Apie linus
5 (100%) 1 vote

Apie linus

Apie linus

Linas—tai mėlynai žydinti grūdinė kultūra. Jo sėklos, kurios dar vadinamos sėmenimis, yra plokščios, ovalo formos, truputį didesnės už sezamo sėklas.

Linų sėmenys yra traškūs, malonaus riešutų skonio, o jų spalva gali būti skirtinga—nuo rausvai rudos iki šviesiai gelsvos. Spalva priklauso nuo pigmentų kiekio, esančio sėklos apdangale—kuo daugiau pigmento, tuo tamsesnė spalva. Sėklų spalva nesunkiai pakeičiama pritaikius tam tikrus nesudėtingus auginimo metodus.

Sėmenyse gausu riebalų, baltymų bei dietinių skaidulų. Įvairių tyrimų metu nustatyta, kad sėmenyse yra vidutiniškai 41% riebalų, 20% baltymų, 28% dietinių skaidulų, 7.7% vandens ir 3.4% pelenų, t.y. mineralais turtingų liekanų, gaunamų sudeginus linų bandinius. Sėmenų maistinė vertė gali kisti priklausomai nuo linų rūšies, auginimo sąlygų, apdirbimo būdo ir t.t. Ypatingai svarbios yra klimato savybės—šaltos naktys pagerina linų sėmenų aliejaus sudėtį ir kokybę.

Riebiosios rūgštys

Linų sėmenys nuo seno yra vertinami dėl juose esančių riebalų, kuriuose gausu riebiųjų rūgščių (žiūrėti 1 paveikslą).1 pav. Riebiųjų rūgščių kiekiai skirtingų rūšių aliejuje ir riebaluose, proc.

Sėmenyse ypatingai daug randama polinesočiųjų riebiųjų rūgščių:

• alfa-linoleninės rūgšties (ALR)—nepakeičiamos omega–3 riebiosios rūgšties;

• linoleinės rūgšties (LR)—nepakeičiamos omega–6 riebiosios rūgšties.

Šios dvi polinesočiosios riebiosios rūgštys yra gyvybiškai svarbios žmogui ir turi būti gaunamos su maistu, nes mūsų organizmas jų negamina. Jos būtinos ląstelių membranų elastingumui palaikyti ir vaidina svarbų vaidmenį cholesterolio apykaitoje.

Pastaraisiais dešimtmečiais mitybos specialistai ypatingai sunerimo, kad vis daugiau yra suvartojama maisto, kuriame gausu omega–6 grupės rūgščių ir per mažai omega–3 grupės rūgščių. Iškyla problema, nes abiejų grupių rūgščių apykaitai reikia tų pačių enzimų. Taip atsiranda konkurencija tarp jų. Omega–6 grupės rūgščių perteklius trukdo omega–3 grupės rūgščių apykaitai ir neleidžia jų įsisavinti.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamas omega–6 ir omega–3 rūgščių santykis yra 5:1. Tam, kad išlaikytume šį santykį, reikėtų valgyti daugiau žalialapių daržovių, ankštinių augalų, žuvies ir linų sėmenų.

Ypatingai vertingas šiuo požiūriu yra linų sėmenų aliejus. 1 paveiksle yra palyginti riebiųjų rūgščių kiekiai įvairiuose aliejuose bei riebaluose. Alfa–linoleninė rūgštis linų sėmenų aliejuje sudaro 57% visų rūgščių ir dėl to šis aliejus yra laikomas turtingiausiu augaliniu omega–3 rūgščių šaltiniu. Linoleinė rūgštis sudaro 16% visų riebiųjų rūgščių. Linų sėmenų aliejus turi mažiausią kiekį nepageidaujamų sočiųjų rūgščių. Mononesočiųjų rūgščių kiekis šiame aliejuje taip pat yra nedidelis.

Amino rūgštys

Linų sėmenyse yra ir organizmui gyvybiškai svarbių amino rūgščių (žiūrėti 1 lentelę). Amino rūgštys būtinos baltymų, kolageno ir t.t. sintezei. Jų ypač reikia augančiam bei sportuojančiam organizmui. Šios rūgštys pagerina odos būklę, greičiau auga plaukai, mažėja priešmenstruacinio sindromo, osteoporozės požymiai, gerėja miegas, normalizuojasi centrinės nervų sistemos veikla, didėja organizmo atsparumas.

1 lentelė. Amino rūgščių kiekiai linų sėmenyse

Amino rūgštys Linų sėmenys (rudi)

g/100g baltymų Linų sėmenys (gelsvi)

g/100g baltymų

Alaninas 4.4 4.5

Argininas 9.2 9.4

Asparagino rūgštis 9.3 9.7

Gliutamino rūgštis 19.6 19.7

Glicinas 5.8 5.8

Histidinas* 2.2 2.3

Izoleucinas* 4.0 4.0

Leucinas* 5.8 5.9

Lizinas* 4.0 3.9

Metioninas* 1.5 1.4

Fenilalaninas* 4.6 4.7

Prolinas 3.5 3.5

Serinas 4.5 4.6

Treoninas* 3.6 3.7

Triptofanas* 1.8 Nėra duomenų

Tirozinas 2.3 2.3

Valinas* 4.6 4.7

* – gyvybiškai būtinos amino rūgštys.

Dietinės skaidulos

Skaidulos—tai struktūrinės medžiagos, esančios augalų ląstelių sienelėse. Jos sudarytos iš nevirškinamų angliavandenių bei kitų augalinių medžiagų, kurios naudingos žmonių sveikatai. Skaidulos nevirškinamos plonojoje žarnoje ir patenka tiesiai į storąją žarną.

Skaidulos labai svarbios žmogaus organizmui:

• mažina cholesterolio koncentraciją kraujo plazmoje, taip saugodamos nuo aterosklerozės;

• gerina ir aktyvina žarnyno veiklą, mažina jame puvimo procesus;

• nukenksmina tulžies rūgštis, kurių perteklius valgant riebų maistą kenkia žarnų gleivinei;

• detoksikuoja organizmą—sujungia sunkiuosius metalus ir padeda juos pašalinti su išmatomis.

Linų sėmenyse yra apie 28% skaidulų. Didžiąją dalį skaidulų frakcijų sudaro:

• celiuliozė—pagrindinė struktūrinė augalų ląstelių sienelių medžiaga;

• augalų gleivingosios medžiagos—tam tikri polisacharidai, kurie sumaišyti su skysčiais, tampa tąsiais;

• ligninai—tam tikros skaidulos, randamos sumedėjusių augalų ląstelių sienelėse.

Ligninai kartais klaidingai sutapatinami su panašiai vadinama medžiaga—lignanais. Nors abi medžiagos yra randamos ląstelių sienelėse, tačiau ligninai suteikia ląstelių sienėlėms tvirtumo ir kietumo, o lignanai yra fitohormonai (augalinės kilmės hormonai), kurių reikšmė žmonių mitybai, vėžio
profilaktikai yra itin didelė ir todėl aktyviai tiriama.

Fitohormonai

Fenolio rūgštys: jos veikia kaip antioksidacinės, priešvėžinės ir antimikrobinės medžiagos. Viename kilograme linų sėmenų jų yra apie 8–10 g.

Lignanai: augaliniai lignanai yra fenolio junginiai. Šie biologiškai aktyvūs fitohormonai turi stiprų priešvėžinį bei antioksidacinį poveikį. Nors lignanų galima rasti daugelyje augalų rūšių, tačiau linų sėmenyse jų yra vidutiniškai 700 kartų daugiau nei kituose dažniausiai naudojamuose augaliniuose produktuose.

Flavonoidai: flavonoidai yra polifenoliai, kurie randami daugelyje vaisių, daržovių, kai kuriuose gėrimuose, pavyzdžiui, vyne, arbatoje. Flavonoidai veikia kaip antioksidantai, neutralizuojantys žmogaus organizme medžiagų apykaitos metu susidariusių laisvųjų radikalų perteklių, kuris žaloja kūno ląsteles, sukelia širdies ir kraujagyslių bei vėžio ligas, skatina jų vystymąsi. Šie antioksidantai sujungia svarbiausius metalus, sąveikauja su enzimais, reguliuoja riebalų apykaitą, lėtina oksidaciją ir turi priešuždegiminį poveikį. 100 g linų sėmenų yra apie 35–70 mg flavonoidų.

Vitaminai ir mineralai

Vitaminai ir mineralai—tai biologiškai aktyvios medžiagos, kurios yra būtinos kiekvieno žmogaus organizmui. Šios medžiagos padeda išvengti organizmo išsekimo, mažakraujystės, sumažinti vėžio riziką, atitolinti senatvę, jos reikalingos energijos gavybai ir maistinių medžiagų pasisavinimui, nervų ir kitų organizmo sistemų darbui užtikrinti.

Kiekvieną dieną privalome savo maisto racioną praturtinti vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šiuo tikslu tinka vartoti linų sėmenis (žiūrėti 2 lentelę).

2 lentelė. Linų sėmenyse esantys vitaminai bei mineralai

Vitaminai ir mineralai 100 g linų sėmenų esantis kiekis

Vandenyje tirpūs vitaminai

Vitaminas C (askorbo rūgštis) 0.50 mg

Vitaminas B1 (tiaminas) 0.53 mg

Vitaminas B2 (riboflavinas) 0.23 mg

Vitaminas PP (niacinas) 3.21 mg

Vitaminas B5 (pantoteno rūgštis) 0.57 mg

Vitainas B6 (piridoksinas) 0.61 mg

Folio rūgštis 112 μg

Biotinas 6 μg

Riebaluose tirpūs vitaminai

Vitaminas Eb

Alfa–tokoferolis 0.7 mg

Delta–tokoferolis 0.1 mg

Gama–tokoferolis 55.2 mg

Mineralai

Kalcis 236 mg

Varis 1 mg

Geležis 5 mg

Magnis 431 mg

Manganas 3 mg

Fosforas 622 mg

Kalis 831 mg

Natris 27 mg

Cinkas 4 mg

Receptai su linų produktais

Užkandžiai

Linų sėmenų krekeriai

Paprasta paruošti ir labai skanu.

• ¼ puodelio skrudintų linų sėmenų;

• ¼ puodelio maltų linų sėmenų;

• 1 ½ puodelio miltų;

• ½ arb. šaukštelio kepimo miltelių;

• ½ arb. šaukštelio druskos;

• 4 arb. šaukšteliai minkšto sviesto arba margarino;

• ½ puodelio lieso pieno.

Į dubenį suberkite skrudintus ir maltus linų sėmenis, miltus, kepimo miltelius, druską ir sviestą ar margariną. Gerai išmaišykite, supilkite pieną ir minkykite, kol gausite minkštą tešlą. Ją apgaubkite plėvele ir 10 minučių palaikykite šaldytuve.

Tešlą padalinkite į 4 dalis ir kiekvieną jų iškočiokite į 2 mm storio lakštus. Juos supjaustykite į 6×6 cm kvadratėlius. Šiuos kvadratėlius sudėkite į skardą, pabarstytą miltais. Kepkite 1600C temperatūroje apie 20 minučių, kol krekeriai apskrus.

Sūrio kamuoliai su pipirais ir linų sėmenimis

Visi prašys Jūsų šio paprasto recepto.

• 250 g neriebaus tepamo sūrio;

• 1 arb. šaukštelis stambiai maltų juodųjų pipirų;

• 1 arb. šaukštelis šviežių prieskoninių žolelių (krapų, petražolių ar kt.);

• 2 valg. šaukštai skrudintų linų sėmenų.

Dubenyje šakute sumaišykite tepamą sūrį, pipirus ir žoleles, kol gausis vientisa masė. Ją padalinkite į 2 dalis, iš kurių kiekvienos suformuokite po kamuoliuką. Juos apvoliokite skrudintuose linų sėmenyse ir 2 valandas uždengtus palaikykite šaldytuve.

Patiekite su krekeriais ir daržovėmis.

Sūrūs sausainukai

Paprastas ir nuostabus valgis.

• 2-3 puodeliai miltų;

• 2 valg. šaukštai smulkaus cukraus;

• 1 arb. šaukštelis druskos;

• 1 valg. šaukštas sausų mielių;

• 1 puodelis vandens;

• 1 valg. šaukštas sviesto arba margarino;

• ¼ puodelio skrudintų linų sėmenų;

• 1 kiaušinio trynys;

• pagal skonį stambios druskos (užbarstymui);

• pagal skonį maltų linų sėmenų (užbarstymui).

Dideliame inde sumaišykite 1 puodelį miltų, cukrų, druską ir mieles. Kitame inde iki 50-550C pašildykite vandenį kartu su sviestu. Šį skystį supilkite į miltų masę ir gerai išmaišykite. Suberkite skrudintus linų sėmenis, likusius miltus ir išminkykite tešlą. Ją palaikykite riebalais išteptame inde, pastatytame šiltoje vietoje. Palaukite 45–60 minučių, kol tešla iškils.

Iškilusią tešlą dar paminkykite 5 kartus ir padalinkite į 12 lygių porcijų. Jas iškočiokite virvelės forma, suformuokite riestainukus. Juos sudėkite į miltais pabarstytą skardą ir 5 minutes leiskite tešlai pakilti.

Trynį išplakite su trupučiu vandens ir patepkite riestainukus. Ant viršaus užbarstykite stambios druskos ir maltų linų sėmenų.

Kepkite apie 15 minučių, kol riestainukai gražiai paruduos.

Patiekite kartu su garstyčiomis arba lydyto sūrelio padažu.

Sriubos:

Makaronų, lęšių ir linų sėmenų sriuba

Pati mėgstamiausia šeimos sriuba.

• ¼
sviesto;

• 1 vidutinio dydžio smulkiai supjaustytas svogūnas;

• 1 vidutinio dydžio smulkiai supjaustyta morka;

• 1 smulkiai supjaustytas saliero stiebelis;

• ¼ smulkiai supjaustyto žaliojo pipiro;

• 5 puodeliai verdančio vandens;

• ⅓ puodelio vištienos sultinio su druska;

• 2 arb. šaukšteliai ypatingai smulkiai supjaustyto česnako;

• 1 lauro lapas;

• 500 ml indelis su pipirais ir prieskoniais marinuotų pomidorų;

• ⅓ puodelio smulkių makaronų;

• ⅓ puodelio nuplautų džiovintų lęšių;

• 1 arb. šaukštelis cukraus;

• ⅓ puodelio skrudintų linų sėmenų.

Dideliame puode ištirpinkite sviestą. Sudėkite svogūną, morkas, salierus ir žaliąjį pipirą. Šias daržoves paskrudinkite ant silpnos ugnies apie 20 minučių, retkarčiais pamaišydami. Įpilkite verdantį vandenį, sultinį, česnakus, lauro lapą, marinuotus pomidorus kartu su marinatu, makaronus ir lęšius. Išmaišykite. Virinkite apie 1 valandą ant silpnos ugnies, kol išvirs lęšiai.

Suberkite cukrų ir linų sėmenis, pamaišykite ir patiekite ant stalo.

Salotos:

Brokolių salotos

Puikios saldžiosios salotos… tik truputis pastangų.

• 6 puodeliai supjaustytų brokolių;

• ¼ puodelio smulkiai pjaustytų raudonųjų svogūnų;

• ¾ puodelio nuplautų razinų;

• ¼ puodelio moliūgų sėklų arba saulėgrąžų;

• 2 valg. šaukštai skrudintų linų sėmenų;

Užpilas:

• ¾ puodelio neriebaus majonezo;

• 2 valg. šaukštai acto;

• cukraus pagal skonį.

Į didelį dubenį suberti brokolius, svogūnus, razinas, moliūgų sėklas ar saulėgrąžas ir skrudintus linų sėmenis.

Kitame inde sumaišykite majonezą, actą ir cukrų. Padažą užpilkite ant salotų ir gerai sumaišykite.

Prieš patiekdami atšaldykite.

Salotos “Antipasto”

Nepakartojamo skonio salotos.

Užpilas:

• 1 valg. šaukštas alyvų aliejaus;

• 2 valg. šaukštai skrudintų linų sėmenų;

• 2 skiltelės česnako;

• 2 valg. šaukštai balto vyno acto;

• 2 valg. šaukštai vandens;

• 2 valg. šaukštai smulkintų šviežių prieskoninių žolelių;

• ½ arb. šaukštelio sausų garstyčių;

• ¼ arb. šaukštelio druskos;

• maltų pipirų pagal skonį.

Salotos:

• 6 puodeliai nuplautų, nusausintų, suplėšytų gūžinių salotų;

• 127 ml indelis alyvuogių be kauliukų;

• 170 ml indelis marinuotų artišokų šerdelių;

• 12 grybų, perpjautų per pusę;

• 2 vidutinio dydžio supjautyti pomidorai;

• 2 valgomieji šaukštai tarkuoto parmezano sūrio (kieto itališko sūrio).

Papuošimas:

• 6 kietai virti kiaušiniai, perpjauti į 4 dalis

• 12 plonų riekelių salamio dešros, supjaustytos į 6 mm pločio juosteles;

• 6 marinuoti pipirai;

• pagal skonį raudonojo svogūno, supjaustyto žiedelių forma.

Į mažą indą supilkite aliejų ir pakepinkite svogūnus.

Į kitą indą supilkite vyno actą, vandenį, žoleles, sausas garstyčias, druską, pipirus, skrudintus linų sėmenis, artišokų marinatą ir viską gerai išmaišykite.

Dideliame dubenyje sumaišykite salotas, alyvuoges, artišoko šerdeles, grybus ir pomidorus kartu su pagamintu užpilu ir parmezano sūriu.

Lygiomis dalimis sudėkite salotas į 6 lėkštes. Papuoškite kiekvieną jų kiaušiniu, salamio dešra, marinuotais pipirais ir svogūnais.

Salotos “Lengvumas”

Ypatingos gaivos stebuklas.

• 1 puodelis supjaustytų salotų;

• 1 valg, šaukštas supjaustyto poro arba svogūno;

• 1 morka, sutarkuota burokine tarka;

• 1 kubeliais supjaustyta raudona paprika;

• 2 šaukštai skrudintų linų sėmenų;

• 2 šaukštai linų sėmenų aliejaus;

• 1 nedidelė citrina.

Sumaišykite daržoves, suberkite skrudintus linų sėmenis ir druską. Aliejų sumaišykite su išspaustos citrinos sultimis ir užpilkite salotas. Jas patiekite vienas arba prie karštų mėsos, žuvies patiekalų.

Antrieji patiekalai:

Mėsos plokštainis

Vienas iš gyvenimo malonumų…

• 1 kg maltos liesos jautienos;

• 1 puodelis lieso pieno;

• ½ puodelio maltų linų sėmenų;

• ½ puodelio smulkiai sutarkuotų džiūvėsėlių;

• ½ puodelio smulkiai supjaustyto svogūno;

• 1 kiaušinis;

• 1 arb. šaukštelis juodųjų pipirų;

• 1 arb. šaukštelis česnakų miltelių;

• 1 arb. šaukštelis sausų garstyčių;

• 2 arb. šaukšteliai druskos;

• ¼ arb. šaukštelio maltų čiobrelių;

• ¼ puodelio kečupo.

Dideliame inde sumaišykite jautieną, pieną, maltus linų sėmenis, džiūvėsėlius, svogūnus, kiaušinį, pipirus, česnaką, garstyčias, druską ir čiobrelius. Gautą mišinį sudėkite į kepimo skardą ir ant viršaus užpilkite kečupą. Kepkite 1800C temperatūros orkaitėje apie pusantros valandos.

Keptas viščiukas

Mėgstamiausias aštrus patiekalas.

• 1 išplaktas kiaušinis;

• 3 valg. šaukštai lieso pieno;

• ½ puodelio maltų linų sėmenų;

• ½ puodelio smulkiai sutarkuotų džiūvėsėlių;

• ¼ arb. šaukštelio maltų juodųjų pipirų;

• 1 valg. šaukštas džiovintų petražolių;

• 1 arb. šaukštelis džiovintos paprikos;

• 1 arb. šaukštelis čili prieskonių;

• 2 arb. šaukšteliai smulkiai supjaustyto česnako;

• 1 arb. šaukštelis prieskoniais pagardintos druskos;

• 1–1½ kg viščiuko mėsos;

• 2 valg. šaukštai pašildyto sviesto.

Išplakite
pieną. Negiliame inde sumaišykite maltus linų sėmenis, džiūvėsėlius, pipirus, petražoles, papriką, čili, česnaką ir prieskoniais pagardintą druską.

Nulupkite viščiuko odą, mėsą nuplaukite, nusausinkite ir supjaustykite į vidutinio dydžio gabaliukus. Juos pamirkykite kiaušinio mišinyje ir apvoliokite paruoštuose džiūvėsėliuose.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2313 žodžiai iš 4578 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.