Aplankas
5 (100%) 1 vote

Aplankas

112131

Vilniaus universitetas

Filosofijos fakultetas

Socialinio darbo katedra

Aplankas

Vertybės ir profesinė etika: seminarų refleksija

IV KURSAS /7 SEMESTRAS

Dieninio skyriaus

IV kurso studentai:

Martynas Žebuolis

Darbo vadovas: V. Lepeškienė

Vilnius

2006

Turinys

1. Pirmojo seminaro metu užduotieji klausimai………………………………….3

2. T. Guenard ,,Stipriau už neapykantą“……………………………………………4

3. Beisser ,,Skrydis be sparnų“…………………………………………………………5

4. F. Kafka ,,Laiškas tėvui“……………………………………………………………..6

5. Frank ,,Dienoraštis“…………………………………………………………………….7

6. Fromm ,,Menas mylėti“……………………………………………………………….8

7. R. Fenigsen ,,Eutanazija“…………………………………………………………….9

8. Apibendrinimas………………………………………………………………………..10

Pirmojo Seminaro metu užduotieji klausimai

1. Ko aš norėčiau išmokti iš šio seminaro?

Galiu atsakyti, kad iš šio seminaro noriu išmokti pažinti ir įtvirtinti savo vertybes. Taip pat noriu savo vertybėmis dalintis su kitais. Noriu, kad jie suprastų ir įvertintų manąsias vertybės.

2. Ką aš turėčiau daryti, kad to išmokčiau?

Pirma turiu susivokti savyje, suprasti ar mano vertybių sistema yra susiformavusi, ar tvirtai galiu jas apginti. Antra turiu išmokti tolerancijos, kad mano vertybės nebūtų prievartinės.

3. Kokiais resursais turėčiau naudotis, kad pasiekčiau šių tikslų?

Resursai būtų labai paprasti, tai seminaro metu kitų pateikiamos vertybės, aš turiu pasinaudoti man suteikiama informacija, kad galėčiau susivokti savo vertybių sistemoje. Tai būtų žmogiškasis-informacinis resursas. O kita resursų kategorija yra knygos ir filmai, kurie irgi formuoja vertybes, formuoja pasaulėžiūrą.

T. Guenard ,,Stipriau už neapykantą“

Seminaro metu buvo nagrinėta knyga ,, Stipriau už neapykanta“ . Autorius T. Guenard aprašė savo patirtį.

Šioje knygoje akivaizdžiausias akcentas žmogaus noras keistis ir šio noro realizavimas. Apsisprendimas keisti tai, kas smukdo žmogaus asmenybę. Knygos aptarimo metu išskyriau, mano supratimu, tokias vertybes: pagarba, valia, meilė, supratimas, tolerancija, tikėjimas pasikeitimu. Tačiau svarbiausia vertybė – atleidimas, ką apibrėžia jau vien knygos pavadinimas.

Knygoje aprašytas žmogaus gyvenimas, jo nuopuoliai ir pakilimai, klaidos ir pasikeitimas. Pagrindinio herojaus susitikimai su kitais žmonėmis, jų įtaka tolesniam gyvenimui ir žmogaus pasikeitimui. Viena svarbesnių vertybių – pasiaukojimas kitiems, tiems kuriems reikia tavo pagalbos. Būtent pasiaukojimas padeda atrasti kitas vertybes kaip atleidimas, supratimas, tolerancija. Anot autoriaus yra svarbiau atleisti, negu nekęsti. Jo patirtis buvo karti ir skausminga. Tačiau labais svarbu, kad herojus (autorius – juk tai biografija) sugebėjo galbūt ne pamiršti, bet nutolinti baisia praeities patirtį ir toliau keisti savo gyvenimą teigiama linkme.

Seminaro metu supratau, kad pati didžiausia vertybė yra valia. Būtent stipri šio žmogaus valia padėjo jam išgyventi, toliau tobulėti ir galiausiai atleisti. Valia padarė jį stipriu ir padėjo pasiimti viską iš gyvenimo.

Šioje knygoje atrandamos vertybės labai aktualios ir socialiniam darbuotojui. Tokios vertybės kaip: tolerancija, pagarba žmogui, supratimas, pasiaukojimas, artimo meilė. Mano nuomone, tai pagrindinės socialinio darbuotojo žmogiškojo bendravimo vertybės. Tikiuosi, kad aš jas sugebėsiu taikyti savo darbe.

Man seminaras buvo labai naudingas. Diskutavome svarbiais klausimais apie asmenį, jo vertybes ir jų suvokimą, dirbome komandoje. Bendrakursiai išreiškė savo labai įvairias nuomones apie skirtingas vertybes. Įdomu buvo tai, kad mano suvokimas ne visada sutapo su kitų nuomone. Tarkim, dauguma buvo linkę atleisti herojaus tėvui, o aš manau, kad man būtų labai sunku taip pasielgti. Nors iš kitos pusės gyventi su neapykanta taip pat labai sunku, ir seminaro metu mano nuomonė pasikeitė.

Seminaro metu buvo užduotas klausimas: ,,Kokiomis vertybėmis vadovaujasi šie penki išvardinti asmenys? Ar jiems pavyko perteikti šias vertybes Timui Guenardui?“

Buvo pateikti 5 asmenys, kurie turėjo autoriui įtakos gyvenimo pasikeitimuose, požiūriuose, vertybėse. Tai psichologas; psichiatras; socialinė darbuotoja; teisėja; kunigas. Visi jie atskleidė savita požiūrį ir elgesį. Trys iš jų : psichiatras, teisėja, kunigas vadovavosi supratingumo vertybe. Šie trys asmenys diegė pozityvųjį požiūrį. Teisėja įkūnijo teisingumo, išklausymo vertybes. Psichiatras vaikinui skiepijo pasitikėjimo, dėmesingumo vertybes. Kunigas vaikinukui atstojo tėvą, jis
autoriui perteikė tokias vertybes kaip meilė, atleidimą, gailestingumą.

Tačiau psichologas bei socialinė darbuotoja man pasirodė nekompetentingi. Jų parodytas nesupratingumas bei abejingumas smarkiai skiriasi nuo mano suvokimo apie tokių darbuotojų teikiamą pagalbą . Šitaip jie formulavo herojui negatyvų požiūrį į pasaulį ir jį supančius asmenis. Manau, kad trys pirmieji asmenys sugebėjo perteikti geras vertybes, kuriomis herojus naudojosi visą gyvenimąKiek buvo perteikta apie knygą seminaro metu, tai manau, kad pozityviosios asmenybės savo vertybes jam perteikė ir autorius jomis vadovavosi gyvenime. Negatyvios asmenybės (psichologas, socialinė darbuotoja) savo vertybių nesugebėjo perteikti, nes jų nebuvo, buvo tik antivertybės.

A. Beisser ,,Skrydis be sparnų“

Pagal šią knyga man su grupe reikėjo paruošti seminarą. Taigi, kokie įspūdžiai po šios knygos.

Tai knyga apie žmogaus dvasios stiprybę. Stulbinantį sugebėjimą adaptuotis prie situacijos. Ši knyga (ir autorius) įrodo, kad luošasis gali gyventi pilnavertį gyvenimą, jeigu jis suranda tai, kas jam suteikia gyvenimo tikslą. Būna daug sveikųjų, kurie yra nelaimingi, vien dėl to, kad nesuvokia arba neranda savo nišos po saule.

Knygoje aprašomas kitimas, kaip neįgalusis ( ankščiau buvęs sportininkas) suvokia pasikeitimus. Po ligos autorius turi iš naujo pradėti gyvenimą. Kadangi senasis jo gyvenimo suvokimas buvo sunaikintas ligos. Praeityje buvęs garsus sportininkas, didžiavęsis savo kūnų ir fizinėmis galimybėmis, dabar turi kitaip sugebėti save realizuoti. Turi išmokti imti gyvenimo džiaugsmą iš tų dalykų, apie kuriuos ankščiau net nepagalvojo.

Knygoje bandoma parodyti, kaip neįgalusis suvokia jį supanti pasaulį. Tarkim laiko skirtumas, erdvės transformacija. Neįgaliajam (kol jam dar nėra įvykęs adaptavimasis prie situacijos) netgi viena minutė gali atrodyti kaip viena valanda, kas pvz. visiškai atvirkščiai yra įgaliajam.

Luošajam pasikeičia ir santykių tvarka. Knygoje rašoma apie pralaimėtojus ir nugalėtojus, kiekvienas žmogus yra ir tas ir anas, iš pralaimėjimo mokomasi, o kai suvoki kodėl pralaimi, gali nugalėti priežastis ir tapti laimėtoju. Nesvarbu ar luošasis ar neįgalusis, žmogus turi ieškoti savo prasmės, save realizuoti, kad gautų pasitenkinimą. Laimėjimas ir pralaimėjimas yra tik sąvokos. Pralaimėjimo negalima traktuoti kaip nuodėmės, nusikaltimo, žlugimo. Tai yra savęs pažinimo dalis. Puiki knygos citata tai nusako: ,, Žmogus, kuris negali rasti pralaimėtojui vietos savo gyvenime, turi paneigti savo paties ir kitų žmogiškumą. Jis blogai pasirengęs kasdieninio gyvenimo staigmenoms ir sunkumams. Visi mes esame sportininkai. Kartais visi esame laimėtojai, esame luoši ir galiausiai pralaimime mirčiai. Privalome būti atviri kiekvienam savo asmenybės aspektui, kad galėtumėme tinkamai reaguoti į kintamą gyvenimo aplinką“

Autoriui labai svarbu humoras, nes jis padeda priimti realybę su šypsena, nuteikia pozityviai. Reikia vengti savęs graužaties ir nevilties, nes ji nužudo norą gyventi. Humoras suartina žmones, bendras juokas panaikina bendravimo barjerus. Jis turi įtakos žmonių santykiams, sąlygoją geresnę savijautą. Labai įstrigo ši knygos citata: ,, Humoras yra didis lygintojas, iškeliantis auką iki kaltininko lygio, sumenkinantis pasipūtusius ir parodantis žmonių giminystę. Jis taip pat parodo, kad komedija ir tragedija yra du realybės aspektai. Tai, ką matome kaip tragišką ar linksmą, priklauso nuo požiūrio“

Paskutiniame skyriuje yra užduotas klausimas: ,, Ar įmanoma būti neįgaliam ir kartu sveikam?“ Autorius atsako: ,,o ko man reikėtų atsisakyti, kad būčiau sveikas?“ Tuo norima pasakyti, jog kiekvieną kartą kai kažko netenki ar prarandi, tuo pačiu metu kažką įgauni. Autorius, buvęs tenisininkas, po ligos įgavo naują pasaulio pažinimą, nauja santykiu su aplinka prasmę. Ir dabar jis teigia jog neatsisakytu savojo identiteto, dėl sveikatos sugrįžimo.

Autorius puikiausiai įrodo, kad žmogus, nesvarbu, jeigu jis negali judinti nei rankų, nei kojų, jis gali pasiekti gyvenimo pilnatvę.

Apie save, kaip apie bendradarbiaujantį asmenį sužinojau, kad galiu puikiai dirbti komandoje, pasiskirstyti užduotis ir jas įgyvendinti. Negaliu nutylėti, jog knyga man padarė didelį įspūdi, jos dėka aš sustiprinau esamąsias savo vertybes tokias kaip komunikacija, humoras, sugebėjimas analizuoti pralaimėjimo priežastis. Taip pat knyga privertė susimastyti apie tai, jog svarbiausia žmogui pajusti ir atrasti patį save. Veikti, tai kas teikia pasitenkinimo. Mano supratimu, ši knyga būtų puikus pavyzdys apie gyvenimą ne tik neįgaliajam bet ir sveikam žmogui.

F. Kafka ,,Laiškas tėvui“

Šiame seminare buvo pristatyta knyga ,,Laiškas tėvui“. Knygoje rašoma apie santykius tarp tėvo ir sūnaus. Jie buvo žydai. Seminaro vedantieji išskyrė ir supažindino su keturiais esminiais aspektais:

1. Religija

2. Profesijos pasirinkimas

3. Išėjimas iš namų

4. Vaikų auklėjimas

Per seminarą man teko užduotis apie religija. Duotosios ištraukos buvo apie religinį auklėjimą. Apie tai, kaip autoriui pačiam buvo skiepijama religija, ir ką pačiam autoriui reiškia religija.

Išvedžiau iš ištraukų religijos ir vertybių koreliaciją. Kaip tam tikros vertybės ir dogmos yra
religinio konteksto. Kaip jos yra priimamos. Aš asmeniškai esu pasyvus katalikas, todėl man bažnyčios teikiamos vertybės yra ne kaip nekvestionuojama dogma, bet pačio suprantamos vertybės. Aš jam priimu svarstydamas, ar jos tinkamos šiandienos pasauliui ar ne, ar jos trukdo gyventi ar ne. Autoriui religinės vertybės buvo skiepijamos per prievarta, todėl tas man labai nepatiko. Aš esu už laisva pasirinkimą, už sąmoninga žinojimas kas yra teisingą, o kas ne.

Taigi per seminarą buvo nagrinėjama vertybė – laisvas pasirinkimas. Kalbama ne tik apie religinį pasirinkimą, bet ir laisvę rinktis norimą profesiją, laisva atsiskyrimą nuo namų (nepriklausomybės akcentas), laisvą – liberalųjį vaikų auklėjimą. Aš visam tam pritariu.

Man asmeniškai seminare buvo svarbu, kad tokios mintys mano buvo patvirtintos, kad ta vertybė, kaip aš ją vadinu: ,,tikėjimas sąmoningu žmogaus apsisprendimu“ buvo patvirtinta.

Ši knyga ir kaip ją pateikė vedantieji leido suprasti, kad žmogaus sąmoningumas negali būti ribojimas.

Dabar atsakysiu į vedančiųjų pateiktą klausimą: Kokias vertybes perėmėte iš tėvų, o kurių ne? Kodėl?

Tai iš tikrųjų labai asmeniškas klausimas, bet žinau, kad bus konfidencialu, todėl atsakysiu. Mano tėvai naudojo tokį auklėjimo metodą: įgalinti asmenybę mąstyti, būti atsakingam už savo pačio priimtus veiksmus. Taigi vertybė ir būtų laisvas pasirinkimas, manęs niekada nevaržė, dėl tokio nevaržymo ir elgimosi kaip lygus su lygiu aš išmokau kaip reikia elgtis, kokias pasekmes vienokie ar kitokie mano pasirinkimai galėtų iššaukti, ir tada galvoti ar reikia taip elgtis ar ne. Kita vertybė yra intelektas ir racionalus mąstymas. Tiesa pasakius neigiamųjų vertybių aš negaliu išžvelgti, nes ,man tėvai buvo kiek tik įmanoma idealūs asmenybės portretai.

Klausimas kodėl paėmiau iš tėvu šias vertybės yra juokingas, nes man tėvai buvo mano asmenybės prototipas, iš jų aš sėmiausi patirties gyventi, patirties kaip reikia elgtis vienokiose ar kitokiose situacijose. Paėmiau šias vertybės nes jos man artimos.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1786 žodžiai iš 3496 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.