APELIACIJA
Priėmus sprendimą pirmos instancijos teisme nepatenkinti sprendimu proceso
dalyviai tokį sprendimą gali apskųsti aukštesnės instancijos teismui.
Tiesos baudžiamojoje byloje nustatymo, BP teisėtumo kontrolės ir kiti
proceso principai reikalingi nepatenkintiems BP dalyviams suteikti teisę
apskųsti priimtą teismo sprendimą ir taip pat įrodyti tiesą baudžiamojoje
byloje, Kitavertus teismo sprendimo apskundimo galimybė dar egzistuoja
todėl, kad tesimai nagrinėdami bylas daro klaidas.
Teismo klaidas lemia priežastys:
1) Objektyvios – netobula teisės sistema, teisės aktų kolizija,
nesusiformavusi teismų praktika,
2) Subjektyvios – nepakankamai aukšta teisėjų kvalifikacija, netinkamas
faktinių aplinkybių išsiaiškinimas
Valstybės siekdamas tinkamai įgyvendinti BP uždavinius ir pripažindamas,
kad klysti gali ir teismai stengiasi sukurti tokį teisinį mechanizmą, kuris
padėtų patikrinti jau priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir
suteiktų galimybę BP dalyviams dar kartą prašyti teismo įvertinti tiek
faktines tiek teisines baudžiamosios bylos aplinkybes.
LRK įtvirtintas valdžių padalijimo principas bei teismo nepriklausomumo
principas įpareigoja valstybę sukurti tokį BP kontrolės mechanizmą, kuris
leistų patikrinti jau priimto teismo sprendimo teisėtumą bei kontrolę.
Galima išskirti kelias priežastis apeliacijos sukūrimo:
1) teismai neretai daro klaidas ir jas galima ištaisyti sudarant pakopinę
sistemą
2) siekiant sumažinti teismų piktnaudžiavimo galimybes, nes teisėjas gali
sąmoningai klaidingai išspręsti bylą
3) Aukštesnės instancijos teismas tikrinantis teismo sprendimą yra
pranašesnis už žemesnės instancijos teismą. Toks pranašumas
pasireiškia tiek kokybiniu tiek kiekybiniu aspektu. Aukštesnės
instancijos teisme bylos nagrinėjamos ne vieno teisėjo, o nagrinėja
teisėjų kolegija, kuri turi daugiau patirties. Be to aukštesnės
instancijos teismo darbo krūvis yra mažesnis, todėl galima skirti
daugiau laiko bylos tyrimui
4) Galimybė patikrinti teismo sprendimą aukštesnės instancijos tesime
verčia žemesnės instancijos teismą kruopščiau nagrinėti baudžiamąją
bylą, nes dažnai keičiami teismo sprendimai gali turėti įtakos teisėjo
karjerai
5) BP tikslai ir uždaviniai sąlygoja, kad tai buvo sukurtas teisėtumo
kontrolės mechanizmas
6) Valstybė suinteresuota veikiančios teisės sistemos sukūrimu t.y.
tokios sistemos sukūrimas, kur teisės aktai būtų vienodai taikomi ir
aiškinami visoje LR, o tai leidžia instancinė teismų sistema
7) Teisminės valdžios visinės kontrolės sistemos egzistavimas sąlygoja
ypatingą teisminės valdžios padėtis kitų valdžių atžvilgiu
Apeliacija skirtingose valstybėse yra suprantama nevienodai. D.Britanijoje
yra suprantama ne kaip proceso dalyvių teisė reikalauti, kad byla būtų
peržiūrėta, bet kaip tam tikras teismo ir proceso dalyvaujančių asmenų
sąveikos rezultatas, kur proceso dalyviai prašo aukštesnės instancijos
teismo suteikti galimybę išnagrinėti bylą iš naujo.
Apeliacija sukelia padarinius:
1) padavus apeliacinį skundą yra sustabdomas teismo sprendimo vykdymas ir
įsiteisėjimas (suspensinis poveikis), bet apeliacinį skundą padavus
nuosprendis gali būti vykdomas, kai tikį norą išreiškia nuteistasis
(tai būdinga kontinentinės teisės sistemai)
2) sprendimo apskundimas apeliacinės instancijos teisme reiškia, kad
pradeda veikti kontrolės sistemos mechanizmas, kuris pasireiškia tuo,
kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas atnaujinamas. Čia pasireiškia
devoliucinis BP efektas t.y. kai yra paduotas skundas dėl pirmos
instancijos teismo sprendimo tai sprendimą turi peržiūrėti aukštesnės
instancijos teismas
BP teorijoje išskiriamos 2 apeliacijų rūšys:
1) pilnoji – byla peržiūrima tiek faktiniu tiek teisiniu aspektu,
tiriamas ne tik nuosprendžio teisėtumas ir pagristumas, bet tiriami
nauji įrodymai t.y. byla nagrinėjama iš naujo
2) dalinė – tikrinamas nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas teisiniu
aspektu t.y. ar nebuvo padaryta teisės pažeidimų taikant teisęAPELIACINIO APSKUNDIMO OBJEKTAI IR TVARKA
Apeliacinis skundas yra išorinė apeliacijos forma t.y. dalyvaujančių byloje
asmenų ar jų atstovų surašytas ir per įstatymo nustatytą terminą įteiktas
dokumentas, kuriame išdėstomas prašymas peržiūrėti neįsiteisėjusio pirmos
instancijos teismo sprendimas, bei visa baudžiamoji byla, taip pat nurodant
faktines ir teisinės tokio prašymo motyvus.
Baudžiamąsias bylas dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties
apeliacine tvarka nagrinėja apygardų teismai kaip apeliacinė instancija ir
Lietuvos apeliacinis teismas.
Apygardos teismas apeliacine tvarka nagrinėja apylinkės teisme išnagrinėtas
bylas.
Lietuvos apeliacinis teismas apeliacine tvarka nagrinėja pirmąja instancija
apygardos teisme išnagrinėtas bylas.
Todėl apeliacinė teisė įgyvendinama padavus skundą, kuris yra ir priemonė
apeliaciniam
procesui pradėti.
Apeliacinį skundą turi teisę pateikti bent kokais pagrindais ir motyvais:
1) prokuroras,
2) privatus kaltintojas,
3) nuteistasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą,
4) nukentėjusysis ir jo atstovas
Taip pat tokį skundą gali pateikti:
1) Išteisintasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą – dėl
nuosprendžio tik tiek, kas yra susiję su išteisinimo motyvais ir
pagrindu
2) Civilinis ieškovas, civilinis atsakovas – tik dėl nuosprendžio dalies
susijusios su civiliniu ieškiniu
3) Nuteistojo ar išteisintojo gynėjai – tik kai tai neprieštarauja raštu
išreikštai nuteistojo ar išteisintojo valiai (netaikoma, kai
nuteistieji ar išteisintieji dėl savo fizinių ar psichinių trūkumų
negali pasinaudoti teise į gynybą)
Apeliacinį skundą šie asmenys turi pateikti per 20 dienų nuo nuosprendžio
paskelbimo. Tais atvejais, kai aprašomoji nuosprendžio dalis yra surašoma
vėliau, tai per 20 dienų nuo jos surašymo dienos.
Suimtam nuteistajam, bei teismo posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam šis
terminas pradedamas skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo išsiuntimo dienos.
Apeliacinis skundas paduodamas per nuosprendį priėmusį pirmos instancijos
teismą. Skunde turi būti nurodyta:
1) apeliacinės instancijos teismo pavadinimas;
2) byla, dėl kurios paduodamas skundas;
3) skundžiamos nuosprendžio dalies esmė;
4) nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai;
5) apelianto prašymai
Tais atvejais, kai praleidžiamas skundo padavimo terminas, tai skundas yra
grąžinamas apeliantui, bet BPK numato išimtį, kai terminas praleistas dėl
svarbių priežasčių. Tokiu atveju apeliantas turi teismo prašyti atnaujinti
praleistą terminą. Sprendimą, dėl termino atnaujinimo teismas priima
posėdyje į kurį gali būti šaukiamas apeliantas. Tais atvejais, kai prašymas
dėl termino atnaujinimo nėra patenkinamas, tai apeliantas turi teisę tokį
sprendimą apskųsti apeliacinės instancijos teismui. Nepaisant galimybės
atnaujinti praleistą terminą BPK numato, kad prašymas dėl termino
atnaujinimo gali būti paduodamas nevėliau kaip per 6 mėnesius nuo
nuosprendžio priėmimo dienos (ar aprašomosios dalies surašymo dienos).
Paduotą skundą gali atšaukti jį padavęs asmuo kol teismas neišeina į
pasitarimo kambarį. Prokuroro skundą gali atšauti vyresnis prokuroras, o
gynėjas skundą gali atšaukti tik raštu suderinęs su nuteistuoju ar
išteisintuoju. BPK numato galimybę atšaukus skundą, kol dar nėra suėjęs
skundo pateikimo terminas pateikti kitą skundą.
Apie apeliacinio skundo padavimą bei apie teisę su juo susipažinti ir
pateikti atsikirtimus nuosprendį priėmęs teismas praneša nuteistajam,
išteisintajam ar kitiems proceso dalyviams, su kurių interesais skundas
susijęs. Jeigu skundas susijęs su nukentėjusiaisiais ar civiliniais
ieškovais, kurių baudžiamojoje byloje yra daug, pranešimai šiems asmenims
gali būti nesiunčiami, o apie paduotą skundą ir apie galimybę su juo
susipažinti bei pateikti atsikirtimus pranešama per spaudą ne vėliau kaip
likus dešimčiai dienų iki nurodytos susipažinimo su paduotu skundu dienos.
Nuteistajam arba išteisintajam išsiunčiamas prokuroro, privataus kaltintojo
ar nukentėjusiojo, ar jo atstovo skundo nuorašas. Kitiems proceso dalyviams
tokie nuorašai įteikiami jų prašymu.
Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, teismas per tris dienas
išsiunčia bylą su gautais skundais ir atsikirtimais į juos apeliacinės
instancijos teismui. Praėjus šiam terminui gauti atsikirtimai išsiunčiami
apeliacinės instancijos teismui papildomai.
Pirmosios instancijos teismas turi pranešti proceso dalyviams apie bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka vietą ir laiką. Jei apeliacinis skundas
paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, teismas
išsiunčia reikalavimą pristatyti suimtą nuteistąjį į apeliacinės
instancijos teismą. Laisvėje esančiam nuteistajam ar išteisintajam
išsiunčiami šaukimai. Jei nuteistasis ar išteisintasis laikinai išvykęs,
šaukimas jam perduoti įteikiamas pasirašytinai kam nors iš kartu su juo
gyvenančių pilnamečių asmenų arba nuteistojo ar išteisintojo darbovietės
administracijai.
Jeigu byloje yra daug nukentėjusiųjų ar civilinių ieškovų, apie bylos
nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme laiką jiems gali būti pranešama
per spaudą. Šis pranešimas turi būti išspausdintas ne vėliau kaip likus
dešimčiai dienų iki bylos nagrinėjimo teisme dienos.APELIACINIS PROCESAS
Apeliacine tvarka yra nagrinėjamos tos bylos dėl kurių yra pateikti
apeliaciniai skundai. Apeliacine tvarka bylas nagrinėja trijų teisėjų
kolegija. Byla yra nagrinėjama tik tiek, kiek to prašoma t.y. tik dėl tų
asmenų dėl kurių buvo pateikti skundai. Bet teismas nagrinėdamas skundus
dėl konkrečių asmenų aptikęs BPK pažeidimus gali savo iniciatyva
išnagrinėti bylą ir kitų asmenų atžvilgiu, nepriklausomai nuo to, kad
skundas nebuvo paduotas.
Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka teismas pabloginti
ar
išteisintojo padėtį gali tik kai yra prokuroro, nukentėjusiojo, privataus
kaltintojo ir civilinio ieškovo skundai ir ši padėtis gali būti pabloginta
nedaugiau negu prašoma. Byla apeliacinė instancijos teisme nagrinėjama
viešai, išskyrus veikas kai kaltinamieji neturi 18 metų; dėl nusikaltimų
žmogaus seksualiniam apsisprendimui; siekiant nepažeisti žmogaus privataus
gyvenimo neliečiamybę; kai asmenims taikomas anonimiškumas.
Apeliacinis nagrinėjimas vyksta laikantis bendrųjų nagrinėjimų teisme
nuostatų, ir yra surašomas teismo posėdžio protokolas.