukimo nėra – nepriaugti nereikalingo svorio, gyvenimo bėgy;

b) Jeigu turite antsvorį ir nutukimą – juos pašalinti ir išvengti šių problemų ateityje.

4. Nutukimas ir antsvoris. Kas tai?

Nutukimas yra tokia organizmo būklė, kai, daugiausia riebalinio audinio sąskaita, kūno masė padidėja tiek, kad kūno masės indeksas (KMI) tampa didesnis nei 30kg/m2. Tai būklė, didinanti sergamumo ir mirtingumo riziką. Nutunkama, kai su maistu gaunama daugiau kalorijų, negu jų išeikvojama energijai. Tuomet maisto medžiagų perteklius virsta riebalais.

Kai KMI didesnis nei 25 kg/m2, bet mažesnis nei 30 kg/m2, nustatomas antsvoris.

4.1. Kaip nustatoma nutukimas ir antsvoris?

Kūno Masės Indeksas (KMI) – tai ūgio ir svorio santykio rodiklis, leidžiantis įvertinti ar žmogaus svoris normalus ar yra antsvoris bei nutukimas. Šis indeksas apskaičiuojamas pagal formulę: KMI = Kūno masė (kg) / Ūgis (m2).

Normalus KMI yra 18,5-24,9. Jei KMI yra 25-29,9 – tai antsvoris, jei 30-34,9 – I-ojo laipsnio nutukimas, jei 35-39,9 – II-ojo laipsnio nutukimas, o jei KMI viršija 40 – III-ojo laipsnio nutukimas. Per mažu svoriu laikoma, kai KMI yra mažiau nei 18,5. Optimalus vyrų KMI yra 20-25, moterų – 18,8-23,8.

4.2. Nutukimo priežastys

Pagrindinės nutukimo priežastys:

 Netinkama mityba ir mažas fizinis aktyvumas

 Lėtesnė medžiagų apykaita (nuo 25 metų kas dešimt metų medžiagų apykaita sulėtėja 7-9 proc.),

 Psichiniai faktoriai

 Nėštumas

 Paveldėtas polinkis į nutukimą

Nutukimas gali atsirasti ir sergant kai kuriomis ligomis:

 hipotireoze (kai skydliaukė gamina per mažai hormonų)

 insulinoma (tai kasos auglys, kuris gamina per daug insulino, todėl kraujyje sumažėja gliukozės kiekis, nuolat jaučiamas alkis ir dėl to daug valgoma)

 Kušingo sindromu (kai antinksčiuose gaminama per daug hormonų)

 kai dėl traumų, auglių, infekcijų pažeidžiamos tam tikros galvos smegenų sritys (hormonų funkciją reguliuojantys, alkio, sotumo centrai),

 sutrikus kiaušidžių funkcijai (dėl įgimto neišsivystymo, cistų,
pašalinus kiaušides, o taip pat klimakteriniu laikotarpiu)

Kaip jau rašyta aukščiau, viena pagrindinių priežasčių yra netinkamas maitinimasis, o jis apima keletą aspektų:

 Neteisingas valgymo režimas (valgoma nereguliariai, dažniausiai du ar tik vieną kartą per dieną ypač vakarais);

 Per didelis riebalų kiekis racione, gausus sočiųjų riebalų turinčių produktų vartojimas; angliavandenių – saldumynų, cukraus, persivalgoma.

 Didelė paros maisto raciono energetinė vertė (su maistu gaunama daugiau kalorijų, negu jų išeikvojama);

 Skaidulinių medžiagų stoka racione;

 Informacijos apie nutukimo profilaktiką bei tinkamą mitybą stoka.

Priežastinių ryšių diagramaDiagramos paaiškinimas

Šioje diagramoje matome, jog nutukusių žmonių skaičių labiausiai lemia nesveikas gyvenimo būdas, kurį įtakoja daugelis priežasčių ir pasekmių grandinėmis susijusių faktorių: psichologinė įtampa, netaisyklinga mityba, žalingi įpročiai, fizinis aktyvumas, ligos, pajamos ir .t.t., todėl, norint sumažinti nutukusių žmonių skaičių, pagrindinį dėmesį reikėtų sutelkti sveikos gyvensenos skatinimui.

4.3. Nutukimo tipai

Androidinis nutukimas (vyriško tipo, arba abdominalinis) yra pavojingesnis ir kelia didesnę riziką sveikatai nei moteriško tipo (arba klubų ir sėdmenų srities) nutukimas.

5. Nutukimo ir antsvorio paplitimas Lietuvoje

2002 metais nutukimo paplitimas tarp Lietuvos 20–64 metų gyventojų buvo 16 proc., antsvorio – 49,1 proc. Palyginus su 1994 metų tirtais duomenimis, nutukimo ir antsvorio paplitimas tarp vyrų padidėjo, o antsvorio paplitimas tarp moterų sumažėjo. Antsvorio ir nutukimo paplitimas didėjo su amžiumi. Tarp aukštojo išsimokslinimo moterų antsvorio ir nutukimo paplitimas buvo mažesnis negu tarp žemesnio, tuo tarpu didėjant vyrų išsimokslinimui, antsvorio paplitimas didėjo. Kaimo ir rajono centrų moterys buvo dažniau nutukusios arba turėjo antsvorį palyginti su gyvenančiomis mieste. Antsvorio ir nutukimo paplitimas buvo mažesnis tarp kasdien rūkančių bei dažnai laisvalaikio metu besimankštinančių vyrų ir moterų. Moterys, bent kartą per savaitę geriančios alaus, rečiau buvo nutukusios bei turėjo antsvorį negu rečiau geriančios arba visiškai negeriančios alaus. Analizuoti mitybos įpročiai buvo mažai susiję su nutukimo ir antsvorio paplitimu. Siekiant sumažinti nutukimo ir antsvorio paplitimą tarp Lietuvos gyventojų, būtina sukurti Valstybinę nutukimo kontrolės programą, skatinančią gyventojų fizinį aktyvumą ir sveiką mitybą.

5.1. Statistika

Lietuvos gyventojų mityba per paskutiniuosius šešerius metus labai pasikeitė. Maistui gaminti daug dažniau pradėtas vartoti augalinis aliejus. Vyrų, vartojančių augalinius aliejus dalis padidėjo nuo 31,1% 1994 m. iki 73,1% 2000m., o moterų – nuo 47,7% iki 88,4% atitinkamai (p<0,05). Aukštojo išsilavinimo žmonės aliejų vartojo dažniau nei žemesnio išsilavinimo, tačiau aliejaus vartojimo pokyčiai buvo didesni tarp nebaigto vidurinio išsilavinimo žmonių nei tarp aukštojo išsilavinimo (6 pav.). Aliejus buvo dažniau vartojamas mieste nei kaime, bet aliejaus vartojimo dažnis kaime padidėjo labiau nei mieste (7 pav.). Taukus maistui gaminti mieste vartojo 7,1% vyrų ir 1,7% moterų, kaime – 26,4% ir 15,3% atitinkamai (p<0,05).*p<0,05 lyginant su 1994

6 pav. Vyrų ir moterų, maistui gaminti vartojančių augalinį aliejų, dalis (%) 1994 ir 2000 m., atsižvelgiant į išsilavinimą *p<0,05 lyginant su 1994

7 pav. Vyrų ir moterų, maistui gaminti vartojančių augalinį aliejų, dalis (%) 1994 ir 2000 m., atsižvelgiant į gyvenamąją vietą

Didelė dalis žmonių pakeitė ant duonos tepamų riebalų rūšį. 1994 m. dažniausiai buvo tepamas sviestas. 2000 m. sviestą vartojančių žmonių dalis sumažėjo beveik dvigubai, nes gyventojai pradėjo tepti ant duonos margariną. Sviesto vartojimo pokyčiai priklausė nuo išsilavinimo. Žmonių, pakeitusių sviestą margarinu, buvo daugiau nebaigto vidurinio išsilavinimo grupėje nei aukštojo išsilavinimo, todėl 2000 m. aukštojo išsilavinimo žmonės sviestą vartojo dažniau nei žemesnio išsilavinimo (8 pav.). 1994 m. miesto ir kaimo gyventojai vienodai dažnai ant duonos tepė sviestą. Kadangi daugiau kaimo nei miesto gyventojų pakeitė sviestą margarinu, 2000 m. mieste sviestas buvo vartojamas dažniau nei kaime.*p<0,05 lyginant su 1994

8 pav. Vyrų ir moterų, ant duonos tepančių sviestą, dalis (%) 1994 ir 2000 m., atsižvelgiant į išsilavinimą

Didelė Lietuvos gyventojų dalis (45,1%) geria nenugriebtą karvės pieną. Dažniau riebų pieną vartoja žemesnio išsilavinimo žmonės ir kaimo gyventojai, negu aukštojo išsilavinimo bei mieste gyvenantys žmonės.

Fermentinį sūrį vartoja 59,6% gyventojų. Sūrio vartojimo dažnis labai priklausė nuo išsilavinimo ir gyvenamosios vietos. Per paskutinę savaitę jo nevalgė 58% nebaigto vidurinio išsilavinimo žmonių ir tik 25% aukštojo išsilavinimo (p<0,05). Fermentinis sūris mieste buvo vartojamas dvigubai dažniau nei kaime.

Lietuvos gyventojai dažniau pradėjo valgyti šviežias daržoves. Nuo 1996 m. du kartus padidėjo žmonių, bent 3 dienas per savaitę vartojančių šviežių daržovių, skaičius (9 pav.). Daržoves dažniau vartojo aukštojo išsilavinimo žmonės nei žemesnio išsilavinimo bei
gyventojai nei kaimo. Tačiau daržovių vartojimas padidėjo visose gyventojų grupėse nepriklausomai nuo išsilavinimo ir gyvenamosios vietos. Bent tris dienas per savaitę šviežių vaisių ir uogų valgė 24,3% vyrų ir 39,7% moterų (p<0,05).*p<0,05 lyginant su 1996

9 pav. Vyrų ir moterų, bent tris dienas per savaitę vartojančių šviežių daržovių, dalis (%) 1996, 1998 ir 2000m.

Tiriamųjų buvo prašoma anketoje nurodyti savo ūgį ir svorį. Kūno svoris buvo vertinamas naudojant kūno masės indeksą (KMI) – svoris (kg)/ūgis (m2). Antsvoris buvo nustatomas, kai KMI lygus 25-29,99 kg/m2, nutukimas – KMI >30,0 kg/m2. 2000 m. 45,6% vyrų ir 31,6% moterų turėjo antsvorį, 16,9% vyrų ir 23,4% moterų buvo nutukę. Nutukimo paplitimas per šešerius metus nepasikeitė.

6. Antsvorio ir nutukimo pasekmės

Nutukimas, priklausomai nuo individualių žmogaus fiziologinių savybių bei psichologijos, gali turėti įvairiausių pasekmių. Dėl nutukimo dažniausiai pažeidžiamos virškinamojo trakto, endokrininė, širdies ir kraujagyslių sistema, sutrinka metabolizmas, atsiranda genetinių pokyčių. Skirtingai nuo individualaus požiūrio žmogus gali jaustis negražus, apsunkęs, nevikrus, nepatrauklus, gali apriboti savo socialinius ryšius, tapti uždaras, valgyti perdėtai daug, ar badauti (to pasekoje gali išsivystyti bulimija ar anoreksija) ir t.t. Kita vertus apkūnus žmogus gali jaustis puikiai, jam jokios įtakos gali nedaryti ir aplinkinių žmonių pastabos bei pan., tačiau atkreipti dėmesį į nesveiką apkūnumą priverčia sutrikusi sveikata, kai pažeidžiama kuri nors iš aukščiau minėtų sistemų, arba kitos priežastys.

6.1. Antsvorio ir nutukimo pasekmės: širdies ir kraujagyslių sistema

Daugumai žmonių, kurie suserga kraujotakos ar širdies ligomis iki 65 metų, turi įtakos vienas ar keli toliau išvardyti rizikos veiksniai:

 • Vyriškoji lytis

 • Artimiausių giminaičių polinkis į anksti pasireiškiančią išeminę širdies ligą

 • Hiperlipidemija – riebalų pagausėjimas kraujyje

 • Rūkymas

 • Hipertenzija

 • Mažas HDL cholesterolio kiekis (< 35mg/dL)

 • Hiperinsulinemija

 • Nutukimas (juosmens)

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1808 žodžiai iš 6021 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.