Apie maistą prilygstantį vaistams
5 (100%) 1 vote

Apie maistą prilygstantį vaistams

Maitinatės amerikietiškai, vadinasi, nesveikai

Tėvai primygtinai reikalauja, kad vaikai valgytų vaisius, daržoves, žuvį ir gertų pieną arba sultis, o vaikai priešgyniauja ir reikalauja kolos gėrimų su karštais mėsainiais. Amerikos gydytojai sunerimę dėl labai padidėjusio šalies vaikų nutukimo ir sergamumo diabetu. Vaikų mitybos sveikatingumu susirūpino ir kitų šalių mitybos specialistai.

Dėl padidėjusio vaikų sergamumo galima kaltinti hipodinamiją ir šiuolaikinės mitybos ypatumus. Amerikiečiai pernelyg pamėgo vadinamąjį “greitą maistą”, kuriame gausu riebalų, druskos ir medžiagų, dirginančių virškinamojo trakto gleivinę. Be to, jia gausiai geria saldžius gazuotus gėrimus.

Pavyzdžiui

Viename kolos butelyje yra apie 40 g cukraus, arba daugiau negu 470 “saldžiųjų kalorijų”. Tokie gėrimai blogai malšina troškulį, todėl jų išgeriama labai daug. Pasak specialistų, maždaug 20 proc. visų kalorijų paaugliai gauna iš gazuotų gėrimų.

Norėdami suliesėti, jaunieji JAV gyventojai puolė valgyti liesą maistą. Toks maistas nėra labai skanus, todėl į jį dedama daug cukraus. Tokiu būdu amerikiečiai per dieną suvalgo iki 53 šaukštelių cukraus. Amerikos diabetologai, ištyrę, kad per 15 pastarųjų metų tėvynainių suvartojamas “nematomo”cukraus kiekis padidėjo visu 100 proc., pavadino tai nacionaline savižudybe.

Natūralus cukrus, kurio yra piene arba apelsinuose, natūraliai dera su daugybe kitų naudingų medžiagų – mineralinėmis druskomis, organinėmis rūgštimis, o paprastas cukrus, kuriuo saldinami gaivieji gėrimai, tėra tik nereikalingos kalorijos. Ir kuo daugiau tokio cukraus patenka į vaiko organizmą, tuo mažiau vietos jame lieka natūraliajam cukrui ir naudingosioms medžiagoms.

Gerdami daug gazuotų saldžiųjų gėrimų, JAV vaikai atsisako pieno, kuriame yra augančiam organizmui labai reikalingo kalcio ir vitamino B2. Be to, iš išgerto pieno gaunama mažiau naudos, kai piktnaudžiaujama saldžiais gazuotais gėrimais. Mat juose esantys fosfatai, trukdo pasisavinti kalcį. O stingant kalcio, negali normaliai formuotis kaulų audinys. Daug gazuotų gėrimų išgeriantiems vaikams dažniau lūžta kaulai negu jų bendraamžiams, nemėgstantiems šių gėrimų.

Saldūs gėrimai kenkia dantims. Jie padengia dantis plėvele, kuri žaloja emalį ir sukelia kariesą. Norint to išvengti, reikėtų kiekvieną kartą atsigėrus išvalyti dantis. Deja, gaiviųjų gėrimų mėgėjai apie tai nė nepagalvoja.

Į daugumą saldžių gazuotų gėrimų dedama tonizuojamųjų medžiagų. Tačiau jų gamintojai etiketėse nenurodo, kiek juose yra kofeino. Ištyrus paaiškėjo, kad vienoje metalinėje pakuotėje tonizuojamojo gėrimo yra maždaug pusė kofeino porcijos, esančios 50-yje gramų stiprios kavos. Vadinasi, tokiu gėrimu troškulį numalšinusiam vaikui gali padažnėti širdies plakimas, pradėti drebėti rankos, padidėti jaudrumas. Kadangi kofeinas suaktyvina druskos rūgšties gamybą skrandyje, tai produktai su šiuo stimuliatoriumi nerekomenduojami paaugliams, sergantiems skrandžio opalige, gastritu, kamuojamiems rėmens. O vaikams iki 3 metų amžiaus negalima duoti jokių gazuotų gėrimų, nes jų skrandžiai dar nepasiruošę tokiai “agresijai”.

Liūdna amerikiečių mitybos patirtis turėtų praversti visiems. Pavojus nutukti ir susirgti diabetu gresia kiekvienam paaugliui, kuris dažnai mėgaujasi saldžiais gazuotais gėrimais.

Greitas užkandis sveikatos neprideda

Vadinamojo “greito maisto” užkandžiai, atkeliavę pas mus iš Vakarų, labai nenaudingi skrandžiui. Pirma, jie labai riebūs ir kaloringi. Antra, juose labai daug cholesterolio, skatinančio aterosklerozės vystymąsi. Trečia, šiame maiste gausu dioksinų, konservantų ir kenksmingųjų lipidų, kurie visiškai nereikalingi žmogaus organizmui.

Pats paprasčiausias būdas išvengti “greito maisto” – kuo sočiau papusryčiauti ir pasiimti maisto į darbą. Galima pasiimti vaisių, daržovių, sumuštinį – rupi duona su virtos mėsos ar žuvies gabalėliu. Šie produktai ilgai nepraranda šviežumo ir lengvai telpa net į moterišką rankinę.

Nieko neatsinešus iš namų, per pietus geriau nusipirkti ne greito užkandžio, o kur kas naudingesnių ir ne tokių kaloringų pieno produktų, jogurto ir pan. Skystus pieno produktus galima užkąsti bandele, o dar geriau – avižiniais sausainiais. Troškulį galima malšinti sultimis.

Neverta dažnai mėgautis ir saldžiais gazuotais gėrimais.

Vietoje jų geriau gerti sultis, morsus, arbatas ir antpilus. Juk visiškai nesunku kiekvieną rytą termose verdančiu vandeniu užpilti žiupsnį džiovintų žolelių ar saują uogų.

Iš saldumynų labiausiai mėgiami šokoladiniai saldainiai. O derėtų dažniau valgyti marmelado arba zefyrų, kurie yra mažiau kaloringi. Apskritai geriausia alkį malšinti vaisiais – bananais, obuoliais, kriaušėmis, kuriuose gausu vitaminų.

Norint maitintis racionaliau, reikia paieškoti netoli darbo esančios kavinės, gaminančios sveiką maistą. Galbūt šis maistas kainuotų brangiau už “greitąjį”, bet būtų naudingesnis organizmui.

Greitas užkandis gana skanu, todėl kai kurie žmonės visiškai nenori jo atsisakyti. Jiems galima patarti rinktis tokį, kuriame yra kuo daugiau daržovių ir valgyti lėtai kramtant kiekvieną kąsnelį. Tokiu būdu greičiau
pasisotinama ir pasitenkinama viena porcija.

Jeigu dieną tenka valgyti vadinamąjį greitą maistą, reikia stengtis bent namie misti sveiku maistu, užuot jo gamybai naudojus pusgaminius ar sultinio “kubelius”. Geriausia valgyti lengvai virškinamus, nekaloringus patiekalus, pagamintus iš varškės, daržovių. Beje, juos labai lengva pagaminti. Savaitgaliais naudinga daryti iškrovos dienas, tenkintis mažai kaloringu maistu.

Nutukus, sergant širdies, skrandžio inkstų ligomis, alergija ar diabetu, “greito maisto” reikėtų visiškai atsisakyti.

Atminkite, kad:

1. Truputį praalkus, užtenka išgerti sulčių ir pakramsnoti sūrių “šiaudelių”.

2. Patartina kuo sočiau papusryčiauti ir pasiimti maisto į darbą.

3. Būtina valgyti kuo daugiau vaisių – jie mažai kaloringi, bet vitaminingi.

Kodėl persivalgome

Šiais laikais daugelis merginų ir moterų nori sulieknėti ir laikosi dietos. Kyla natūralus klausimas, kodėl žmonės tiek daug valgo. Mokslininkai teigia, kad priaugus svorio padidėja rizika susirgti širdies ligomis. Nutukę žmonės paprastai nemano, kad jie per daug valgo. Laboratoriškai ištyrus tokių žmonių apetito priklausomybę nuo suvartoto maisto, galima padaryti išvadą, kad dažniausiai valgoma nesąmoningai.

Pasirodo, persivalgymą sąlygoja dvi priežastys: nepaisoma saiko, nebeveikia apetito kontrolės mechanizmas.

Kodėl vis daugiau žmonių persivalgo?

Sakytume, kad gaminamas vis skanesnis maistas. Yra žinoma, kad maistą gaminančios firmos vis daugiau į produktus deda riebalų. Jos tai daro dėl to, kad žmonės mėgsta kramtyti ir čiulpti ką nors, kas yra slidu, klampu ir tirpu. Be to, riebus maistas turi didesnę energetinę vertę. Vadinasi, daug valgoma nesąmoningai. Nors kūnas registruoja, kiek riebalų suvalgyta, sotumo signalai laiku nepasiekia smegenų ir nejaučiama, kad alkis jau yra numalšintas. Riebus maistas, valgomas per greitai ir per dideliais kiekiais, nuslopina biologinius sotumo signalus.

Vadinasi, norėdami būti liekni, turime paisyti, kiek vartojame riebalų. Tačiau tai dar nereiškia, kad riebalų reikia visai atsisakyti. Mokslininkai pataria stengtis, kad riebalai sudarytų ne daugiau kaip 20-30 procentų visos į mūsų kūną su maistu patenkančios energijos. Kitą energijos dalį žmogus turi gauti su mažesnės energinės vertės maistu, turinčiu daug angliavandenių ir skaidulų. Tokio maisto (bulvių, ryžių, grūdų) galima valgyti kiek širdis geidžia.

Svarbiausia – nepersivalgyti

Nutukimas – liga, kurią žmogus dažniausiai prisišaukia pats. 74-64 m.pr.m.e. karvedys Lucijaus Licinijus Lukulas, vadovavęs Romos legionams, išgarsėjo ne tiek kovų žygdarbiais, kiek dėl savo nepaprasto rajumo. Romėnai apskritai labai mėgdavo pavalgyti ir buvo linkę į nesaikingumą. Linksmos puotos trukdavo ištisas dienas ir būdavo suvalgoma gausybė prašmatnių patiekalų. Lukulo suruoštos puotos trukdavo po kelias savaites. Mūsų dienomis dar tebegyvuoja posakis: ”Ėdrus kaip Lukulas.”

Vienose seniausiose Romos kapinėse buvo aptiktas paminklas, pastatytas žmogui, išgyvenusiam 112 metų (vidutinė gyvenimo trukmė Romoje buvo 23-25 metai). Antkapyje buvo iškalti tik keli žodžiai: ”Jis valgė ir gėrė saikingai”.

Senovės Romos gydytojas Galenas labai smerkė nutukimą ir atėjusius pas jį patarimo ar vaistų nutukėlius romėnus paprastai siųsdavo sunkių akmenų nešioti, žemės kasti arba šienauti.

“Nesuvirškintas maistas suėda tą, kuris jį suvalgė”, – sako viduramžiais paplitęs priežodis. Seniausias anglas Tomas Paras, išgyvenęs 152 metus, devynis mėnesius ir keletą dienų, pergyvenęs dešimt Anglijos karalių ir karalienių, būtų dar gal ilgai gyvenęs, jei ne… pakvietimas į karaliaus dvarą, kur jis, vos kelias savaites pagyvenęs, mirė nuo persivalgymo. Tokią mirties priežastį nustatė lavoną skrodęs didysis anatomas Viljamas Harvėjus.

Prancūzijos karalius Liudvikas XIV net sirgdamas iš karto sudorodavo keturis viščiukus, o po to kviesdavosi gydytoją, prašydamas išvaduoti “iš kankinančio sunkumo”. Liudvikas XV 1745 metų rugsėjo 8 dieną suruošė puotą, kurios metu buvo patiekti 246 patiekalai (44 sriubos, 36 kepsniai, 48 “lengvi mėsos patiekalai”, saldumynai, vaisiai ir t.t.). Tad nieko nuostabaus, kad nemažai dvariškių sirgdavo nutukimu.

Nuolatinis persivalgymas sukelia medžiagų apykaitos sutrikimus, kurie savo ruožtu skatina aterosklerozę.

Nutukusių žmonių organizme visuomet būna daugiau cholesterolio ir kitų riebiųjų medžiagų. Vadinasi, nutukimas skatina ir hipertoninę ligą, širdies infarktą, cukraligę.

H.Kurčio knygoje “Senėjimas” rašoma, kad 25 procentai viršnorminės kūno masės žmogaus amžių sutrumpina 3,6 metais, 35 procentai – 15,1 metais ir t.t.

Mokslininkų duomenimis, labiausiai nutunka tie, kurie valgo retai – 1-2 kartus per dieną, arba tik vėlai vakare. Dažnai žmonės rytą, pašokę iš lovos, kažką paskubomis užkanda arba visiškai nepusryčiavę bėga į darbą. Dieną geria kavą puodelį po puodelio, o vėlai vakare prisivalgo už visą dieną, pamiršdami, kad naktį labai susilpnėja medžiagų apykaita.

Tuo paros laiku riebalai nusėda vidaus organuose ir poodžio ląstelėse. Linkusiems į nutukimą labai soti vakarienė nepageidautina. Retas valgymas – vieną ar du kartus per dieną – skatina
gausų riebalinių medžiagų kaupimąsi organizme. Prisidėję kilogramai savo ruožtu skatina nutukimą ir aterosklerozę.

Norint sublogti, reiktų stengtis to pasiekti pačia natūraliausia ir patikimiausia priemone – sukaupti valią valgyti tiek, kiek reikia organizmui, griežtai atsisakant labai kaloringų, skatinančių tukimą produktų.

Pirmiausia riebios mėsos ir riebios žuvies, lašinių ir sviesto, aštrių valgių ir prieskonių, per daug druskos. Vertėtų nepamiršti, kad labiausiai tukimą skatina angliavandeniai (jų daug yra saldumynuose, bulvėse, baltoje duonoje).

Kodėl nesveika valgyti „šiaip sau“

Tikriausiai visiems teko girdėti apie organizmo biologinį laikrodį. Energingiausi jaučiamės 6-8 valandą ryto. Bet tuo pačiu metu padaugėja ir stresinių hormonų, sužadinančių apetitą. Antroje dienos pusėje jaučiame šiokį tokį energijos stygių. Tuo metu sumažėja hormonų kiekis – kūnas ruošiasi biologiniam poilsiui, o po to ir miegui.

Miegant stresinių hormonų kiekis būna minimalus, o apie antrą valandą nakties pradeda didėti, kad laiku pažadintų organizmą. Iš to galima daryti išvadą, kad 20-21 valandą jau turime gulėti lovoje, o vakarieniauti ne vėliau kaip 17-tą valandą.

Deja, šiais laikais nedaugelis moterų gali taip anksti eiti miegoti. Daugumai vakarais dar tenka nudirbti galybę įvairiausių darbų. Deja, pristinga jėgų. Ir tuomet “pasitelkiami” traškučiai, šokoladas, karšti sumuštiniai…

Visiškai nekeista, kad būtent vakarais dažniausiai ir persivalgoma. Persivalgius organizme kaupiasi toksinai, šlakai, didėja kūno svoris, vystosi celiulitas, pablogėja nuotaika.

Svarbią įtaką turi psichologiniai veiksniai. Pajutusi, kad pradėjo tukti, moteris pradeda krimstis ir dar labiau suaktyvina stresinių hormonų gamybą. O vėliau sutrinka medžiagų apykaita, virškinimas.

Jeigu pajutote, kad stresinės situacijos sužadina apetitą, pasinaudokite toliau pateikiamais patarimais.

Pusryčius suvalgykite patys…

Moterys, kamuojamos maisto sukeliamo streso, paprastai rytais nepratusios valgyti. Pietų jos taip pat atsisako, arba paskubomis sukemša kokį sumuštinį. Todėl visiškai nekeista, kad vakare, kai organizmas jau ruošiasi poilsiui, jos pasijunta neapsakomai alkanos.

Darbas ir maistas

Pirmiausia reikia įsiteigti sau, kad visų darbų niekada nepavyks nudirbti ir po 15 valandos kaip įmanoma sumažinti krūvį. Jeigu vis dėlto tenka dirbti, reikia kartkartėmis pailsėti. Bet ilsintis vietoje kavos ir bandelių geriau valgyti daržoves, pavyzdžiui, morkas, kopūstus. Jeigu labai norisi saldumynų, geriausia valgyti džiovintus vaisius – razinas, datules, arba gerti neriebų jogurtą.

Reikia atprasti raminti save cigaretėmis, juoda kava arba alkoholiu, kurie anksčiau ar vėliau sukelia stresinę būseną. Vietoje to, geriau sportuoti ar bent pavaikštinėti greitu tempu. Judant sumažėja alkio jausmas ir stresas.

Jei susinervinote

Esant stresinei situacijai, pavyzdžiui, susirgus šeimos nariui, sportas ir sveika mityba tikriausiai nepadėtų. Beje, ne kiekvienas žmogus ir panorėtų eiti į sporto salę. Todėl reikia pasinaudoti esamomis galimybėmis, pavyzdžiui, užuot važiavus autobusu, truputį paėjėti pėsčiomis, o užuot kėlusis liftu, kopti laiptais. Galima truputį pasmaližiauti. Patartina nesigriebti šokolado, o verčiau suvalgyti mėgstamiausią jogurtą ar šviežių vaisių. Iš mėsiško maisto geriausia pasirinkti virtą vištieną. Valgyti reikia dažnai, bet po nedaug.

Prie vaišių stalo

Jauki aplinka ir malonūs kvapai skatina viską ragauti. Vis dėlto pirmiausia reikia suvalgyti salotų. Jas suvalgius, saldumynų arba karšto patiekalo gali ir nesinorėti. O jeigu norisi, geriausia pasitenkinti maža porcija. Iš kaloringų patiekalų reikia pasirinkti tą, kuriame yra daugiausia daržovių. Nebūtina visiškai atsisakyti mėsos, tik geriausia rinktis liesesnę.

Prieš einant į svečius, naudinga užvalgyti vaisių arba daržovių.

Namie

Visada po ranka reikia turėti košės, sriubos, raguolių, žuvies arba daržovių konservų, pagamintų ne su aliejumi, o savo sultyse. Pavyzdžiui, iš raguolio ir sūrio galima pagaminti skanų sumuštinį.

Praverstų ir šaldytos daržovės, iš kurių galima virti sriubas, gaminti salotas. Jose daug vitaminų, kurie padeda sumažinti nervinę įtampą.

Gaminamą maistą reikia ragauti saikingai, kad nesusidarytų kalorijų pertekliaus.

Reikia atprasti valgyti skaitant knygą, žiūrint televizorių, nes informaciją priimančios smegenys nesugeba kontroliuoti valgymo proceso.

Nuo ryto iki vakaro

Pusryčiaujant, pietaujant ir vakarieniaujant, svarbu, kad daugiausia kalorijų būtų gaunama iš angliavandenių. Todėl reikia valgyti daug daržovių, vaisių, nešlifuotų kruopų, pavyzdžiui, rudųjų ryžių. Kita dalis kalorijų turi būti gaunama iš baltymų.

Praėjus 3 valandoms po pusryčių, reikia užkąsti baltyminio maisto ir vaisių. Bet jeigu pusryčiaujama ne anksčiau kaip 8-tą valandą, užtenka prieš pietus suvalgyti vien vaisių.

Pavakariams geriausiai tinka kefyras, jogurtai, liesa varškė ir įvairūs vaisiai.

Norint išvengti streso, negalima persivalgyti per pietus ir vakare. Geriausia visą racioną suskirstyti kuo tolygiau.

Likus trejetui valandų iki miego valgyti jau nereikėtų, nes priaugtų antsvorio. Tuomet nepavyktų
išvengti ir streso.

Testas

Rekomenduojame atlikti trumpą testą.

– Ar Jūsų valia susilpnėja antroje dienos pusėje ir vakare?

– Maistas Jums padeda sumažinti emocinę įtampą?

– Jūs valgote beveik automatiškai, kartais beveik nejausdami maisto skonio?

– Jeigu dieną pristinga jėgų, užvalgote saldumynų arba riebaus maisto?

– Per pietų pertrauką dažniausiai valgote “greitą maistą”?

– Ar Jūs pusryčiaujate?

– Ar vakarieniaudami suvartojate daug kalorijų?

Jeigu teigiamai atsakėte daugiau nei į 3 klausimus, Jums gresia maisto sukeliamas stresas.

Kaip išsaugoti vitaminus ruošiant maistą

Daugiau vitaminų lieka, jei lupant daržoves bei vaisius, nurėžiamas kuo plonesnis odelės sluoksnis.

Skusti bei pjaustyti daržoves reikia tik prieš pat jas verdant ar valgant; nuskustas bulves reikia dėti į šaltą vandenį – tada jos nepajuoduoja. Daržoves rekomenduojama pjaustyti tik nerūdijančio plieno peiliais, dėti būtinai į verdantį vandenį (išskyrus burokėlius bei ankštines daržoves); virti ant nedidelės ugnies ir stengtis nepervirinti. Verdamos daržovės turi būti visiškai apsemtos, puodas sandariai uždengtas.

Sriuboms (taip pat ir šviežių bei raugintų kopūstų sriubai) pirmiausia reikia išvirti sultinį, į kurį paskui sudėti daržoves. Bet ne visas iškart, o pirmiausia tas, kurios ilgiau verda (pavyzdžiui, burokėlius anksčiau už bulves, ir pan.).

Negalima pamiršti, kad valgomoji soda ardo vitaminus (ypač C ir B1), todėl, verdant daržoves (taip pat ir ankštines), jos dėti nerekomenduojama. Karotinas (iš kurio organizme susidaro vitaminas A) nuo rūgščių suyra, todėl acto bei kitokių rūgščių užpilų į salotas ar mišraines reikia dėti prieš pat jas patiekiant.

Kad maistas būtų vaistas

Ką geriau suvalgyti: pomidorą ar jogurtą, apelsiną ar gabalėlį mėsos?

Tai priklauso nuo to, ko siekiama. Pateikiame dietologų nuomonę.

Norint sustiprinti širdį.

Rekomenduojama valgyti riebią žuvį (skumbrę, silkę, lašišą). Todėl, kad polinesočiosios riebiosios rūgštys, esančios šiuose produktuose, neleidžia kraujagyslėse formuotis krešuliams ir apsaugo nuo infarkto.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2753 žodžiai iš 9108 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.