Apeliacija1
5 (100%) 1 vote

Apeliacija1

112131

APELIACIJA

Priėmus sprendimą pirmos instancijos teisme nepatenkinti sprendimu proceso

dalyviai tokį sprendimą gali apskųsti aukštesnės instancijos teismui.

Tiesos baudžiamojoje byloje nustatymo, BP teisėtumo kontrolės ir kiti

proceso principai reikalingi nepatenkintiems BP dalyviams suteikti teisę

apskųsti priimtą teismo sprendimą ir taip pat įrodyti tiesą baudžiamojoje

byloje, Kitavertus teismo sprendimo apskundimo galimybė dar egzistuoja

todėl, kad tesimai nagrinėdami bylas daro klaidas.

Teismo klaidas lemia priežastys:

1) Objektyvios – netobula teisės sistema, teisės aktų kolizija,

nesusiformavusi teismų praktika,

2) Subjektyvios – nepakankamai aukšta teisėjų kvalifikacija, netinkamas

faktinių aplinkybių išsiaiškinimas

Valstybės siekdamas tinkamai įgyvendinti BP uždavinius ir pripažindamas,

kad klysti gali ir teismai stengiasi sukurti tokį teisinį mechanizmą, kuris

padėtų patikrinti jau priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir

suteiktų galimybę BP dalyviams dar kartą prašyti teismo įvertinti tiek

faktines tiek teisines baudžiamosios bylos aplinkybes.

LRK įtvirtintas valdžių padalijimo principas bei teismo nepriklausomumo

principas įpareigoja valstybę sukurti tokį BP kontrolės mechanizmą, kuris

leistų patikrinti jau priimto teismo sprendimo teisėtumą bei kontrolę.

Galima išskirti kelias priežastis apeliacijos sukūrimo:

1) teismai neretai daro klaidas ir jas galima ištaisyti sudarant pakopinę

sistemą

2) siekiant sumažinti teismų piktnaudžiavimo galimybes, nes teisėjas gali

sąmoningai klaidingai išspręsti bylą

3) Aukštesnės instancijos teismas tikrinantis teismo sprendimą yra

pranašesnis už žemesnės instancijos teismą. Toks pranašumas

pasireiškia tiek kokybiniu tiek kiekybiniu aspektu. Aukštesnės

instancijos teisme bylos nagrinėjamos ne vieno teisėjo, o nagrinėja

teisėjų kolegija, kuri turi daugiau patirties. Be to aukštesnės

instancijos teismo darbo krūvis yra mažesnis, todėl galima skirti

daugiau laiko bylos tyrimui

4) Galimybė patikrinti teismo sprendimą aukštesnės instancijos tesime

verčia žemesnės instancijos teismą kruopščiau nagrinėti baudžiamąją

bylą, nes dažnai keičiami teismo sprendimai gali turėti įtakos teisėjo

karjerai

5) BP tikslai ir uždaviniai sąlygoja, kad tai buvo sukurtas teisėtumo

kontrolės mechanizmas

6) Valstybė suinteresuota veikiančios teisės sistemos sukūrimu t.y.

tokios sistemos sukūrimas, kur teisės aktai būtų vienodai taikomi ir

aiškinami visoje LR, o tai leidžia instancinė teismų sistema

7) Teisminės valdžios visinės kontrolės sistemos egzistavimas sąlygoja

ypatingą teisminės valdžios padėtis kitų valdžių atžvilgiu

Apeliacija skirtingose valstybėse yra suprantama nevienodai. D.Britanijoje

yra suprantama ne kaip proceso dalyvių teisė reikalauti, kad byla būtų

peržiūrėta, bet kaip tam tikras teismo ir proceso dalyvaujančių asmenų

sąveikos rezultatas, kur proceso dalyviai prašo aukštesnės instancijos

teismo suteikti galimybę išnagrinėti bylą iš naujo.

Apeliacija sukelia padarinius:

1) padavus apeliacinį skundą yra sustabdomas teismo sprendimo vykdymas ir

įsiteisėjimas (suspensinis poveikis), bet apeliacinį skundą padavus

nuosprendis gali būti vykdomas, kai tikį norą išreiškia nuteistasis

(tai būdinga kontinentinės teisės sistemai)

2) sprendimo apskundimas apeliacinės instancijos teisme reiškia, kad

pradeda veikti kontrolės sistemos mechanizmas, kuris pasireiškia tuo,

kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas atnaujinamas. Čia pasireiškia

devoliucinis BP efektas t.y. kai yra paduotas skundas dėl pirmos

instancijos teismo sprendimo tai sprendimą turi peržiūrėti aukštesnės

instancijos teismas

BP teorijoje išskiriamos 2 apeliacijų rūšys:

1) pilnoji – byla peržiūrima tiek faktiniu tiek teisiniu aspektu,

tiriamas ne tik nuosprendžio teisėtumas ir pagristumas, bet tiriami

nauji įrodymai t.y. byla nagrinėjama iš naujo

2) dalinė – tikrinamas nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas teisiniu

aspektu t.y. ar nebuvo padaryta teisės pažeidimų taikant teisęAPELIACINIO APSKUNDIMO OBJEKTAI IR TVARKA

Apeliacinis skundas yra išorinė apeliacijos forma t.y. dalyvaujančių byloje

asmenų ar jų atstovų surašytas ir per įstatymo nustatytą terminą įteiktas

dokumentas, kuriame išdėstomas prašymas peržiūrėti neįsiteisėjusio pirmos

instancijos teismo sprendimas, bei visa baudžiamoji byla, taip pat nurodant

faktines ir teisinės tokio prašymo motyvus.

Baudžiamąsias bylas dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties

apeliacine tvarka nagrinėja apygardų teismai kaip apeliacinė instancija ir

Lietuvos apeliacinis teismas.

Apygardos teismas apeliacine tvarka nagrinėja apylinkės teisme išnagrinėtas

bylas.

Lietuvos apeliacinis teismas apeliacine tvarka nagrinėja pirmąja instancija

apygardos teisme išnagrinėtas bylas.

Todėl apeliacinė teisė įgyvendinama padavus skundą, kuris yra ir priemonė

apeliaciniam
procesui pradėti.

Apeliacinį skundą turi teisę pateikti bent kokais pagrindais ir motyvais:

1) prokuroras,

2) privatus kaltintojas,

3) nuteistasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą,

4) nukentėjusysis ir jo atstovas

Taip pat tokį skundą gali pateikti:

1) Išteisintasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą – dėl

nuosprendžio tik tiek, kas yra susiję su išteisinimo motyvais ir

pagrindu

2) Civilinis ieškovas, civilinis atsakovas – tik dėl nuosprendžio dalies

susijusios su civiliniu ieškiniu

3) Nuteistojo ar išteisintojo gynėjai – tik kai tai neprieštarauja raštu

išreikštai nuteistojo ar išteisintojo valiai (netaikoma, kai

nuteistieji ar išteisintieji dėl savo fizinių ar psichinių trūkumų

negali pasinaudoti teise į gynybą)

Apeliacinį skundą šie asmenys turi pateikti per 20 dienų nuo nuosprendžio

paskelbimo. Tais atvejais, kai aprašomoji nuosprendžio dalis yra surašoma

vėliau, tai per 20 dienų nuo jos surašymo dienos.

Suimtam nuteistajam, bei teismo posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam šis

terminas pradedamas skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo išsiuntimo dienos.

Apeliacinis skundas paduodamas per nuosprendį priėmusį pirmos instancijos

teismą. Skunde turi būti nurodyta:

1) apeliacinės instancijos teismo pavadinimas;

2) byla, dėl kurios paduodamas skundas;

3) skundžiamos nuosprendžio dalies esmė;

4) nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai;

5) apelianto prašymai

Tais atvejais, kai praleidžiamas skundo padavimo terminas, tai skundas yra

grąžinamas apeliantui, bet BPK numato išimtį, kai terminas praleistas dėl

svarbių priežasčių. Tokiu atveju apeliantas turi teismo prašyti atnaujinti

praleistą terminą. Sprendimą, dėl termino atnaujinimo teismas priima

posėdyje į kurį gali būti šaukiamas apeliantas. Tais atvejais, kai prašymas

dėl termino atnaujinimo nėra patenkinamas, tai apeliantas turi teisę tokį

sprendimą apskųsti apeliacinės instancijos teismui. Nepaisant galimybės

atnaujinti praleistą terminą BPK numato, kad prašymas dėl termino

atnaujinimo gali būti paduodamas nevėliau kaip per 6 mėnesius nuo

nuosprendžio priėmimo dienos (ar aprašomosios dalies surašymo dienos).

Paduotą skundą gali atšaukti jį padavęs asmuo kol teismas neišeina į

pasitarimo kambarį. Prokuroro skundą gali atšauti vyresnis prokuroras, o

gynėjas skundą gali atšaukti tik raštu suderinęs su nuteistuoju ar

išteisintuoju. BPK numato galimybę atšaukus skundą, kol dar nėra suėjęs

skundo pateikimo terminas pateikti kitą skundą.

Apie apeliacinio skundo padavimą bei apie teisę su juo susipažinti ir

pateikti atsikirtimus nuosprendį priėmęs teismas praneša nuteistajam,

išteisintajam ar kitiems proceso dalyviams, su kurių interesais skundas

susijęs. Jeigu skundas susijęs su nukentėjusiaisiais ar civiliniais

ieškovais, kurių baudžiamojoje byloje yra daug, pranešimai šiems asmenims

gali būti nesiunčiami, o apie paduotą skundą ir apie galimybę su juo

susipažinti bei pateikti atsikirtimus pranešama per spaudą ne vėliau kaip

likus dešimčiai dienų iki nurodytos susipažinimo su paduotu skundu dienos.

Nuteistajam arba išteisintajam išsiunčiamas prokuroro, privataus kaltintojo

ar nukentėjusiojo, ar jo atstovo skundo nuorašas. Kitiems proceso dalyviams

tokie nuorašai įteikiami jų prašymu.

Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, teismas per tris dienas

išsiunčia bylą su gautais skundais ir atsikirtimais į juos apeliacinės

instancijos teismui. Praėjus šiam terminui gauti atsikirtimai išsiunčiami

apeliacinės instancijos teismui papildomai.

Pirmosios instancijos teismas turi pranešti proceso dalyviams apie bylos

nagrinėjimo apeliacine tvarka vietą ir laiką. Jei apeliacinis skundas

paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, teismas

išsiunčia reikalavimą pristatyti suimtą nuteistąjį į apeliacinės

instancijos teismą. Laisvėje esančiam nuteistajam ar išteisintajam

išsiunčiami šaukimai. Jei nuteistasis ar išteisintasis laikinai išvykęs,

šaukimas jam perduoti įteikiamas pasirašytinai kam nors iš kartu su juo

gyvenančių pilnamečių asmenų arba nuteistojo ar išteisintojo darbovietės

administracijai.

Jeigu byloje yra daug nukentėjusiųjų ar civilinių ieškovų, apie bylos

nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme laiką jiems gali būti pranešama

per spaudą. Šis pranešimas turi būti išspausdintas ne vėliau kaip likus

dešimčiai dienų iki bylos nagrinėjimo teisme dienos.APELIACINIS PROCESAS

Apeliacine tvarka yra nagrinėjamos tos bylos dėl kurių yra pateikti

apeliaciniai skundai. Apeliacine tvarka bylas nagrinėja trijų teisėjų

kolegija. Byla yra nagrinėjama tik tiek, kiek to prašoma t.y. tik dėl tų

asmenų dėl kurių buvo pateikti skundai. Bet teismas nagrinėdamas skundus

dėl konkrečių asmenų aptikęs BPK pažeidimus gali savo iniciatyva

išnagrinėti bylą ir kitų asmenų atžvilgiu, nepriklausomai nuo to, kad

skundas nebuvo paduotas.

Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka teismas pabloginti
ar

išteisintojo padėtį gali tik kai yra prokuroro, nukentėjusiojo, privataus

kaltintojo ir civilinio ieškovo skundai ir ši padėtis gali būti pabloginta

nedaugiau negu prašoma. Byla apeliacinė instancijos teisme nagrinėjama

viešai, išskyrus veikas kai kaltinamieji neturi 18 metų; dėl nusikaltimų

žmogaus seksualiniam apsisprendimui; siekiant nepažeisti žmogaus privataus

gyvenimo neliečiamybę; kai asmenims taikomas anonimiškumas.

Apeliacinis nagrinėjimas vyksta laikantis bendrųjų nagrinėjimų teisme

nuostatų, ir yra surašomas teismo posėdžio protokolas.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1602 žodžiai iš 3184 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.