Apie graikijos ekonomiką politiką kultūrą švietimą ir t t
5 (100%) 1 vote

Apie graikijos ekonomiką politiką kultūrą švietimą ir t t

Turinys

GEOGRAFINĖ PADĖTIS 1

ISTORINĖ PRAEITIS 3

POLITINĖ PADĖTIS 4

RELIGIJOS 6

DEMOGRAFINĖ PADĖTIS 8

ŠVIETIMO SISTEMA 9

EKONOMINĖ POLITIKA 12

GRAIKIJOS RYŠIAI SU LIETUVA 14

TURIZMAS IR PRAMOGOS 15

Naudotos literatūros sąrašas: 18

GEOGRAFINĖ PADĖTIS

Graikija yra pietų Europos šalis, kurios plotas siekia 131,940km2. 130,800km2 Graikijos yra žemyninė, o likusią, t.y. 1,140km2, sudaro vanduo. Graikijos sienos ilgis 1228km: Albanija 282km, Bulgarija 494km, Turkija 206km, Makedonija 246km. Pjūrio ilgis 13,676km. Klimatas mediteraninis, švelnios ir lietingos žiemos, karštos ir sausos vasaros. Liepos vidutinė temperatūra 25°C (šiaurėje) ir 27°C (pietuose); sausio vidutinė temperatūra atitinkamai 4-6°C ir 10-12°C (kalnuose žemiau 0°C). Kritulių mažėja iš šiaurės vakarų į pietryčius. Daugiausia jų vakarinėje dalyje — 900-1500mm; rytiniuose rajonuose ir Egėjo jūros salose 400-700mm, centrinės dalies įdubose 350mm per metus (80% žiemą). Keletą mėnesių per metus aukščiausią viršūnę dengia sniegas.

Vietovės daugiausia kalnuotos. Kalvos nusitęsiasi net iki jūros kaip salų grandinės ar pusiasaliai. Apie 70% teritorijos užima kalnai. Vakarinės dalies paviršių formavo alpinė kalnodara. Išilgai Jonijos jūros eina Epyro kalnai, susidarę iš klinčių ir flišo. Į rytus nuo jų yra aukštesni Pindo kalnai (aukščiausia viršūnė — Zmolikas, 2637 metrai). Susidarę iš skalūnų, ragainių, klinčių; statūs šlaitai, gilūs tarpekliai. Pindo kalnų tęsinys yra Peloponeso pusiasalyje, Kretos ir Rodo salose. Rytinis dalies paviršius susiformavo per hercinę kalnodarą, erozijos smarkiai suskaidytas į masyvus (Vermiono, Osos, Otrio, Parnaso, Očio kalnai). Jie susidarę iš prekambro kristalinių skalūnų, gneisų ir granitų. Vidutinis aukštis 1200—1800 metrai, aukščiausia viršūnė — Olimpas, 2911 metrų (kituose šaltiniuose duotas 2917m aukštis). Būdingos karstinės reljefo formos. Tų kalnų tęsinys yra Kikladų ir Eubojos salose. Šiaurės rytuose — Rodopų ir Pirino kalnų pietinės atšakos. Lygumų daugiausia pakraščiuose. Tesalijos lyguma yra didžiausia Graikijoje. Žemiausias taškas Graikijoje – Viduržemio jūra (0m virš jūros lygio). 14220km2 Graikijos ploto yra drėkinami.

Upės daugiausia trumpos, slenkstėtos, vandeningiausios žiemą. Vasarą mažosios upės išdžiūsta. Didžiausios upės: Haliakmonas, Achelojas, Pinijas. Šiaurės rytuose teka Marica, Strimonas (Struma), Aksijas (Vardaras); Graikijoje yra tik jų žemupiai. Šiaurinėje dalyje daug ežerų. Didžiausi: Prespa, Volvis, Vegoritis; vidurio Graikijoje didžiausi: Trichonis ir Vyvis. Laivybinis Korinto kanalas (6343 m ilgio) jungia Korinto įlanką su Egėjo jūra.

Pakrantėse ir priekalniuose vyrauja tamsiai rudi ir rudieji, aukščiau — rudieji kalnų dirvožemiai. Rytų Tesalijoje, Peloponeso pusiasalyje, šiaurės ir pietų Sporadų salynuose — kalnų raudonieji dirvožemiai. Miškingumas ~15% pietuose iki 750-900m aukščio auga makija, visžaliai krūmai (mirtos, kadagiai), pušų ir ąžuolų giraitės. Aukščiau (iki 1000m) — plačialapių (ąžuolų, bukų, kaštonų) miškai. Kalnų viršūnėse — kėniai, pušys. Šiauriniuose rajonuose iki 750-1000m auga klevai, uosiai, liepos, kaštonai, graikiniai riešutmedžiai, iki 1800-1950m — bukų, aukščiau — spygliuočių miškai. Didesniame negu 2000m aukštyje yra alpinės pievos.

Kalnuose yra šakalų, lapių, vilpišių. Endeminės rūšys: akmeninis ožys, pilkasis žiurkėnas, pakrančių vandenyse — ruonis vienuolis. Daug gyvačių, vėžlių, driežų. Nacionaliniai parkai: Olimpas, Parnasas (Vidurio Graikija) ir Samarija (Kretos sala).

Ši šalis yra smarkių žemės drebėjimų rizikos zonoje. Nepaisant to, Graikija yra strateginė šalis, kuri dominuoja Egėjo jūroje. Tai šalis – pusiasalis, kuri valdo salyną, sudarantį apie 2000 salų.

ISTORINĖ PRAEITIS

Graikijai pavadinimą davė romėnai. Tikrasis valstybės pavadinimas – „Ellas“ arba „Elada“. Šis vietovardis kilo iš Senovės Graikijos gyventojų helėnų, III – II tūkstantmetyje prieš Kristų sukūrusių savo civilizaciją, žinomą Helados vardu. Helėnus lietuviškai būtų galima vadinti „Saulės žmonėmis“. Dabartinė valstybė vadinama ir kitais epitetais, pvz. „Europos kultūros ir demokratijos lopšys“, „Pasaulio stebuklų tėvynė“.

Apie 1100m.pr.Kr. Graikijoje įsikuria dorėnai, kuriasi poliai (miestai – valstybės). Polių kūrimąsi sąlygojo per mažas dirbamos žemės plotas ir politinės kovos, po kurių pralaimėjusieji turėjo išvykti. Kai kurios kolonijos taip išaugdavo, jog pradėdavo antrinę kolonizaciją. Tokiu būdu visa Graikija buvo apraizgyta tankiu metropolijų, kolonijų ir antrinių kolonijų tinklu. Polius siejo giminystės ir prekybos ryšiai, tradicijos, kultūra, kalba, religija. Per visą klestėjimo periodą nesukuriama vientisinė valstybė. Tik Va.pr.Kr. buvo sukurta Delo karinė sąjunga, kuri būtų pajėgi kovoti su Persais, ir IVa.pr.Kr. Aleksandras Makedonietis įkūrė savo imperiją, po kurio mirties imperija suskilo į 3 dalis. IIa.pr.Kr. graikų pasaulį nukariauja romėnai. IVa. Patenka į Bizantijos imperiją, o XVa., po Bizantijos užkariavimo, Graikija patenka į turkų – osmanų valdžią.

Savo nepriklausomybę graikai išsikovoja 1829 metais, po
Osmanų imperijos žlugimo. XIX šimtmečio antroje pusėje ir XX amžiaus pirmoje dalyje pamažu prie Graikijos prijungiamos kaimyninės salos ir teritorijos, kur daugiausia žmonės kalba graikiškai. Per II Pasaulinį karą Graikija pirmoji užgrobiama Italijos (1940 m.), o vėliau Vokietijos (1941-44). Iškentusi užsitęsusias civilių kovas tarp karaliaus valdžios šalininkų ir komunistų maištininkų, po paskutinio priešo nugalėjimo 1949 metais, Graikija buvo pakviesta prisijungti prie NATO 1952 metais. Karinė diktatūra, kuri buvo nuversta 1967 metais (diktatorius buvo privertas bėgti iš šalies) daugumos liberalistų, truko 7 metus. 1974 metais demokratiškais rinkimais ir referendumu sukuriama demokratinė respublika ir panaikinama monarchija. Graikija prisijungė prie Europos Bendrijos 1981 (kuri 1992 metais pasivadino ES – Europos Sąjunga).

POLITINĖ PADĖTIS

Graikija – demokratinė respublika, monarchijos piliečiai atsisakė 1974 metais gruodžio 8 dienos referendumu. Sostinė – Atėnai. Šalis suskirstyta į 3 Administracinius Regionus ir 51 prefektūrą: Achaia, Aitolia kai Akarmania, Argolis, Arkadia, Arta, Attiki, Chalkidiki, Chanion, Chios, Dodekanisos, Drama, Evros, Evrytania, Evvoia, Florina, Fokidos, Fthiotis, Grevena, Ileia, Imathia, Ioannina, Irakleion, Karditsa, Kastoria, Kavala, Kefallinia, Kerkyra, Kilkis, Korinthia, Kozani, Kyklades, Lakonia, Larisa, Lasithi, Lefkas, Lesvos, Magnisia, Messinia, Pella, Pieria, Preveza, Rethynnis, Rodopi, Samos, Serrai, Thesprotia, Thessaloniki, Trikala, Voiotia, Xanthi, Zakynthos.

Graikų Nepriklausomybės diena – kovo 25d. (1821m.). 1975m. birželio 11d. priimta konstitucija, pataisymai 1986 kovą ir 2001 balandį. Teisinė sistema grindžiama romėnų teise. Teismo organų sistema padalyta į civilinį, baudžiamąjį ir administracinį teismus. Balsuoti graikai gali sulaukę pilnametystės. Rinkimai yra visuotiniai ir privalomi. Vyriausybės galva – ministras pirmininkas Konstandinos Karamanlis (eina pareigas nuo 2004m. kovo 7d.). Prezidentas renkamas parlamento 5 metams. Paskutiniai rinkimai turėjo įvykti šių metų vasario mėnesį (apie tai duomenų rasti nepavyko). Prieš tai buvęs prezidentas Konstandinos (Kostis) Stephanopoulus buvo išrinktas per 1995 metų kovo 10d. rinkimus ir perrinktas 2000 metų vasarį. Pagal graikų konstituciją prezidentas gali būti ne daugiau dviejų kadencijų. Prezidentas skiria ministrą pirmininką iš balsų daugumos per rinkimus surinkusios partijos ir ministro pirmininko patariamas suformuoja vyriausybę (ministrų kabinetą).

Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso parlamentui (300 vietų). Parlamento nariai renkami tiesioginiu balsavimu 4 metų kadencijai. Paskutiniai rinkimai vyko 2004m. kovo 7d., kiti numatomi 2008m kovą. Per paskutiniuosius rinkimus didžiąją dauugumą vietų parlamente, t.y. 165 vietas, laimėjo ND – naujosios demokratijos (konservatorių) partija. Partijos vadovas – Konstandinos Karamanlis. 117 vietų parlamente užima PASOK – graikų socialistų judėjimas su Yiorgu Papandreou priešakyje. 12 vietų skirta Graikijos komunistų partijai (KKE), likusios 6 vietos priklauso kairiųjų ir progreso koalicijai (Synaspismos).

Politiką Graikijoje įtakoja kai kurios nevyriausybinės grupės: visuotinė graikų darbininkų konfederacija (GSEE), kuriai vadovauja Khristos Polyzogopolos, graikų pramonės federacija (SEV), vadovas Odysseas Kyriakopoulos, ir piliečių tarnautojų konfederacija (ADEDY), vadovauja Spyros Paraspyros. Graikija taip pat bendradarbiauja su tarptautinėmis organizacijomis (Australia Group, BIS, BSEC, CE, CERN, EAPC, EBRD, EIB, EMU, EU, FAO, G-6, IAEA, IBRD, ICAO, ICC, ICCt, ICFTU, ICRM, IDA, IEA, IFAD, IFC, IFRCS, IHO, ILO, IMF, IMO, Interpol, IOC, IOM, ISO, ITU, MIGA, MINURSO, NAM (svečiai), NATO, NEA, NSG, OAS (atstovai, stebėtojo teisėmis), OECD, OPCW, OSCE, PCA, UN, UN Security Council (laikinai), UNCTAD, UNESCO, UNHCR, UNIDO, UNMEE, UNMIK, UNOMIG, UPU, WCO, WEU, WFTU, WHO, WIPO, WMO, WToO, WTO, ZC).

Graikijos vėliavą sudaro devynios vienodos horizontalios juostos (mėlyną kaitaliojant su balta). Kairiajame viršutiniame vėliavos kampe yra mėlynas kvadratas su baltu kryžiumi, kuris simbolizuoja graikų ortodoksų tikėjimą – valstybinę šalies religiją.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1347 žodžiai iš 4447 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.