Abstrakcionizmas – 20 a. modernistinės meno kryptys, kurioms būdingas nedaiktiškumas, formos elementų suabsoliutinimas, abejingumas meninės kūrybos visuomeniniam poveikiui.
A capella – chorinis kūrinys, atliekamas be instrumentinio pritarimo.
Aerofonas – pučiamasis muzikos instrumentas, kuriuo garsai išgaunami virpinant orą jo ertmėje.
Akademizmas – griežtas ir tikslus taisyklių laikymasis, atitrūkimas nuo praktikos ir aktualių gyvenimo problemų.
Akompanimentas – muzika, pritarianti pagrindiniam muzikos kūrinio balsui.
Akordas – kelių skirtingo aukščio garsų sąskambis.
Akustika – mokslas apie garsų savybes ir jų išgavimą; pastato ar patalpos ypatybės, sąlygojančios garso sklidimą.
Alteracijos ženklai – muzikos rašto ženklai (diezas, bemolis ir bekaras), kuriais žymimas natos aukščio pakeitimas.
Atonalioji muzika – muzika, be tonacijos, kurioje visi dvylika chromatinės gamos garsų yra lygiaverčiai.
Avangardizmas – 20 a. antrosios pusės meno stiliai, kuriems būdingas griežtas tradicinių meno išraiškos priemonių neigimas, naujovių kultas, maištas prieš miesčionišką visuomenę.
Bohema – menininkai, gyvenantys palaidai ir netvarkingai.
Bolero – ispaniškas greito tempo šokis.
Concerto grosso – koncertinis instrumentinis kūrinys, skirtas solistų grupei ir orkestrui.
Dadaizmas – 20 a. pradžios meno kryptis, kuriai būdingas visuomenės gyvenimo normų neigimas, protestavimas prieš karą, absurdo ir anarchijos propagavimas, primityvios išraiškos priemonės.
Dermė – skirtingo aukščio garsų sistema, kuri remiasi pastoviais tam tikro garsaeilio garsų santykiais.
Diksilendas – nedidelis instrumentinis baltųjų muzikantų ansamblis, atliekantis tradicinį džiazą.
Dinamika – muzikos skambesio stiprumo pokyčiai, užrašomi laipsniais, akcentais ir evoliucijomis.
Disonansas – klasikinėje muzikoje – nedarnus sąskambis.
Ekscentriškumas – nepaprastumas, keistumas, įnoringumas; muzikoje – didelis garsinis arba vaizdinis kontrastingumas.
Ekspresionizmas – 20 a. pradžios meno stilius, kuriam būdingas psichinės savijautos, jausmų, nuojautų ir vizijų reiškimas, dėmesys pasąmonei, smulkioms detalėms, pesimistiškas reiškinių vertinimas, visuomenės kritika, sarkazmas, groteskas, dramatiškumas, melodramatiškumas.
Ekspromtas – nedidelis improvizacinio pobūdžio instrumentinis kūrinys.
Elektroakustinė muzika – muzika, kurioje pastiprinti akustiniai instrumentai naudojami kartu su elektroniniais, taip pat su elektronine garso deformacija arba garso įrašu.
Fanfara – iškilmingas signalas; nedidelis kūrinys pučiamiesiems instrumentams; pučiamasis instrumentas.
Farsas – lengva, žaisminga, dažniausiai buitinio turinio komedija.
Folkloras – liaudies kūryba.
Fuga – daugiabalsės muzikos forma, kurioje imitaciniu būdu plėtojama viena arba kelios muzikinės temos.
Gamelanas – indonezietiškas mušamųjų instrumentų orkestras.
Grafinė partitūra – partitūra, kurioje muzika užrašoma ne natomis, o piešiniais ir simboliais.
Grigališkasis choralas – Romos katalikų bažnyčios vienbalsis liturginis giedojimas.
Harmonija – viena pagrindinių muzikinės išraiškos priemonių, pagrįsta akordų sudarymu ir jų jungimu.
Ideologija – pažiūrų, idėjų sistema.
Impresarijus – koncertų, spektaklių organizatorius, trupės savininkas.
Impresionizmas – 19a. pab. ir 20a. meno stilius, kuriam būdingas subjektyvus tikrovės vaizdavimas, jausminis pasaulio suvokimas, trumpalaikių ir neesminių tikrovės momentų vaizdavimas, pabrėžimas dėmesys spalvai, garsui, kvapui, skambesiui.
Improvizacija – muzikavimas, kai muzika kuriama gyvai, o ne grojama iš natų ar atminties.
Intervalas – atstumas tarp dviejų skirtingo aukščio muzikos garsų arba jų aukščių santykis.
Intonavimas – garso skambėjimo tikslumas, dainavimo arba grojimo būdas.
Kamerinė muzika – muzika, mažoms atlikėjų grupėms, solo balsui ar instrumentui.
Kanonas – kūrinys, kuriame balsai įstoja paeiliui ir tiksliai pakartoja ankstesniuosius.
Kantata – daugiadalis koncertinis kūrinys chorui, solistams ir orkestrui.
Klasicizmas – 17-19a. vakarų Europos meno ir literatūros kryptis. Būdingas racionalumas, logika, tobulumo ir absoliutaus grožio siekimas, antikos ir renesanso meno principų laikymasis.
Klasteris – labai sutankintas akordas, apimantis visus chromatinius garsus tarp akordo žemiausio ir aukščiausio garsų, garsų kekė, sangrūda.
Klaviatūra – klavišų ar mygtukų sistema.