Apie linus
5 (100%) 1 vote

Apie linus

Įvadas

Linas—viena iš seniausiai kultivuojamų kultūrų žmonijos istorijoje. Ypatingą reikšmę šis augalas turi medicinoje. Net Hipokratas jį pavadino augalu nuo visų ligų. Lino vertę parodo ir lotyniškas šio augalo pavadinimas linum usitatissimum, kuris reiškia “pats naudingiausias”.

Jau mūsų protėviai žinojo apie stebuklingas lino gydomąsias galias. Linų sėmenų maišelius jie pakišdavo sunkiems ligoniams po kūnu, kad neatsirastų pragulų. Sėmenų nuoviras gelbėdavo susirgus vidurių ligomis, taip pat esant astmai, bronchitui, tuberkuliozei ar plaučių uždegimui. Juo buvo raminami virškinimo ir kvėpavimo traktai, gydomas plaučių audinys. Linų sėmenų kisielius buvo verdamas esant skrandžio opai, gastritui, o sėmenų kompresai dedami ant odos, kad ji taptų lygi ir švelni.

Linų sėmenys buvo vertinami ne tik senovėje. Šiais laikais nuolat atliekami įvairūs moksliniai tyrimai, siekiant išsiaiškinti visas šio augalo gydomąsias galias. Linų sėmenų išspaudų ar aliejaus yra daugelio vaistų, kosmetikos, higienos priemonių sudėtyje. Taip pat gaminami tokie sveikatą gerinantys produktai, kaip malti linų sėmenys, skrudinti linų sėmenys bei linų sėmenų aliejus. Jų populiarumas ir efektyvumas patvirtina, kad linų sėmenys—tai dovana sveikatai.

Apie linus

Linas—tai mėlynai žydinti grūdinė kultūra. Jo sėklos, kurios dar vadinamos sėmenimis, yra plokščios, ovalo formos, truputį didesnės už sezamo sėklas.

Linų sėmenys yra traškūs, malonaus riešutų skonio, o jų spalva gali būti skirtinga—nuo rausvai rudos iki šviesiai gelsvos. Spalva priklauso nuo pigmentų kiekio, esančio sėklos apdangale—kuo daugiau pigmento, tuo tamsesnė spalva. Sėklų spalva nesunkiai pakeičiama pritaikius tam tikrus nesudėtingus auginimo metodus.

Sėmenyse gausu riebalų, baltymų bei dietinių skaidulų. Įvairių tyrimų metu nustatyta, kad sėmenyse yra vidutiniškai 41% riebalų, 20% baltymų, 28% dietinių skaidulų, 7.7% vandens ir 3.4% pelenų, t.y. mineralais turtingų liekanų, gaunamų sudeginus linų bandinius. Sėmenų maistinė vertė gali kisti priklausomai nuo linų rūšies, auginimo sąlygų, apdirbimo būdo ir t.t. Ypatingai svarbios yra klimato savybės—šaltos naktys pagerina linų sėmenų aliejaus sudėtį ir kokybę.

Riebiosios rūgštys

Linų sėmenys nuo seno yra vertinami dėl juose esančių riebalų, kuriuose gausu riebiųjų rūgščių (žiūrėti 1 paveikslą).1 pav. Riebiųjų rūgščių kiekiai skirtingų rūšių aliejuje ir riebaluose, proc.

Sėmenyse ypatingai daug randama polinesočiųjų riebiųjų rūgščių:

• alfa-linoleninės rūgšties (ALR)—nepakeičiamos omega–3 riebiosios rūgšties;

• linoleinės rūgšties (LR)—nepakeičiamos omega–6 riebiosios rūgšties.

Šios dvi polinesočiosios riebiosios rūgštys yra gyvybiškai svarbios žmogui ir turi būti gaunamos su maistu, nes mūsų organizmas jų negamina. Jos būtinos ląstelių membranų elastingumui palaikyti ir vaidina svarbų vaidmenį cholesterolio apykaitoje.

Pastaraisiais dešimtmečiais mitybos specialistai ypatingai sunerimo, kad vis daugiau yra suvartojama maisto, kuriame gausu omega–6 grupės rūgščių ir per mažai omega–3 grupės rūgščių. Iškyla problema, nes abiejų grupių rūgščių apykaitai reikia tų pačių enzimų. Taip atsiranda konkurencija tarp jų. Omega–6 grupės rūgščių perteklius trukdo omega–3 grupės rūgščių apykaitai ir neleidžia jų įsisavinti.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamas omega–6 ir omega–3 rūgščių santykis yra 5:1. Tam, kad išlaikytume šį santykį, reikėtų valgyti daugiau žalialapių daržovių, ankštinių augalų, žuvies ir linų sėmenų.

Ypatingai vertingas šiuo požiūriu yra linų sėmenų aliejus. 1 paveiksle yra palyginti riebiųjų rūgščių kiekiai įvairiuose aliejuose bei riebaluose. Alfa–linoleninė rūgštis linų sėmenų aliejuje sudaro 57% visų rūgščių ir dėl to šis aliejus yra laikomas turtingiausiu augaliniu omega–3 rūgščių šaltiniu. Linoleinė rūgštis sudaro 16% visų riebiųjų rūgščių. Linų sėmenų aliejus turi mažiausią kiekį nepageidaujamų sočiųjų rūgščių. Mononesočiųjų rūgščių kiekis šiame aliejuje taip pat yra nedidelis.

Amino rūgštys

Linų sėmenyse yra ir organizmui gyvybiškai svarbių amino rūgščių (žiūrėti 1 lentelę). Amino rūgštys būtinos baltymų, kolageno ir t.t. sintezei. Jų ypač reikia augančiam bei sportuojančiam organizmui. Šios rūgštys pagerina odos būklę, greičiau auga plaukai, mažėja priešmenstruacinio sindromo, osteoporozės požymiai, gerėja miegas, normalizuojasi centrinės nervų sistemos veikla, didėja organizmo atsparumas.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 752 žodžiai iš 2288 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.