Apie ypatingą apvaizdą ir būsimąjį gyvenimą
5 (100%) 1 vote

Apie ypatingą apvaizdą ir būsimąjį gyvenimą

ĮŽANGA

-Vadinasi, tu tiki danų?

-Taip, tikiu.

-Nė kiek niekada neabejodavai?

-Žmogaus laukia laimės amžinybė…Tarp kitko, ar tavęs negąsdina amžinybė?

-Ar negąsdina? O kodėl turėtų gąsdinti?

-Kai aš retkaršiais apie tai pagalvodavau, na, kada būdavau mažas, – mane pagaudavo šiurpulys. Kažkas ,kas neturi pabaigos… Tęsiasi ir tęsiasi, ir tęsiasi. Bemąstant apie tai, galva ima suktis.

-Ten, aukštai laiko nėra. Ten be laikrodžio. Visi laikai yra dabartis.

-O kas gi tu esi, mėgintumįsivaizduoti aukštybę? Ar tavo galvelei perprasti tikėjimo paslaptis?…

Paskendus gyvenimo sukury, kartais aplanko valandėlės, kuriomis susimąstoma, pradedama galvoti apie aukštesnes, kartais ne protu suvokiamas instancijas. Tiesiog toks buitinis vaizdas- dviejų žmonių pokalbis apie apvaizdą ir būsimąjį gyvenimą. Dvi trapios būtybės, dvi visai kitaip žvelgiančiosį šį pasaul personos,ir kurios visai kitomis akimis žvelgiaį šitą egzistavimo pusę. Kas tas dangus, kas ta amžinybė ir baimė? Iš kur visa tai kyla mumyse, ir kodėl tie atsakymai tokie skirtingi. Jie paremti jausmais,protu, o gal tiesiog nesuvokiamu žmogaus pasąmonės ir proto noru visomis jėgomis kabintisį gyvenimą ir būtį, ir tikėti, kad tai niekada nesibaigs, kad nėra tos ribos, to galo.

BŪSIMASIS GYVENIMAS IR DABARTIS

Kas tai suma žinių, žmonijosįgytų nuo pat jos atsiradimo? Arba tai dvasinis, mus gaubiantis elementas, kuriuo kvėpuojame kaip deguonimi? Arba tai vaizdingas posakis, metafora teigiati mintį, jog žmogus evoliucionuoja visį didesnį dvasingumą? Prpažinsiu, kad tai nėra aišku.

Klasikiniai atkirčiai, kad Dievo nėra mus visus veikia skirtingai. Tobula butybė negali sukurti netobulo pasaulio. Tobulai gera Būtybė negali sukurti būtybių, kurių daugelis, kaip jinai iš anksto žino, bus skirtos nuodėmei, kančioms ir blogiui. Dieviškasis numatymas suderinamas su žmogiškąja laisve. Jei Dievas iš anksto mane numato, tai aš nesu laisva, vadinasi aš neteistina jokio teismo, nors tai būtų ir dieviškasis. Jei aš esu laisva ir nuodėminga, tai suteikui Dievui amžiną skausmą atsisakydama jo meilės; o Dievas, kenčiąs stoka, negali būti Dievas, kadangi absoliuti pilnatvė yra vienas dievybės atributų. Vadinasi Dievui vis tiek, kad mes nelaimingi čia, žemėje, ir gal pasmerkti aname pasaulyje.

Bet tam iškyla prieštaravimas, jis vis dėl to atsiunė savo sūnų mums išganyti, tai reiškia, kad ne vis tiek.

Argumentai,įrodinėjantys Dievo buvimą yra labai stiprūs. Galima atsekti nuo žmogaus iki amebos, nuo amebos iki cheminių kitimų vandenyno gelmėse: galima žemę kildinti iš ūko. O iš kur imasi tas ūkas? Ir kas pirmoji Priežastis, jei ne amžina ir kurianti Būtybė?

Ar mus trikdo dieviškasis numatymas? Juo piktinasi tik mūsasis pasaulio suoratimas, susietas su laiko tęsiamumu; bet Dievui nėra laiko tęsiamumo, nėra nei vakar, nei rytoj, viskas- amžina Dabartis. “Aš esu, kurs esu.” Dievas nusprendžia iš anksto, kas mes būsime, ką darysime. Mūsų laisvė liekanepaliesta.

Dievas, amžina Dabartis… Bet tada, bet tada gal ir ūkas neturi pradžios? Gal jis nedalijamoji Dievo Vienybė? O jeigu jis Dievas? Antikos religija buvo tokia: visa, kas yra, kyla iš Dievo. Dievas yra visur: išminčių galvoj ir kelio akmenėly. Visas kėblumas- tai susidarytoji suasmeninto Dievo, Dievo, kaip būtybės, sąvoka, bet vos tik atmetu tą antropomorfinį dievybės paveikslą, niekas nebekliudo vadinti Dievą amžinąja Energija, kurioje po mirties ištirpsime nelyginant lašas jūroje. Jeigu taip, tai sąmoningo būsimojo gyvenimo nėra. Tenka susitaikyti su tuo, kad nebebūsiu, kad išnyksiu.

Negi žmogus ura bevaisi aaisttra? Būtis savyje ir Būtis sau absoliučiai sutapti tikriausiai negali. Būtis savyle negali išvengti atsitiktinumo.

Tikėjimas- tai ne skelbiamų tiesų visuma. Iš pradžių tai veržimasisį tą paslaptingą Dievą, apie kur mes nieko nežinom. Mūsų tikėjimo Dievas yra Dievas Žmogui. Transendentinis, bet neatskiriamas nuo pasaulio. Tikras tikėjimaas susieja su aartimo meile. Krikščionybbė turi tarnauti žmogui- pilnai. Ji turi būti socialinio progreso avangarde.

O galbūt tikrųkų dvasinių tiesų ieškojimas yra klaidingas? Dievo neišvesi iš samprotavimo, tikėjimas nėra mokslinio anketavimo išvada; ir Dievo buvimo ar Dievo nebuvimoįrodymai nieko neįrodo.Norint tikėti, reikia persiimti moralinėmis tikinčiojo nuostabomis, stengtis gyventi taip lyg jau tikėtum.

Žmogus pasmerktas mirti. Tegul. Bet kol mirtis dar neatėjo, jos nėra, ji niekas. Kol aš gyvenu ir turiu jusles,protą, širdies polekius esu nesunaikinama. Kam galvoti apie Galą? Tai nenaudinga ir kvaila. Pirmutinė pareiga savo ir, beje, kitų atžvilgiu- gyventi. Viską priimti su nieku nesusirišti, rodyti simpatijją žmonijai. O kadangi Dievas yra paslapties dievas, apie kurį mes nieko nežinome, palaukim jo valios, pasireiškimo, kai jis mums duoda ženklą.

Bet juk tas galvojimas apie Galą ir visa tai kas sisiję su šita instancija skatina, kiekvieną žmogų mąstyti ir savaip tai jutimiškai suprasti ir sau gyvenime pritaikyti Juk mes skendime vaizduose, jie veikia mūsų jausmus, elektrizuoja mūsų suvokimą. Žmogus tur susigaudyti, kas dedasi aplink
jį ir aplinkinius, juose pačiuose. Žmogus keičiasi. Nuostabi mutacija. Tik kodėl taip žmogus bando keistis, kodėl jį taip veikia tas noras sužinoti tai, kas kartais atrodo visai aiškiai nesuvokiama protu. Juk kartai sauįrodinjame tiesas, kurių patys visai nesuvokiame;kartais galvojame apie žodžiais nepaaiškinamus dalykus, kuriuos ir protas negaliįrodyti.Kodėl taip elgiamės, vardan ko? Nejau vien dėl to,kad kiekvieną dieną vis artėjame ir artėjame prie tos lemtie, vadinamos-Mirtimi. Nejau, tai taip baisu, kad mes save bandome raminti, kad tai dar ne pabaiga, kad mes dar galime tikėtis kažko,ko patys apsoliučiai nesuvokiame protu. Nejau žmogaus pasamonėje taip stipriai ir neapsakomai giliai glūdiįaugęs noras: egzistuoti ir valdyti.Negi žmogus negali kitaip suprasti savęs ir savo buvimo čia- žemėje ir visatoje.

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 1016 žodžiai iš 2992 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.