Anykščiai
Anykščių rajonas išsidėstęs rytinėje Lietuvos dalyje. Jis
yra vienas didžiausių šalies rajonų ir užima 1765 km² teritoriją. Ribojasi
su Panevėžio, Kupiškio, Rokiškio, Utenos, Molėtų ir Ukmergės rajonais.
Rajone gyvena 38000 gyventojų. Rajono centras – Anykščiai – miestas,
įsikūręs dviejų upių – Šventosios ir Anykštos – santakoje. Mieste gyvena
13000 gyventojų. Anykščių vardas pirmą kartą paminėtas 1440 metų liepos 22
dieną. 1792 metų sausio17 dieną miestui suteiktos savivaldos teisės ir
herbas.
Rajone telkšo 76 ežerai, yra daugiau nei 250 kultūros
paminklų.
Anykščių architektūra
Anykščiuose dėl savo originalumo saugomi įdomios
architektūros pastatai, aikštės planas, miesto panorama ir gatvių tinklas.
Mieste susipina savitos raidos radialinio ir planingo stačiakampio plano
formos. Centro planas taip pat stačiakampis. Jis rekonstruotas 1780 metais.
Manoma, kad rekonstrukcijos autorius yra Stanislovas Maigys. Gatvių tinklas
darniai susijęs su kalvota ir raižyta vieta abipus Šventosios. 4- ių
pagrindinių gatvių sankryžoje yra trapecinė aikštė. Į rytus nuo aikštės –
didelė dvibokštė neogotikinė bažnyčia. Jos erdvinė kompozicija sudėtinga,
tapybiška.
▪Siaurasis geležinkelis. Siaurieji geležinkeliai pradėti
tiesti XIX a. pabaigoje. Jų paskirtis – aptarnauti platųjį geležinkelį.
Dabar siauruku vežiojami keleiviai, gabenamas kvarcinis smėlis.
Atnaujintoje ir sutvarkytoje siaurojo geležinkeliostotyje
galima sužinoti, kuo skiriasi siaurasis ir platusis geležinkeliai,
apžiūrėti geležinkelių istorijai skirtą parodą, pamatyti veikiantį garvežio
modelį, pasivažinėti dviračiu ant bėgių.
▪ Rašytojos Bronės Buivydaitės namelis.
Bronė Buivydaitė daug metų gyveno ir rašė Anykščiuose.
Rašė ne tik vaikams. Tai pirmoji lietuvių moteris lyrikė, publicistė ir
prozos kūrinių suaugusiems autorė.
Namelyje įrengta memorialinė ekspozicija, eksponuojami
rašytojos asmeniniai daiktai.
▪Šv. Mato bažnyčia Anykščiuose. Tai svarbiausias Anykščių
panoramos akcentas. Anykščių bažnyčia – aukščiausia Lietuvoje. Pirmieji jos
bokštai buvo 84 metrų aukščio . Dabar bokštai siekia 79 metrus. Bažnyčioje
įrengtas stiklo blokų vitražas „Šv. Matas”, granitinis vyskupo A.
Baranausko biustas, iškalti kunigo K. Sirvydo biustas, kunigo K. Kairio
bareljefas. Bažnyčios šventoriuje galima pasigrožėti originaliomis dažyto
medžio kryžiaus kelio stotimis, stabtelėti ties paminklu žymiųjų anykštėnų
tėvams.
▪ Anykščių koplyčia. Tai originalus naujos ir senos
architektūros pastatas. Koplyčia statyta 1858 metais, stiklinis gaubtas –
1984 metais. Koplyčios salėje vyksta kameriniai klasikinės muzikos
koncertai, susitikimai su menininkais, eksponuojami dailės kūriniai.
▪ Anykščių šilelis. 1960 metais paskelbtas landšaftiniu
draustiniu. Šilelis užima daugiau nei 1800 ha plotą. Jo reljefas labai
įvairus ir sudėtingas: kalvos, raguvos, gilių griovių išraižyti pašventupių
šlaitai. Šileliu vingiuoja Šventojon upeliai – Marčiupys, Piktupis, Šlavė,
Išplėšt-ravis, Vingerštynė, Pakalnytė, Paramavietė, Gaugarys, Paštupys ir
Limenė.
Pietiname šilelio pakraštyje telkšo ežerėlis. Žmonės jį
vadina Budragaidžiu, nes vis dar neužmirštama legenda apie budrų žiauraus
pono gaidelį, baudžiauninkų vargus, žemėn prasmegusį dvarą ir toje vietoje
sutyvuliavusį ežerą.
▪ Jono Biliūno sodyba-muziejus. J. Biliūnas – rašytojas
literatūros klasikas. Jo gimtinė – kairiajame Šventosios krante įsikūręs
Niūronių kaimas.
Senovinėje troboje eksponuojami Biliūnų šeimos daiktai,