Oro užterštumo tyrimas klevo
lapų juodulių testu
Paskutiniais XX a. dešimtmečiais aplinkos užterštumas vertinamas ne tik cheminiais ir fizikiniais bet ir bioindikaciniais metodais. Tai lemia keli svarbiausi veiksniai: - fizikinių, cheminių metodų brangumas bei aparatūros sudėtingumas; - bioindikaciniais metodais galima nustatyti teršalus mišinyje su kitomis medžiagomis, o to negalima padaryti kitais metodais, nes teršalai veikia kompleksiškai.
Didelį rūpestį pastaruoju metu žmonėms kelia tai, kad sieros ir kiti oksidai patenka į aplinką. Pramonės rajonuose jungdamiesi su vandeniu ( garais, lietumi), jie virsta rūgštimis ir iškrinta ant žemės rūgščių lietų pavidalu. Kai kurie organizmai jautriai reaguoja į sieros dioksidą, todėl jais galima naudotis aplinkos taršai įvertinti.
Labai paprastas ir kiekvienam prieinamas testas su grybu Rhytima acerinum, turinčių savybę reaguoti į SO2. Grybas sukelia paprastojo irkai kurių kitų klevo lapų ligą. Pirmieji ligos požymiai pasirodo liepos- rugpjūčio mėnesiais. Antpažeistų lapų atsiranda geltonų dėmių, jose plečiasi smulkios juodos dėmelės, kurios vėliau susitelkia į susipinusių grybo rezginį.
Tyrimo metodikos esmė yra aplinkoje esantis SO2. Šis sieros junginys stabdo grybo vystimąsi, todėl ten, kur gausu sieros junginių, dėmių ant lapų nėra.
Tikslas testo pagalba nustatyti vietovės užterštumą sieros junginiais.
Medžiagos bei priemonės׃klevo lapai, 1m² ploto rėmas, vietovės planas, liniuotė.
Rudenį, prieš krintant lapams, pasirenkame teritoriją kur yra klevų.Nuo pasirinktų medžių apatinės vainiko dalies maždaug tiek, kad būtų 1m2.Galima tirti ne tik apatinę lapų dėmetumą, bet ir viršūnės. Šiuo būdu nustatyti, kokiame aukštyje kaupiasi SO2 , bei kurjo šaltinis didesnis žemesniuose ar aukštesniuose atmosferos sluoksniuose.