Apie boruta is jo kūrinio analizė
5 (100%) 1 vote

Apie boruta is jo kūrinio analizė



Kazys

Boruta

Darbą parengė Rūta Jonuševičiūtė

Kazys Boruta – maištingos dvasinės prigimties kūrėjas, antikon-

formistas gyvenime ir kūryboje. Ekspresionistinio, energingos

intonacijos eilėraščio tipo, novatoriškų folklorinių romanų kūrėjas.

Lietuvių pasakų eiliuotojas, kelionių bei humoristinių kūrinių au-

torius.

1905m. sausio 6 d. Kūlokuose (Marijampolės raj.) gimė Kazys

Boruta, poetas, prozininkas, vertėjas. I pasaulinio karo metais lan-

kė gimnaziją Vilniuje,vėliau Maskvoje. 1918 metais grįžo į

Lietuvą. Kurį laiką mokėsi Marijampolės gimnazijoje, nuo 1920 –

Marijampolės mokytojų seminarijoje. Nuo 1921m. bendradarbiavo

moksleivių žurnale “Aušrinė” ir kituose periodiniuose leidiniuose.

Eksternu išlaikęs baigiamuosius egzaminus, 1924m. Kauno universitete pradėjo studi-juoti literatūrą ir istoriją. Už vadovavimą Studentų socialistų draugijos surangtam protesto mitingui prieš mirties bausmės įstatymą 1925m. iš universiteto buvo pašalintas. 1926m. išvyko į Vieną, studijavo literatūrą ir filosofiją. 1927m. grįžo į Lietuvą. Netrukus buvo įkalintas, paskui ištremtas iš Lietuvos. Įsijungė į politinių emigrantų antifašistų veiklą. 1928m. Rygoje išleido literatūrinį almanachą “Audra”. Iš Latvijos ištremtas, 1928-1930m. studijavo Vienos universitete. 1930m. persikėlė į Berlyną. Prisidėjo prie antifašistinio žurnalo “Trečias frontas” įkūrimo ir aktyviai jame bendradarbiavo. 1931m. grįžo į Lietuvą. Redagavo literatūrinį almanachą “Darbas” (1932). 1933m. už antifašistinę veiklą nuteistas 4 metus kalėti, bet rašytojams rūpinantis, 1935m. amnestuotas. 1940m. prisidėjo prie žurnalo “Dienovidis” leidimo. Nuo 1941m. dirbo Lietuvos TSR Mokslų akademijoje. Hitlerinės okupacijos metais slėpė pabėgelius iš Vilniaus geto. 1946m. įsivėlė į antitarybinę veiklą, buvo suimtas, karinio tribunolo nuteistas. Kalintas Rasų lageryje prie Vilniaus, 1949m. amnestuotas. Ilgai negalėjo spausdintis, net vertimus pasirašinėjo svetimom pavardėm. 1957m. grąžintas i Rašytojų sąjungos narius. Jaunystėje triukšmingas kairysis, vėliau savo pažiūras keitė, bet išliko pricipingas antikonformistas, nusistatęs prieš bet kokią priespaudą ir diktatūrą. Gaivališka asmenybė, vidaus laisvės gynėjas, neprisitaikymo simbolis. Kūrybai taip pat būdinga laisvo žmogaus idealas, iššūkis inertiškai, bedvasei aplinkai, naujų tiesų ieškojimas, platūs užmojai.

Literatūrinę veiklą K. Boruta pradėjo eilėraščiais, kurie gaivališku ekspresyvumu, šiurkščia fraze, hiperbolizuotais kaimo stichijos vaizdais buvo artimi “Keturių vėjų” krypčiai. Pirmuosiuose eilėraščių rinkiniuose (“Alio!”, 1925; “Dainos apie svyruojančius gluosnius”, 1927) reiškiamas romantinis protestas prieš buržuažistinę santvarkos tikrovę. Rinkinys “Kryžių Lietuva” (Ryga, 1927), už kurio platinimą ir skaitymą Lietuvoje grėsė 5000 lt. bauda, išpopuliarino Borutą kaip vieną talentingiausių antifašistinės lietuvių lyrikos kūrėjų. Poezijos rinkiniuose “Duona kasdieninė” (1933), “Eilės ir poemos” (1938), “Kryžių Lietuva” (papildytas leid. 1940) pavaizdavo vargstančią liaudį, smerkė burž. priespaudą, faš. toerą. Pagrindinis Borutos lyrikos motyvas – kova dėl laisvės, prieš fašizmą. Kalėjimas, pančiai, kryžiai ir mirtis – tokiais vaizdais ir simboliais poetas kalbėjo apie fašizmo engiamą Lietuvą.

Jaunystės laikotarpiu sukūrė nerimo, maišto ir vyriško rūsčio kupina pasaulį su laisvo vėjo ir šėlstančios vėtros simbolika, iškėlė lietuvišką berną – išpopuliarėjusį revoliucinės stichijos įvaizdį, demonstravo “nepoetiško”, kategoriško žodžio galią. Kreipė lietuvių literatūrą į modernizmą, padėjo joje įsigalėti ekspresionizmo poetikai, praturtino lyrikos raišką protesto, įtūžio stilistika, diegė avangardistinę aktyvizmo programą. Darė stiprų poveikį savo kartos ir jaunesniems rašytojams.Vėlesnėje kūryboje įkarštį griauti esamą pasaulį keitė dėmesiu universalesniems būties klausimams, o išrėktą žodį – daugiaprasmiu, filosofiškesniu vaizdu. Prasiveržė intymi ir skaudi meilė gimtajam kraštui. Tikrų dvasios vertybių ir tautos būties pagrindų ieškojimas atvedė prie tautosakos versmės, lietuvių kultūros tradicijų. Surasta ir adekvati meninė raiška – poetinė proza, jungianti pasaką su realybe, epiškumą su lyrizmu, kupina savitos ritminės melodijos. Ypatingų metaforiškumu ir sugestija pasižymi poetiškas romanas sakmė “Baltaragio malūnas”, inscenizuotas teatre, jo pagrindu sukurtas baleto spektaklis ir kino filmas miuziklas Velnio nuotaka. Išverstas į latvių, estų, rusų, islandų, čekų, vokiečių, lenkų kalbas. Geriausiuose kūriniuose daug lyrinio romantinio polėkio. Autoriui labiausiai rūpi žmogaus ir pasaulio santykių sudėtingumas, o kartu asmenybės grožio, jos vitališkumo poetizavimas. Spalvingi, aktyvios dvasios personažai (maištingasis bernas, Arkties užkariautojai, Girdvainis, Baltaragis) yra savotiški kūrėjo autoportretai, meniškai apibendrinti, perteikiantys ribinius individo ir tautos
būties momentus, lūžio epochos žmogaus ir pasaulio raidos procesą, įprasminantys kaip tauraus žmogiškumo stebuklas. Rašytojo asmenybę atspindi autobiografinė knyga “Gyvenimas drauge su draugu” (1999). Išvertė pasaulinės klasikos: P.Buck Gerąją žemę ir Sūnus, A.Tolstojaus Petrą Pirmąjį, H. Ibseno Brandą, Cezarį ir Galijėtietį, V. Korolenkos Giria gaudžia, F. Schillerio Vilių Telį, W. Shakespeare’o dramų, latvių poezijos bei prozos kūrinių.

Šiuo metu Jūs matote 55% šio straipsnio.
Matomi 803 žodžiai iš 1448 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.