Apie kaulines žuvis
5 (100%) 1 vote

Apie kaulines žuvis



PIRMOSIOS ŽUVYS ŽEMĖJE ATSIRADO beveik prieš 500 milijonų metų. Šiandien pasaulio upėse, ežeruose ir vandenynuose gyvena daugiau kaip 25 000 žuvų rūšių. Dauguma žuvų yra šaltakraujės, todėl negali reguliuoti savo kūno temperatūros, kad kompensuotų aplinkoje vykstančius pokyčius. Tačiau kai kurios rūšys geba išgyventi ypatingomis sąlygomis. Kai kurios Antarkties žuvys savo kraujyje turi natūralaus antifrizo, padedančio išgyventi žemesnėje už nulį temperatūroje, o dykumų karpiadančiai gyvena karštosose versmėse, 40 oC teperatūroje.

Žuvų tipai

Yra trys pagrindinės žuvų grupės. Daugiau kaip 95% žuvų yra kaulinės žuvys, pavyzdžiui, menkės ir upėtakiai. Jų stuburas, kaukolė, šonkauliai, žandikauliai, žiaunų lankai ir pelekų spinduliai susideda iš kaulo. Be to, dauguma jų turi dujų pilną kamerą, vadinamąja pūsle, kuri išsipučia arba subliūkšta, reguliuodama plūdrumą. Kremzlinių žuvų, tokių kaip rykliai, griaučiai susideda iš kietos kremzlės, o plaukiojamosios pūslės jos neturi. Bežandėms žuvims priklauso dvi grupės – nėgės ir miksinos. Jos turi piltuvėlio pavidalo prisiurbiančią burną ir neturi tikrųjų žiaunų.

Žuvys ne vandenyje

Kai kurios žuvys gali iš dalies gyventi ir ne vandenyje. Dumblašokliai daugiau laiko praleidžia jūros užliejamose dumblėtose seklumose negu vandenyje, tačiau jų oda turi būti nuolat drėgna. Jie kvėpuoja pakitusiomis žiaunomis. Būdami sausumoje, jie burnoje ir žiaunų ertmėje laiko prisisėmę vandens. Dvikvapės žuvys kvėpuoja plaučiais, kurie yra pakitusi plaukiojamoji pūslė, o upinis ungurys (Anguilla anguila), migruodamas sausuma, kvėpuoja oda.

Žuvų kūno sandara

Dauguma žuvų turi apsauginę žvynų dangą ir paprastai aptakios formos. Jų vidaus organai panašūs į kitų stuburinių, tačiau žuvys turi ne plaučius, o žiaunas, kuriomis kvėpuoja vandenyje. Dauguma žuvų turi keletą pelekų, padedančių plaukti vandeniu, – tarp jų uodegos peleką kūno gale, nugaros peleką viršuje ir analinį peleką apačioje. Krūtinės ir pilvo pelekai atitinka kitų stuburinių galūnes.

Žvynų danga

Yra trys pagrindiniai žuvų žvynų tipai. Dauguma kaulinių žuvų turi leptoidinius žvynus – vienas ant kito užeinančius lanksčius žvynus, padengtus plona oda. Rykliai ir jų giminaičiai turi plakoidinius žvynus – į dantį panašius darinius, įsiterpusius į odą, dėl kurių jų kūno paviršius primena švitrinį popierių. Latimerija turi keturių sluoksnių kosmoidinius žvynus, o kaimanžuvės – rombo formos ir susijungusius ganoidinius žvynus. Kai kurios žuvys, pavyzdžiui, šamai, visai neturi žvynų.

Dauginimasis

Daugelis žuvų susiburia draugėn neršti (išleisti ikrus ir spermą į vandenį). Patelė išneršia vandenyje ikrus, kad juos apvaisintų patino sperma. Iš milijonų išnerštų ikrų išsivysto tik kelios suaugusios žuvys – didžioji dalis ikrų lieka neapvaisinti arba juos suėda grobuonys. Dauguma žuvų ikrus ir jauniklius palieka likimo valiai. Kitos rūpinasi palikuonimis ir saugo juos nuo grobuonių.

Kvėpavimas po vandeniu

Kad išliktų gyvos, žuvys, kaip ir kiti gyvūnai, turi kvėpuoti deguonimi. Žuvis įtraukia vandenį su ištirpusiu jame deguonimi į burną ir varo jį virš žiaunų, esančių galvos gale. Žiaunos turi didžiulį paviršiaus plotą deguoniui sugerti, kuris per žiaunų sieneles iš vandens pereina į žuvies kraują. Po to deguonis kraujagyslėmis išnešioja po visą kūną. Atliekos, tarp jų ir anglies dioksidas, pašalinamos su vandeniu.

Plaukimo būdai

Daugelis ilgo kūno žuvų, tokios kaip spygliuotieji rykliai, plaukia vingiuodamos kūną ir uodegą S raidės pavidalu. Kiekviena banga prasideda nuo galvos ir pasiekusi uodegą įgauna didesnį išlinkį. Aplinkinis vanduo stumiamas į šonus ir atgal ir taip varo žuvį į priekį. Silkių karaliai aukštyn ir žemyn plaukia vilnydami nugaros peleku, o žuvys, kurias dengia kieti šarvai, pavyzdžiui, dėžiažuvės, plaukia mojuodamos krūtinės pelekais.

Jutimai vandenyje

Vandeniu puikiai sklinda garso virpesiai. Žuvis jaučia srovių, grobuonių ir grobio sukeliamus judesius, naudodamasi eile išsidėsčiusiais jautriais organais, kurie vadinami šonine linija. Tai pilnas skysčio vamzdelis, einantis po oda išilgai abiejų kūno šonų. Vandens virpesiai perduodami per odoje esančias angeles. Šie virpesiai judina vamzdelio viduje esančius mažus drebučių gumulėlius. Šiuos judesius pajunta mažyčiai plaukeliai, kurie paverčia juos nerviniais impulsais ir pasiunčia į galvos smegenis.

Kiti jutimai

Nors dauguma žuvų išorinių ausų neturi, jos gerai girdi ir turi puikią uoslę, kuri padeda joms orientuotis ir aptikti maistą, grobuonis bei porą. Žuvų burnoj, lūpose, pelekuose ir odoje yra skonio svogūnėlių, padedančių
atpažinti maistą ir išvengti nuodingų medžiagų. Daugelis dugne gyvenančių žuvų, pavyzdžiui, šamai, skonio svogūnėlių dar turi ir ant ūsų – aplink burną esančių išaugų.

Matymas po vandeniu

Žuvys vaizdą fokusuoja kitaip, negu sausumos stuburiniai. Užuot keitusi lęšiukų pavidalą, žuvis fokusuoja pastumdoma lęšiukus artyn arba tolyn nuo tinklainės (panašiai fokusuojamas fotoaparatas). Kitaip negu dauguma kremzlinių žuvų, daugelis kaulinių žuvų skiria spalvas. Vandens paviršiuje gyvenančios keturakės turi nepaprastas akis – jos padalytos į dvi puses, todėl žuvis tuo pačiu metu mato, kas dedasi ore ir vandenyje.

KAULINĖS ŽUVYS

DAUGIAU KAIP 24 000 kaulinių žuvų rūšių stebina savo nepaprasta įvairove – nuo aptakių barakudų, kurios greitai plaukioja vandeniu, iki plekšnių, nejudamai gulančių ant jūros dugno. Vienos žuvys plaukioja vandens paviršiuje, kitos gyvena giliuosiuose vandenyno loviuose ir ištveria žemą temperatūrą, gniuždantį slėgį ir akliną tamsą. Daugelis kaulinių žuvų yra nuožmūs grobuonys – spjaudalės numuša vabzdžius vandens čiurkšle, o meškeriotojai gaudo grobį “meškere” su “jauku”.

Maskuotė

Kad liktų nepastebėtos plėšrūnų, daugelis žuvų yra užsimaskavusios. Kai kurios turi dėmes arba dryžius, kurie padeda suskaidyti jų kūno kontūrus uolų arba augalų fone. Vandens paviršiuje gyvenančių žuvų viršutinė pusė yra tamsi, o apatinė – blankios spalvos. Žiūrint iš viršaus, jos susilieja su tamsesnėmis gelmių spalvomis, o žiūrint iš apačios būna nepastebimos mirguliuojančiame paviršiniame vandenyje. Dauguma dugne gyvenančių žuvų yra blankios spalvos, primenančios dumblą arba smėlį. Plokščios žuvys, pavyzdžiui, plekšnės, pasislepia po smėliu ir geba pakeisti spalvą, derindamosi prie aplinkos.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 1043 žodžiai iš 1978 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.