Apie linus
5 (100%) 1 vote

Apie linus

Apie linus

Linas—tai mėlynai žydinti grūdinė kultūra. Jo sėklos, kurios dar vadinamos sėmenimis, yra plokščios, ovalo formos, truputį didesnės už sezamo sėklas.

Linų sėmenys yra traškūs, malonaus riešutų skonio, o jų spalva gali būti skirtinga—nuo rausvai rudos iki šviesiai gelsvos. Spalva priklauso nuo pigmentų kiekio, esančio sėklos apdangale—kuo daugiau pigmento, tuo tamsesnė spalva. Sėklų spalva nesunkiai pakeičiama pritaikius tam tikrus nesudėtingus auginimo metodus.

Sėmenyse gausu riebalų, baltymų bei dietinių skaidulų. Įvairių tyrimų metu nustatyta, kad sėmenyse yra vidutiniškai 41% riebalų, 20% baltymų, 28% dietinių skaidulų, 7.7% vandens ir 3.4% pelenų, t.y. mineralais turtingų liekanų, gaunamų sudeginus linų bandinius. Sėmenų maistinė vertė gali kisti priklausomai nuo linų rūšies, auginimo sąlygų, apdirbimo būdo ir t.t. Ypatingai svarbios yra klimato savybės—šaltos naktys pagerina linų sėmenų aliejaus sudėtį ir kokybę.

Riebiosios rūgštys

Linų sėmenys nuo seno yra vertinami dėl juose esančių riebalų, kuriuose gausu riebiųjų rūgščių (žiūrėti 1 paveikslą).1 pav. Riebiųjų rūgščių kiekiai skirtingų rūšių aliejuje ir riebaluose, proc.

Sėmenyse ypatingai daug randama polinesočiųjų riebiųjų rūgščių:

• alfa-linoleninės rūgšties (ALR)—nepakeičiamos omega–3 riebiosios rūgšties;

• linoleinės rūgšties (LR)—nepakeičiamos omega–6 riebiosios rūgšties.

Šios dvi polinesočiosios riebiosios rūgštys yra gyvybiškai svarbios žmogui ir turi būti gaunamos su maistu, nes mūsų organizmas jų negamina. Jos būtinos ląstelių membranų elastingumui palaikyti ir vaidina svarbų vaidmenį cholesterolio apykaitoje.

Pastaraisiais dešimtmečiais mitybos specialistai ypatingai sunerimo, kad vis daugiau yra suvartojama maisto, kuriame gausu omega–6 grupės rūgščių ir per mažai omega–3 grupės rūgščių. Iškyla problema, nes abiejų grupių rūgščių apykaitai reikia tų pačių enzimų. Taip atsiranda konkurencija tarp jų. Omega–6 grupės rūgščių perteklius trukdo omega–3 grupės rūgščių apykaitai ir neleidžia jų įsisavinti.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamas omega–6 ir omega–3 rūgščių santykis yra 5:1. Tam, kad išlaikytume šį santykį, reikėtų valgyti daugiau žalialapių daržovių, ankštinių augalų, žuvies ir linų sėmenų.

Ypatingai vertingas šiuo požiūriu yra linų sėmenų aliejus. 1 paveiksle yra palyginti riebiųjų rūgščių kiekiai įvairiuose aliejuose bei riebaluose. Alfa–linoleninė rūgštis linų sėmenų aliejuje sudaro 57% visų rūgščių ir dėl to šis aliejus yra laikomas turtingiausiu augaliniu omega–3 rūgščių šaltiniu. Linoleinė rūgštis sudaro 16% visų riebiųjų rūgščių. Linų sėmenų aliejus turi mažiausią kiekį nepageidaujamų sočiųjų rūgščių. Mononesočiųjų rūgščių kiekis šiame aliejuje taip pat yra nedidelis.

Amino rūgštys

Linų sėmenyse yra ir organizmui gyvybiškai svarbių amino rūgščių (žiūrėti 1 lentelę). Amino rūgštys būtinos baltymų, kolageno ir t.t. sintezei. Jų ypač reikia augančiam bei sportuojančiam organizmui. Šios rūgštys pagerina odos būklę, greičiau auga plaukai, mažėja priešmenstruacinio sindromo, osteoporozės požymiai, gerėja miegas, normalizuojasi centrinės nervų sistemos veikla, didėja organizmo atsparumas.

1 lentelė. Amino rūgščių kiekiai linų sėmenyse

Amino rūgštys Linų sėmenys (rudi)

g/100g baltymų Linų sėmenys (gelsvi)

g/100g baltymų

Alaninas 4.4 4.5

Argininas 9.2 9.4

Asparagino rūgštis 9.3 9.7

Gliutamino rūgštis 19.6 19.7

Glicinas 5.8 5.8

Histidinas* 2.2 2.3

Izoleucinas* 4.0 4.0

Leucinas* 5.8 5.9

Lizinas* 4.0 3.9

Metioninas* 1.5 1.4

Fenilalaninas* 4.6 4.7

Prolinas 3.5 3.5

Serinas 4.5 4.6

Treoninas* 3.6 3.7

Triptofanas* 1.8 Nėra duomenų

Tirozinas 2.3 2.3

Valinas* 4.6 4.7

* – gyvybiškai būtinos amino rūgštys.

Dietinės skaidulos

Skaidulos—tai struktūrinės medžiagos, esančios augalų ląstelių sienelėse. Jos sudarytos iš nevirškinamų angliavandenių bei kitų augalinių medžiagų, kurios naudingos žmonių sveikatai. Skaidulos nevirškinamos plonojoje žarnoje ir patenka tiesiai į storąją žarną.

Skaidulos labai svarbios žmogaus organizmui:

• mažina cholesterolio koncentraciją kraujo plazmoje, taip saugodamos nuo aterosklerozės;

• gerina ir aktyvina žarnyno veiklą, mažina jame puvimo procesus;

• nukenksmina tulžies rūgštis, kurių perteklius valgant riebų maistą kenkia žarnų gleivinei;

• detoksikuoja organizmą—sujungia sunkiuosius metalus ir padeda juos pašalinti su išmatomis.

Linų sėmenyse yra apie 28% skaidulų. Didžiąją dalį skaidulų frakcijų sudaro:

• celiuliozė—pagrindinė struktūrinė augalų ląstelių sienelių medžiaga;

• augalų gleivingosios medžiagos—tam tikri polisacharidai, kurie sumaišyti su skysčiais, tampa tąsiais;

• ligninai—tam tikros skaidulos, randamos sumedėjusių augalų ląstelių sienelėse.

Ligninai kartais klaidingai sutapatinami su panašiai vadinama medžiaga—lignanais. Nors abi medžiagos yra randamos ląstelių sienelėse, tačiau ligninai suteikia ląstelių sienėlėms tvirtumo ir kietumo, o lignanai yra fitohormonai (augalinės kilmės hormonai), kurių reikšmė žmonių mitybai, vėžio
profilaktikai yra itin didelė ir todėl aktyviai tiriama.

Fitohormonai

Fenolio rūgštys: jos veikia kaip antioksidacinės, priešvėžinės ir antimikrobinės medžiagos. Viename kilograme linų sėmenų jų yra apie 8–10 g.

Lignanai: augaliniai lignanai yra fenolio junginiai. Šie biologiškai aktyvūs fitohormonai turi stiprų priešvėžinį bei antioksidacinį poveikį. Nors lignanų galima rasti daugelyje augalų rūšių, tačiau linų sėmenyse jų yra vidutiniškai 700 kartų daugiau nei kituose dažniausiai naudojamuose augaliniuose produktuose.

Flavonoidai: flavonoidai yra polifenoliai, kurie randami daugelyje vaisių, daržovių, kai kuriuose gėrimuose, pavyzdžiui, vyne, arbatoje. Flavonoidai veikia kaip antioksidantai, neutralizuojantys žmogaus organizme medžiagų apykaitos metu susidariusių laisvųjų radikalų perteklių, kuris žaloja kūno ląsteles, sukelia širdies ir kraujagyslių bei vėžio ligas, skatina jų vystymąsi. Šie antioksidantai sujungia svarbiausius metalus, sąveikauja su enzimais, reguliuoja riebalų apykaitą, lėtina oksidaciją ir turi priešuždegiminį poveikį. 100 g linų sėmenų yra apie 35–70 mg flavonoidų.

Vitaminai ir mineralai

Vitaminai ir mineralai—tai biologiškai aktyvios medžiagos, kurios yra būtinos kiekvieno žmogaus organizmui. Šios medžiagos padeda išvengti organizmo išsekimo, mažakraujystės, sumažinti vėžio riziką, atitolinti senatvę, jos reikalingos energijos gavybai ir maistinių medžiagų pasisavinimui, nervų ir kitų organizmo sistemų darbui užtikrinti.

Kiekvieną dieną privalome savo maisto racioną praturtinti vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šiuo tikslu tinka vartoti linų sėmenis (žiūrėti 2 lentelę).

2 lentelė. Linų sėmenyse esantys vitaminai bei mineralai

Vitaminai ir mineralai 100 g linų sėmenų esantis kiekis

Vandenyje tirpūs vitaminai

Vitaminas C (askorbo rūgštis) 0.50 mg

Vitaminas B1 (tiaminas) 0.53 mg

Vitaminas B2 (riboflavinas) 0.23 mg

Vitaminas PP (niacinas) 3.21 mg

Vitaminas B5 (pantoteno rūgštis) 0.57 mg

Vitainas B6 (piridoksinas) 0.61 mg

Folio rūgštis 112 μg

Biotinas 6 μg

Riebaluose tirpūs vitaminai

Vitaminas Eb

Alfa–tokoferolis 0.7 mg

Delta–tokoferolis 0.1 mg

Gama–tokoferolis 55.2 mg

Mineralai

Kalcis 236 mg

Varis 1 mg

Geležis 5 mg

Magnis 431 mg

Manganas 3 mg

Fosforas 622 mg

Kalis 831 mg

Natris 27 mg

Cinkas 4 mg

Receptai su linų produktais

Užkandžiai

Linų sėmenų krekeriai

Paprasta paruošti ir labai skanu.

• ¼ puodelio skrudintų linų sėmenų;

• ¼ puodelio maltų linų sėmenų;

• 1 ½ puodelio miltų;

• ½ arb. šaukštelio kepimo miltelių;

• ½ arb. šaukštelio druskos;

• 4 arb. šaukšteliai minkšto sviesto arba margarino;

• ½ puodelio lieso pieno.

Į dubenį suberkite skrudintus ir maltus linų sėmenis, miltus, kepimo miltelius, druską ir sviestą ar margariną. Gerai išmaišykite, supilkite pieną ir minkykite, kol gausite minkštą tešlą. Ją apgaubkite plėvele ir 10 minučių palaikykite šaldytuve.

Tešlą padalinkite į 4 dalis ir kiekvieną jų iškočiokite į 2 mm storio lakštus. Juos supjaustykite į 6×6 cm kvadratėlius. Šiuos kvadratėlius sudėkite į skardą, pabarstytą miltais. Kepkite 1600C temperatūroje apie 20 minučių, kol krekeriai apskrus.

Sūrio kamuoliai su pipirais ir linų sėmenimis

Visi prašys Jūsų šio paprasto recepto.

• 250 g neriebaus tepamo sūrio;

• 1 arb. šaukštelis stambiai maltų juodųjų pipirų;

• 1 arb. šaukštelis šviežių prieskoninių žolelių (krapų, petražolių ar kt.);

• 2 valg. šaukštai skrudintų linų sėmenų.

Dubenyje šakute sumaišykite tepamą sūrį, pipirus ir žoleles, kol gausis vientisa masė. Ją padalinkite į 2 dalis, iš kurių kiekvienos suformuokite po kamuoliuką. Juos apvoliokite skrudintuose linų sėmenyse ir 2 valandas uždengtus palaikykite šaldytuve.

Patiekite su krekeriais ir daržovėmis.

Sūrūs sausainukai

Paprastas ir nuostabus valgis.

• 2-3 puodeliai miltų;

• 2 valg. šaukštai smulkaus cukraus;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1378 žodžiai iš 4578 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.