Apie mitybos svarbą
5 (100%) 1 vote

Apie mitybos svarbą

Keletas ląstelės ir paveldimumo tyrinėtojų kartų beveik visiškai ignoravo mitybos įpročių nagrinėjimą, o pastarieji lemia ir iš anksto nustato ląstelių vystymąsi ir turi įtakos reprodukcijai bei išgyvenimui. Mitybos vaidmuo buvo gėdingai ignoruojamas.

Dažniausiai buvo laikoma savaime suprantamu dalyku, jog svarbu ne vartojamo maisto rūšis, o tai, ar organizmas vartoja „pakankamai“ arba „daugiau negu pakankamai“ maisto. Buvo teikiama reikšmė daugiausiai maisto pertekliui arba trūkumui, tai greičiau jo kiekiui negu kokybei ir rūšiai. Tik paskutiniuoju metu imta rimtai studijuoti fiziologinį gyvybės pagrindą ir mitybos įtaka augimui ir reprodukcijai fiziologine ir patologine prasme. Spėliojimai apie mitybos reikšmę esant sveikam ir sergant ateidavo į mąstančių žmonių galvas ištisus tūkstantmečius, tačiau mokslininkai manė, kad tai neverta dėmesio.

Mityba – tai suma visų procesų ir funkcijų, lemiančių organizmo augimą ir vystymąsi, palaikymą ir atstatymą, jo reprodukciją. Tai – audinių atstatymas, o ne tiesiog riebalų kaupimas arba gyvybinių jėgų stimuliavimas. Kadangi prastai suprantamas ir dažnai painiojimas „stimuliacijos“ terminas, mes linkę šią sąvoką asocijuoti su mityba. Gryna ir tinkama mityba,- rašo dr. Trolis,- apima maisto medžiagos asimiliaciją organizavo struktūrai išsaugoti be mažiausio stimuliavimo, sutrikimo arba kokios nors įtakos, kuri galėtų būti kvalifikuojama kaip stimuliuojanti. „Visi stimuliavimai tiesiog prieštarauja sveikai mitybai, būdami nereikalingo gyvybinės jėgos eikvojimo ir praradimo priežastis“.

Maistą mes apibrėžiame kaip bet kurią medžiagą, kurios elementai sugeba kisti ir iš tikrųjų formuoja organizmo audinių ir skysčių sudedamąsias dalis ir kurias organizmas naudoja bet kurioms funkcijoms atlikti. Gyvybė priklauso nuo maisto. Visas audinių augimas, atstatymas ir išsaugojimas bei gyvybinės jėgos vystymasis – mitybos rezultatas. Visos audinių dalys ir produktai organizme gaminami iš kraujo ir visos organizmo funkcijos priklauso nuo kraujo, tiekiančio medžiagas. Kraują formuoja oras, vanduo, maistas ir saulės energija. Šie komponentai svarbūs geram kraujui, sveikiems audiniams ir organams formuoti ir jiems funkcionuoti.

Kiekvienas sodininkas, agronomas, gėlininkas žino apie tuos dydžio, spalvos, kvapo ir t.t. pakitimus, kurie gali atsirasti augalams, vaisiams ir gėlėms pakeitus dirvą. Paprastai tokio pasikeitimo padarunys būna naujos veislės. Augalą galima pagerinti arba pabloginti priklausomai nuo to, geroje ar blogoje dirvoje jis auginamas. Kaikuriose dirvose auga rožės be kvapo. Kai kuriose, defektinėse, dirvose derantys augalai ir medžiai neveda vaisių.Garsusis gėlininkas Vorsdelas įrodė, kad kaip tik maisto perteklius priverčia augalus, būtent gėles, užaugti labai didelius („dvigubos gėlės“) ir kad, kaip tik gausiai patręšus, padidėja nelytinė reprodukcija, kaip kad būna pavyzdžiui, gigantinėms žemuogėms. Maistas – tai paveldimumo pagrindas, šeimininkas, ir maisto pakitimai, dėl kurių faktiškai pakinta biologinė giminystė, sukelia rimtas teigiamas reakcijas ir modifikacijas.

Pakeitus žaliaakės muselės maistą, palikuonys gimsta su visiškai išsivysčiusiais sparnais. Biologai Kelogas ir Belas bandymais su šilkverpio lervomis parodė, jog, net nedaug sumažinus mitybą, lervų matmenyspaskutinėje jų raidos stadijoje sumažėjo ir tas sumažėjimas buvo ryškus trečioje kartoje, nors tarpinė karta gaudavo normalų maisto kiekį. Kai dvi trys kitos kartos buvo palaikytos su mažu maisto racionu, išsivystė nykštukinisšilkverpio lervų varietetas ir jo drugeliai buvo nedideli.

Švedų mitybos specialistas Bergas praneša apie vieno vokiečių mokslininko eksperimentų seriją su viščiukais. Jis lesino juos lesalu, kuriame kalcio buvo tiek, jog to kiekio vos pakako suaugusios vištos gyvybei palaikyti. Ir trečios kartos vištos dėjo kiaušinius, kuriuose nebuvo trynio.

O kaip su žmogumi? Ar yra liudijimų, kad dėl tobulo arba netobulo maisto gerėja arba blogėja giminė.

Baigiantis Pirmajam pasauliniam karui, Vokietijoje buvo atliktas specialus pusbadžiavimo įtakos mokiniams tyrimas. Buvo išsiaiškinta, kad dėl pusbadžiavimo mokinių pažangumas gerokai pablogėjo ir kad tie mokiniai, kurie anksčiau gerai mokėsi, dabar dirbo blogai. Dėl pusbadžiavimo buvo netenkama nervų energijos ir pastebimai daugėjo protiškai atsilikusių vaikų. Jų kalboje atsirado artikuliacijos sutrikimų, labai padaugėjo švepluojančių, neaiškiai kalbančių vaikų . Iš ypatingų pusbadžiavimo sukeltų pakitimų buvo nervų ir proto energijos netekimas, prastas nuovokumas ir bloga atmintis mokyklos užduotims, bendras nervingumas per pamokas. Daugiai kaip penkiems procentams mokinių nervų sistemos sutrikimai turėjo įtakos jų elgesiui. Vaikai, atsiliekantys pamokose, rodantys nenorą mokytis, užsispyrę – tai vaikai, kenčiantys dėl pusbadžiavimo. Pusbadžiavimas – svarbiausia antrametiškumo mokyklose priežastis.

Nepilnavertiškumą sukuria skurdas. Skurdas reiškia tiek lėtinį pusbadžiavimą, tiek tai, kad nėra galimybių. Pusbadžiavimo priežastysyra neturtas ir nemokšiškumas, o pusbadžiavimas – svarbiausia išsigimimo priežastis.

Apie išsigimimus ir apsigimimus duomenų randama jau graikų ir romėnų mitologijoje. Apsigimėliai dažniausiai
buvo vadinami monstrais. Egzistavo nemaža „teorijų“, aiškinusių apsigimimų atsiradimą „dievo bausme“, žvaigždžių bei tėvų dvasinės būklės įtaka. Pavyzdžiui, senovės graikai tikėjo, kad vaikai gimsta panašūs į statulas, kuriomis gėrisi nėščios moterys.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 854 žodžiai iš 2746 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.