Apie pasaulio matematikus
5 (100%) 1 vote

Apie pasaulio matematikus



ETIUDAI

APIE PASAULIO MATEMATIKUS

Referatà raðë:

Kauno “Versmës” vidurinës mokyklos

XI B klasës mokinë

Violeta Vasilevièiûtë

ARCHIMEDAS

Jis gyveno taip neásivaizduojamai seniai, kad atminimas apie já, tarsi senovës galera, plaukianti per laiko vandenynà, aplipo prisiminimø ir legendø kiaukulais. Ir turbût daugiau nei per 2000 metø ðiø legendø prisikaupë gaugiau negu tiesos.

Jo tëvas buvo matematikas bei astrologas, artimas Sirakûzø tirono Hierono giminaitis. Archimedas dar vaikystëje susigraugavo su skaièiø pasauliu ir visà gyvenimà þavëjosi grieþta jø amþinø dësniø logika, greta kuriø þmoniø pasaulio dësniai atrodë tokie nepastovûs ir netobuli. Tai jis ypaè jautë Aleksandrijoje, kur kur visagaliai Ptolemëjai uþvaldë ne tik linkusá þavëtis poetø pratà, bet ir astronomø, fizikø, geometrø genijø. Galbût ði tobulai reiðkianti iðtikimybës jausmus visuomenës ir privertë jaunàjá mokslininkà ið Sirakûzø palikti turtingiausios pasaulio bibliotekos foliantus ir iðplaukti namo, á Sicilijà. O gal jis paliko Aleksandrijà dar ir todël, kad negalëjo suprasti tuo metu madingø Aristotelio paþiûrø á mechnikà, kaip á “amatininkiðkà ágûdá”, derantá vergui. Kaip tik mechanika, nuostabi, savo groþiu neatsiliekanti nuo

geometrijos, þavëjo já vis labiau.Sirakûzuose Archimedas gyvena be rûpesèiø, apgaubtas ðlovës, dëmesio, jam netrûksta lëðø. Tarp kita ko, susiþavëjas skaièiavimais, jis maþai tegalvoja apie savo buitá. Pikti lieþuviai kalbëjo, kad Archimedas pamirðdavo volgyti, praustis ir buvo pasiryþæs braiþyti visur: dulkëse, pelenuose, smëlyje, netgi ant savo kûno.

Archimedo astronomijos, geometrijos, mechanikos darbai áþymus ir garsûs, taèiau jis degë aistra iðradimams, trokðdamas atrastus teorinius dësningumus diegti á praktikà. Archimedas – reèiausias didþio teoriko ir indþinieriaus virtuozo derinys.

Ant savo antkapio jis praðë iðgraviruoti rutulá ir cilindrà – savo geometriniø atradimø simbolá. Kapas apaugo varnalëðom, ir ta vieta buvo labau greit pamirðta. Tik praëjus 137 metams po mirties, Ciceronas rado prie Achrodëjos vartø ðá antmapá, kuriame karðto siroko – Sacharos vëjo – pustomos smiltys jau buvo nuzulinusios dalá þenklø.

O vëliau kapas vël buvo uþmirðtas, dabar jau visam laikui. Taèiau Archimedo vardas iðliko. Ir per amþius visada palikuonis girdës jo dþiaugsmingà, iðdidø ðûksná, koviná mokslo ðûká, ieðkanèio slaptaþodá: “Eureka!”, “Atradau!”

LEONARDAS OILERIS

Áþymiausias XVIII a. matematikasir garsiausias visø laikø ir tautø mokslinin –

kas buvo L. Oileris ( 1707 – 1783 ). Gimæs Bazelyje ( Ðveicarijoje ) pastoriaus ðeimoje, Leonardas pirmuosius mokslus iðëjo pas savo tëvà, buvusá þymaus matematiko Jakobo Bernulio mokiná. Tëvas ið anksto numatë sûnø mokyti teologijos ir, kai ðis baigë vidurinæ mokyklà, nukreipë já á teologijos fakultetà. Taèiau oileris domëjosi ne teologija, o matematika. Jis pradëjo klausyti þymaus matematikos profesorio Jahovo Bernulio ( Jakobo Bernulio jaunesniojo brolio ) paskaitø.

1727 m. Oileris atvyko á Peterburgà. Èia jis turëjo visas bûtinas sàlygas didelei moksliniai veiklai ir galimybes publikuoti savo darbus. Èia jis vedë, praleido didesnæ savo kûrybinio gyvenimo dalá, tapo pirmosios rusø matematikos mokyklos vadovu. Peterburge jis ir mirë.

Gimnazijai jis paraðë aritmetikos vadovëlá, kurio pirmoji dalis rusø kalba buvo iðspausdinta 1740 m., o antroji – 1760 m. Ið kitø Oileris iðsiskyrë nepaprastu darbðtumu ir buvo ne tik genialus matematikas, bet ir áþymus fizikas, inþinierius, astronomas, geografas, puikus skaièiuotojas.

Po carienës Anos Joanovnos mirties neramumai politiniame Rusijos gyvenime privertë Oilerá 1741 m. iðvykti á Berlynà, kur jis buvo Berlyno Mokslø Akademijos matematikos klasës direktorius ir akademijos valdybos narys. Taèiau mokslininkas ir toliau palaikë glaudþius ruðius su Peterburgo Mokslø Akademija, susiraðinëjo su M. Lomonosavu bei kitais rusø mokslininkais. 1766 m. Oileris gráþo á Peterburgà, kur gyveno ir dirbo iki paskutinës savo gyvenimo dienos.

Oileris mirë bûdamas 76 metø amþiaus, ir palaidotas Peterburge, Smolensko kapinëse.Oilerio darbai ið matematinës analizës turëjo didelës átakos aukðtosios matematikos raidai. Nemaþai buvo nuveikta ir elementarios matematikos srityje. Þinome, kokià reikðmæ algebros mokymui turëjo jo “Universalioji

aritmetika”. Dideli jo nuopelnai ir trigonometrijai platinant ir kuriant ðiuolaikinius matematikos simbolius (sin, cos, p ir kt.). Jam priskiriamas vienas pirmøjø funkcijos sàvokos apibrëþimø.

Vertingà indelá Oileris áneðë ir á skaièiø teorijà. Euklidas árodë, kad 2n (2n+1-

-1) iðraiðkos skaièiai yra tobulieji, kai 2n+1-1 yra pirminis skaièius. Oileris árodë atvirkðtinæ teorijà: visi lyginiai tobulieji skaièiai yra minëtos iðraiðkos, kai 2n+1-1 yra pirminis skaièius. Be to, jis sudarë daugianarius, ið kuriø gaunami pirminiai skaièiai. Toks daugianaris, pavyzdþiui, yra kvadratinis trinaris x2-x+41, ið kurio , kai x=0; 1; 2; 3; …; 39; 40, gaunami ðie pirminiai skaièiai: 41; 43; 47; 53; 61; 71; 83; 97; 113; 131; 151; 173; 197; 223; 251;
281; 313; 347; 383; 421; 461; 503; 547; 593; 641; 691; 743; 797; 853; 911; 971; 1033; 1097; 1163; 1231; 1301; 1373; 1447; 1523; 1601.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 785 žodžiai iš 2450 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.