Apie vestuvių dainas ir papročius
5 (100%) 1 vote

Apie vestuvių dainas ir papročius

Turinys

Įvadas………………………………………………………………………………………………………………….2

I.Vestuvinės dainos……………………………………………………………………………………………3

1. Vestuviniai papročiai ir dainos nyksta………………………………………………………….3

2. Vestuvinių dainų istorija……………………………………………………………………………….3

II.Vestuvių papročiai………………………………………………………………………………………….4

1. Vestuvinių papročių istorija………………………………………………………………………….4

2. Kiekviena tauta turi savo papročius………………………………………………………………4

Išvados………………………………………………………………………………………………………………..8

Literatūra…………………………………………………………………………………………………………….9

Priedas (senos močiutės interviu)…………………………………………………………………….10

Įvadas

Tautosaka skirstoma į dvi pagrindines dalis, rūšis: pasakojamąją ir dainuojamąją. Pasakojamosios tautosakos žanrai – pasaka, sakmė, padavimas, anekdotas. Dainuojamosios – daina, sutartinė, rauda.

Būsenos (buities) dainose mūsų liaudis pasisako savo jausmus sukeltus gyvenimo sąlygų. Visa, kas liečia žmogų kasdieniniame jo gyvenime, gavo savo atgarsį dainose. Būsenos dainos dėl savo daugumo ir dėl apdainuojamo dalyko gali būti suskirstytos į daugybę skyrių. Ypatingą vietą būsenos dainose užima vadinamosios vestuvių dainos, kuriose apdainuojama visa, kas liečia vestuves, nuotaką ir t. t. Senovės lietuvių vestuvės (svotba) trukdavo ištisą savaitę, ir beveik kiekvienas daromas žingsnis buvo lydimas dainos. Tad susidarė lyg ir vestuvių „ritualas“, apeigos su savo skirtingomis dainomis.

Šiame referate kaip tik ir aprašoma apie vestuvines dainas ir papročius.

Vestuvinės dainos

Iš daugybės lyrinių dainų lengviau galima išskirti vestuvinių dainų grupę. Tos dainos lydi tam tikras kaimo vestuvių apeigas ir šiaipjau per vestuves dainuojamos. Vestuvinių dainų daugumas yra būdingiausias lietuvių lyrikos pavyzdys. Nykstant vestuvių papročiams, kai kurios šios grupės dainos tampa bendrinėmis dainomis, kitomis progomis dainuojamomis. Vienai vestuvinių dainų daliai tikyų apeiginių, kitų – šeimyninių dainų vardas.

Vestuvinėse apeigose ir dainose galime rasti labai tolimos praeities atgarsių. Kai kurie siekia dar tuos laikus, kada žmonės, gyvendami didelėmis uždaromis šeimomis (giminėmis) vedė žmonas iš tos pačios giminės. Apie artimą vyrų ir žmonų giminystę kalba dainų „broleliai” ir „seselės”. Daug aiškesnių pėdsakų paliko dainose ir apeigose vėlesnė epocha, kada žmonės ėmė vesti svetimų giminių moteris. Pirmieji, kurie ryžosi sulaužyti senas vedybų tradicijas, turėjo smurtu grobti svetimos giminės nuotakas. Vestuvinės dainos kalba apie tai, kaip vieni klasta pavilioja mergaitę, ar ją nakčia išvagia, o kiti (dainos „broleliai”, t. y. tos pačios giminės atstovai) vejasi ir puola smurtininkus.

Panašumas tarp šių dienų ir senųjų laikų nuotakos likimo leido sugyventi dainoje seniausiems motyvams su naujaisiais, naujuosius šeimyninius santykius senaisiais žodžiais aptarti, senomis, amžiais nusistojusiomis formulėmis išreikšti.Senoviškus motyvus kaimo daininikai kartojo nesąmoningai, naudojosi jais kaip metmenimis naujaidainai atausti, o apeiginė vestuvių dalis virto grynu formalizmu.

Vestuvių papročiai

Vestuviniai papročiai atsirado labai seniai. Pirmą kartą lietuvių vestuvės paminėtos Petro Dusburgiečio kronikose 1286 m.

Pasak kronikininko, vienas lietuvis, vardu Pelužis, atvyko pas Sembos žemės brolius prašyti padėti jam užpulti kunigaikščio sodybą. Atvykęs užtiko ten sukviestus į vestuves beveik visus Lietuvos kilkminguosiu kaimynus. Kai šie nusigėrę sugulė, jis užpuolė juos ir nužudė 70 kunigaikščių drauge su šeimininku. Jaunąjį su jaunąją, kunigaikščių žmonas, šimtą žirgų, auksą ir visus namų apyvokos daiktus jie išsigabeno. Čia galima išskirti tris etapus. Pirmąjį, kai senovės žmogus paprasčiausiai vogdavo moterį – savo būsimąją žmoną. Po to atsirado vestuvės pagal susitarimą arba išpirkimą. Jaunikis pirkdavo jaunąją. Ir, pagaliau, atsirado vedybos iš meilės. Tačiau dar ir šiandieną yra likę dviejų pirmųjų etapų likučiai. Išsireiškimas “atiduoti jaunąją” – tų laikų atgyvena, kuomet iš tikro jaunąją parduodavo.

Pajaunio vaidmuo šiuolaikinėse vestuvėse, manoma, likęs iš praeities, kada gerai ginkluotas karys (kaimynas, draugas) padėdavo jaunikiui nešti pavogtą jaunąją. O medaus mėnuo lyg simbolizuoja laikotarpį, per kurį jaunikis slėpdavo savo pavogtą jaunąją, o tėvai nustodavę jos ieškoti.

Pamergių istorija siekia senovės Romos laikus, kada iškilmingų vedybinių ceremonijų metu buvo privaloma turėti lygiai 10 liudininkių.

Paprotys vestuvių dieną jaunąją
papuošti kažkuo melsvu atsirado senovės Izraelyje. Tais laikais jaunoji turėjo apsisiausti melsva juosta, todėl kad ši spalva simbolizavo švarą, meilę ir ištikimybę.

Pasaga vedybiniame korteže taip turi seną istoriją. Teigiama, kad buvęs paprotys – keistis arba atiduoti pasagas, kas reikšdavo valdžios pasikeitimą. Tokiu būdu pasaga reiškia, kad dabar vyras jaunajai turi didesnę valdžią, nei jos tėvas.

Vestuviniai papročiai pasaulyje labai įvairūs. Mat laimės jauniesiems tėvai ir svečiai skirtinguose kraštuose linki vis kitaip.

Airijoje jaunikiui vestuvių dieną paspendžia daug kliūčių ir, kol jis visų neįveiks, nė iš tolo neprileidžia prie išrinktosios. Pabandyk vien įeiti į jos namus, kai prieš nosį užtrenkiamos visos durys, ant kelio ištempiamos virvės ir karingai nusiteikę nuotakos giminės kaulyte kaulija ne tik dovanėlių, bet ir linksmų anekdotų, dainų, šokių… Jaunasis juk turi įrodyti, kad nėra koks neranguolis, paniurėlis ar šiaip pirštu penimas slunkius…Antraip kam gi toks naujai giminei reikalingas?

Balio saloje, priklausančioje Indonezijai, tradicijos reikalauja, kad jaunikis pagrobtų nuotaką. Tiesa, pagrobimas neturi trukti ilgai: jau pirmajai parai baigiantis, būsimieji jaunavedžiai privalo ateiti pas tėvus su įkalčiais. Kitaip į šį reikalą įsikiš policija. Prieš vestuves jaunavedžiams nudilinami dantys. Taip daroma tikint, kad drauge ištverta kančia sustiprina jausmus.

Birmoje vestuvės vadinamos sujungtų rankų apeigomis. Dažniausiai vaikinas ir mergina pažįsta vienas kitą nuo vaikystės, todėl čia beveik visada vedybos būna iš meilės. Įsimylėjęs jaunuolis dovanoja savo išrinktajai gėlių, vaisių ir būtinai eilėraščių (savo arba svetimų). Sužadėtinei reikia būtinai ką nors padovanoti, kad ir menkiausią dalykėlį. Dovanos grąžinimas reiškia atsisakymą, o sutikimas duodamas eilėmis.Be to, būtina gauti tėvų sutikimą. Vestuvių data nustatoma pagal jaunųjų horoskopus.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 962 žodžiai iš 3135 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.