Aplinkos apsauga Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Aplinkos apsauga Lietuvoje

Turinys

Turinys 2

1.Įvadas 3

2. Bendra aplinkos būklės apžvalga 4

2.1 Atliekos 6

2.1.1 Pavojingos atliekos. 6

2.1.2 Nepavojingos atliekos 11

4. Aplinkos apsaugos reguliavimas 14

Išvados 16

Panaudota literatūra 17

Priedai 18

1.Įvadas

Gamtą teršė dar pirmykštis žmogus, irvisuomenės gyvenamoji aplinka niekad nebuvo ideliai švari.Tais laikais pagrindiniai gamtos teršėjai buvo patys gamtos procesai. Vulkanų išsiveržimai, savaimingi miškų gaisrai, žemės drebėjimai ir kitos stichinės nelaimės sudarydavo daugiau mažiau vienokių ar kitokių teršalų. Deja, dabartinis visuomenės narys, tenkindamas savo poreikius, retai pagalvoja apie galimas jo ūkinės veiklos pasekmes.

Taigi, kaip matome aplinkos apsaugos problema nėra tokia jau nauja ir netikėta. Tik šiuo metu išaugęs didelis susidomėjimas ja galbūt labiausiai susijęs su tuo, kad žmonės, pradėję turtingiau gyventi, tavo laisvesni nuo kasdieninio rūpinimosi maistu, drabužiais apavu ir vis didesnius reikalavimus kelia gyvenimo aplinkos kokybei. Anksčiau net gamtosaugininkai daugiausia dėmesio skirdavo atskirų nykstančių rūšių bei individų apsaugai, tačiau labai padidėjus aplinkos teršimui ir gamtos išteklių naudojimui, palaipsniui pereita prie kokybiškai naujos gamtos apsaugos strategijos. Pagaliau. žmogus suprato, kad norint apsaugoti nykstančias rūšis ir išlikti pačiam visų pirma reikia apsaugoti tų rūšių gyvenamąją aplinką

Kalbame apie aplinkos apsaugos problemas, ieškome priežasčių, betgi, mes patys, o ne kas kitas, teršiame savo aplinką. Mes visi puikiai žinome, jog tam tikras fizinis objektas visiškai išnykti negali: geriausiu atveju jis gali virsti kuo nors kitu. Tad jei kuo greičiau nesustosime ir nesusimąstysime, galime susidurti su rimtomis problemomis. Juk iš tikrųjų tiek ekonominis, tiek ir socialinis visuomenės progresas priklauso nuo planetos aplinkos būklės, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo, racionalaus gamtinių išteklių naudojimo. Visa ūkio plėtra turėtų remtis aplinkos apsaugos principais.

Taigi, šiame darbe pabandysiu plačiau panagrinėti aplinkos apsaugos problemas Lietuvoje, apžvelgsiu dabartinę situaciją ir pabandysiu rasti keletą sprendimų, kurie padėtų išspręsti esmines aplinkos apsaugos problemas.

2. Bendra aplinkos būklės apžvalga

Įvertinus dabartinęaplinkos kokybę bei kitus veiksnius, manau, pirmiausia turėtų būti sprendžiamos vandens ir oro kokybės apsaugos, atliekų tvarkymo problemos.

Nutekamųjų vandenų išvalymas ir nuotekų mažinimas

Didžiųjų miestų buitinės nuotekos, (išskyrus Panevėžio), į upes patenka tik mechaniškai arba nepakankamai biologiškai apvalytos, o Kauno miesto – visai nevalytos. Pradėjus valyti nuotekas Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Palangos biologinio valymo ir Kauno nuotekų valymo įrenginiuose, jau šį šimtmetį galima pasiekti, kad tik 1% viso užteršto vandens liktų neišvalytas. Todėl artimiausiu metu investicijos, ypač lėšos iš valstybės biudžeto ir valstybės gaunamos paskolos bei subsidijos, turėtų būti skiriamos vandenvalos įrenginių statybai. Kartu būtina įgyvendinti priemones išsklaidytai požeminių ir paviršinių vandenų taršai mažinti, palaipsniui pertvarkyti vandenvalos finansavimo mechanizmą įgyvendinant principą „teršėjas (vartotojas) moka“, parengti reikiamus vandenų apsaugos teisės aktus.

Oro taršos mažinimas

Būklės analizė rodo dvi pagrindines tendencijas: pirma, didėjanti tarša iš transporto, antra, didėjanti tarša iš kai kurių pradedančių plėsti gamybą pramonės ir energetikos objektų. Kad situacija bent jau nepablogėtų, nebūtų viršytos leistinos teršalų emisijos bei koncentracijos normos, būtų įgyvendinti tarptautiniai susitarimai dėl oro apsaugos, svarbu imtis neatidėliotinų priemonių. Mažinant oro taršą iš mobilių šaltinių, būtina skubiai spręsti naudojamų degalų kokybės klausimą, palaipsniui pereiti prie transporto priemonių, atitinkančių ES reikalavimus, naudojimo, diegti eismo srautų optimalaus reguliavimo sistemas bei įgyvendinti kitas atmosferos taršą mažinančias priemones. Norint reguliuoti atmosferos teršimą iš energetikos ir pramonės įmonių, būtina, atsižvelgiant į ES reikalavimus kuo greičiau užbaigti emisijų normavimo teisinės bazės kūrimą, įgyvendinti energijos taupymo priemones, skatinti mažiau taršaus kuro vartojimą bei pažangių gamybos bei teršalų valymo technologijų diegimą. Kad būtų užtikrintas reikalavimų laikymasis, būtina peržiūrėti aplinkos apsaugos priemonių finansavimo sistemą, įsteigti aplinkos apsaugos investicijų fondą, sukurti palankesnes sąlygas aplinkos apsaugos priemonėms įgyvendinti.

Atliekų tvarkymas Atlikti tyrimai ir pasaulio praktika rodo, kad tvarkant atliekas geriausių rezultatų galima pasiekti tolygiai įgyvendinant šiuos principus:

· vengti atliekų susidarymo,

· tinkamai tvarkyti ir kontroliuoti atliekų apskaitą,

· organizuoti atliekų tvarkymą bei antrinį panaudojimą,

· organizuoti saugų laikymą bei deponavimą.

Pagrindinis atliekų mažinimo principas yra jų vengimas. Tai pasiekti galima tik diegiant mažaatliekines technologijas bei naudojant daugkartinę tarą. Tvarkant atliekas, būtina nesumaišyti skirtingų atliekų. Jei atliekos sumaišomos, sunkiau jas perdirbti ar kitaip panaudoti,
jos tampa pavojingesnės ir kenksmingesnės. Svarbu atliekas rūšiuoti atskiriant antrines žaliavas. Deponuojant atliekas sąvartynuose, būtina užtikrinti atliekų laikymo saugumą: surinkti sąvartynuose išsiskiriančias aplinką veikiančias medžiagas, tarp jų biodujas. Saugant nuo taršos orą, požeminius vandenis bei kraštovaizdį, būtina rekultivuoti uždarytus sąvartynus.

Pavojingų atliekų tvarkymas. Uždraudus buitinių atliekų sąvartynuose deponuoti uždraustus ir netinkamus naudoti pesticidus, gyvsidabrio lempas, galvanikos, ligoninių atliekas, naftos produktais užterštą gruntą ir kitas pavojingas atliekas, jos ėmė kauptis susidarymo vietose. Manoma, kad dėl nepakankamos kontrolės dalis jų patenka į buitinių atliekų sąvartynus arba dar blogiau – į aplinką. Akivaizdu, kad pavojingų atliekų tvarkymo reglamentavimas, numatant jų susidarymo mažinimą, kontrolę ir tikslią apskaitą, surinkimo, nukenksminimo ir deponavimo tvarką, yra pirmaeilės svarbos uždavinys.

Buitinių ir kitų nepavojingų atliekų tvarkymas. Buitinių ir kitų nepavojingų atliekų gabenimas į nepakankamai įrengtus buitinių atliekų sąvartynus dėl netobulos atliekų tvarkymo ir higienos reikalavimų sistemos suformavo žemos kultūros nusikratymo atliekomis tradicijas. Tvarkant buitines ir kitas nepavojingas atliekas, neatsakinga šią problemą palikti savivaldybėms, nes norint mažinti atliekų, susidarančių ypač dėl intensyvaus vienkartinio panaudojimo taros gausėjimo, taip pat norint rūšiuoti atliekas, perdirbti antrines žaliavas, parinkti sąvartynams aikšteles bei formuoti sąvartynus, būtina valstybės parama. ES valstybėse buitinių atliekų kiekis vienam gyventojui yra kur kas didesnis negu Lietuvoje, todėl turime būti pasirengę, kad jau egzistuojanti problema netaptų dar grėsmingesne.

Apsauga nuo fizikinės taršos Ignalinos atominės elektrinės radioaktyvioji tarša, terminis poveikis Drukšių ežerui ir kt.kelia pavojų sutrikdyti ekologinę pusiausvyrą ir dėl galimo radiacinio poveikio gresia gyventojų saugumui. Todėl būtina parengti radiacinės saugos įstatymą, reglamentuojantį radiacinio saugumo normas, AE aplinkos radiacinę kontrolę, radioaktyviosios emisijos į aplinką normavimą, mokesčius už radioaktyviąją taršą, radioaktyviųjų ir branduolinių medžiagų importą, gabenimą, įsigijimą, naudojimą bei saugojimą, radioaktyviųjų atliekų tvarkymą ir kt.

Užtikrinant informacijos apie radiacinę taršą ir pavojus viešumą, svarbu, kad Ignalinos AE susidarius avarinei situacijai, gyventojai mokėtų ir galėtų apsisaugoti.

Nusprendus atsisakyti branduolinių reaktorių turi būti parengta speciali tam tikslui programa, kurioje būtų numatytos saugumo priemonės uždarant AE.

2.1 Atliekos

Atliekos apibrėžiamos kaip netinkamos naudoti medžiagos, kurioms buvo pakenkta gamybos procese arba po jo. Kitaip tariant, tai įvairioj žmogaus veikloj panaudoti medžiagų likučiai, kurių jau nebegalima vartoti anksčiau numatytiems tikslams. Daug atliekų susidaro chemijos, metalurgijos, maisto,medžio apdirbimo ir kt. Pramonės įmonėse, žemės ūkyje, buityje. Tačiau plačiau nagrinėdami atliekas galime suskirstyti į dvi dideles grupes: pavojingąsias ir nepavojingąsias atliekas.

2.1.1 Pavojingos atliekos.

Pavojingos atliekos pagal numatomą tvarkymo sistemą suskirstytos į 3 grupes. Šis suskirstymas gali keistis, naudojant vienokius arba kitokius pavojingų atliekų nukenksminimo metodus. 1998 m.įmonėse susidarė 131,5 tūkst. t pavojingų atliekų (1 lentelė). 50% pavojingų atliekų kiekio sudaro naftosproduktų ir vandens mišiniai bei emulsijos.

1 lentelė. Pavojingų atliekų sudėtis, 1998 m.

Pavojingų atliekų kiekiai 1992-1998 m. pateikti 1 pav. (vandens valymo įrenginių dumblas, kurio 1998 m. susidarė 486 tūkst. t ir radioaktyviosios atliekos – 1242 t, nėra įtrauktas į pavojingų atliekų grupes dėl jų specifinio tvarkymo).

1 pav. Pavojingų atliekų kiekiai 1992-1998 m.

Pavojingų atliekų susidarymas regionuose 1998 m. pateiktas 2 pav. Čia galime pastebėti, jog daugiausia šių atliekų susidaro Šiaulių, Klaipėdos ir Kauno regionuose. Šiaulių regione didesnis atliekų kiekis paaiškinamas tuo, kad jame yra AB “Mažeikių nafta”, kurioje susidaro daug naftos atliekų.

2 pav. Pesticidų tvarkymas administraciniuose rajonuose, 1995-1998 m.

Senų pesticidų tvarkymas. 1998 m., kaip ir 1995-1997 m., senų pesticidų tvarkymo (perpakavimą, svėrimą, transportavimą į centrinius sandėlius, rūšiavimą, senos taros sutvarkymą), identifikavimo ir sandėlių nukenksminimo darbus vykdė UAB “Vilsuva”. 27-iuose rajonuose per ketverius metus buvo sutvarkyta 3156,6 t ir identifikuota 518 t senų pesticidų (3 pav.).

1995-1998 m. pesticidams tvarkyti buvo panaudota 2813 tūkst. Lt, pesticidų mėginiams identifikuoti – 1850tūkst.Lt. (4 ir 5 pav.) 1996-1998 m. 16-oje rajonų 50428 m² ploto 216 pesticidų sandėliams nukenksminti išleista 142 tūkst. Lt. 6 pav. palygintas kiekvienais metais nukenksmintų pesticidų sandėlių plotas ir šiems darbams sunaudotos valstybės biudžeto lėšos.

3 pav. Senų pesticidų tvarkymas administraciniuose rajonuose

4 pav. Sutvarkytų pesticidų kiekiai ir lėšos

4.5 pav. Identifikuotų pesticidų kiekiai ir lėšos

6 pav. Nukenksmintų sandėlių plotas ir
lėšos

Savivaldos institucijos 1997-1998 m. atitinkamai skyrė 487 tūkst. Lt ir 569 tūkst. Lt pesticidų sandėliams tvarkyti ir saugoti (7 pav.).

7 pav. Sandėliams tvarkyti ir saugoti savivaldybių lėšos

1998 m. 27-iuose rajonuose ant nenaudojamų žemės ūkio plotų (8987 ha) valstybės biudžeto lėšomis (529 tūkst. Lt) buvo išpurkšta 185 t senų pesticidų. 4 rajonų savivaldos institucijos (Ignalinos Kelmės, Rokiškio ir Zarasų) šiems darbams iš viso skyrė 114 tūkst. Lt (8 pav.).

8 pav. Išpurškimo darbų finansavimas 1998 m.

1998 m. buvo panaudota 665 t, 1997 m.- 730 t (9 pav.) senų pesticidų. Per dvejus metus daugiausia pesticidų panaudojo Kauno (374 t) ir Panevėžio (231 t) apskrièių savivaldos institucijos, mažiausiai – Telšių (28 t) ir Klaipėdos (68 t) apskrièių savivaldos institucijos.

4.9 pav. Pesticidų naudojimas 1997-1998 m.

1995-1998 m. atlikti pesticidų tvarkymo darbai, panaudotos lėšos ir šių darbų apimtys bei lėšų poreikis pesticidų tvarkymo darbams vykdyti nurodomi 10 pav. Pagal šiuos apskaièiavimus galima teigti, kad toliau pesticidams tvarkyti, identifikuoti, sandėliams nukenksminti dar reikėtų apie 6 mln. Lt, tinkamiems išpurkšti – 1,6 mln. Lt. Neapskaièiuotos valstybės biudžeto lėšos netinkamiems naudoti bei uždraustiems pesticidams utilizuoti ir savivaldybių – pesticidų centriniams sandėliams įrengti ir prižiūrėti.

10 pav. Atlikti pesticidų tvarkymo darbai, panaudotos lėšos bei darbų, kuriuos reikėtų atlikti, apimtys ir lėšų poreikis.

2.1.2 Nepavojingos atliekos

Nepavojingų atliekų 1998 m. susidarė 6,337 mln. t (11 pav.). Kaip matome, 1998 m. nepavojingas atliekas sudarė organinės atliekos (2172 tūkst. t), komunalinės atliekos (1578 tūkst. t), fosfogipsas (999 tūkst. t), mineralinių žaliavų atliekos (819 tūkst. t), antrinės žaliavos (413 tūkst. t) ir kitos nepavojingos atliekos (396 tūkst.t).

Komunalinių atliekų kiekiai per pastaruosius šešerius metus kito nežymiai, pastebimas jų padidėjamas. Komunalinių atliekų kiekis, tenkantis vienam respublikos gyventojui per dieną, 1998 m. sudarė 1,17 kg.

11 pav. Nepavojingų atliekų sudėtis

Sąvartynai. Pagal statistinius duomenis Lietuvoje yra daugiau kaip 800 eksploatuojamų ar jau uždarytų sąvartynų (12 pav.).

1998 m. duomenimis atliekos buvo šalinamos 314 sąvartynų. Tikėtina, kad atliekų šalinimas kai kuriuose mažuose sąvartynuose į statistiką nepateko, taigi eksploatuojamų sąvartynų skaièius Lietuvoje gali būti gerokai didesnis. 1998 m. į sąvartynus išvežta 3115 tūkst. t atliekų, iš kurių l471 tūkst. t nerūšiuotų komunalinių atliekų.

Daugiausia nerūšiuotų komunalinių atliekų pašalinta šiuose sąvartynuose:

Vilniaus m. Kariotiškių sąvartynas (264021 t);

Klaipėdos m. sąvartynas Kalotės km. (125546 t);

Kauno m. sąvartynas Lapių km. (109534 t);

Šiaulių m. sąvartynas Kairių km. (73393 t);

Panevėžio m. sąvartynas Liūdynės km. (73116 t).

12 pav. Sąvartynų skaièius administraciniuose rajonuose

4. Aplinkos apsaugos reguliavimas

4.1 Organizacinė struktūra.

Dar 1998 m. įvyko žymūs organizaciniai pakeitimai svarbiausiose valstybinėse institucijose, susijusiose su aplinkos tvarkymu ir apsauga. Aplinkos apsaugos ministerija buvo pavadinta Aplinkos ministerija (Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo nauja redakcija, Žin., 1998, Nr.41-1131). Jai buvo perduotos statybos ir teritorijų planavimo politikos formavimo ir įgyvendinimo, statybos ir teritorijų planavimo techninio normavimo, statybinių gaminių ir medžiagų standartizavimo ir sertifikavimo, pagrindinių statybos techninės veiklos ir teritorijų planavimo specialistų ir įmonių atestavimo, būsto politikos formavimo funkcijos (1998 m. gegužės 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr.620 “Dėl buvusių Statybos ir urbanistikos ministerijos, Europos reikalų ministerijos, Ryšių ir informatikos ministerijos ir jų institucijų reorganizavimo tvarkos bei terminų”, Žin., 1998, Nr.48-1320), taip pat ir miškų ūkio reguliavimo funkcijos.

Visos funkcijos susijusios su aplinkos apsaugos kontrolės koordinavimu ir kontrolės pavaldžiose regionų aplinkos apsaugos departamentuose vykdymu buvo perduotos Aplinkos ministerijos valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai (Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos nuostatai, Žin., 1998, Nr.66 – 1925).

Galima teigti, jog pagrindiniai Aplinkos ministerijos tikslai yra šie:

· užtikrinti aplinkos formavimą pagal subalansuotosios plėtros principus, formuoti šalies tvarkymo regioninės politikos principus bei nuostatas ir užtikrinti jų taikymą;

· siekti užtikrinti sveiką ir švarią aplinką, racionalų gamtos išteklių, įskaitant miškus bei žemės gelmes, Lietuvos Respublikoje, jos teritoriniuose vandenyse, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje naudojimą, apsaugą ir atkūrimą;

· išsaugoti Lietuvos Respublikai būdingą kraštovaizdį, ekosistemas, gamtos vertybes, biologinę įvairovę, genofondus;

· užtikrinti racionalią miškų ūkio raidą bei miškotvarką;

· skatinti urbanistikos, architektūros ir statybos pažangą;

· sukurti aplinkos apsaugos, teritorijų planavimo bei statybos ir būsto teisinę sistemą, atititinkančią Europos Sąjungos reikalavimus bei šalies poreikius.

4.2

administracinis reguliavimas

Teisinis aplinkos apsaugos reguliavimas. Aplinkos apsaugos įstatyminės bazės tobulinimas yra prioritetinis ir neatidėliotinas uždavinys. Apžvelgus galiojančius teisės aktus ir įvertinus jų privalumus bei trūkumus, reikia aiškiau apibrėžti teisės aktų, reguliuojančių aplinkos apsaugą, sistemos principus bei tikslus, nustatyti prioritetinę jų rengimo ar tobulinimo tvarką. Visą tai reikia atlikti atsižvelgiant į aplinkos apsaugai keliamus E S reikalavimus. Būtina, kad visos veiklos rūšys, tiek darančios neigiamą poveikį aplinkai, tiek skirtos jai išsaugoti, būtų teisiškai reglamentuojamos.

Atsižvelgiant į ET rekomendacijas, pagrindiniai aplinkos apsaugos reikalavimai atskirose srityse bei aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo priemonės turėtų būti integruotos Aplinkos apsaugos įstatyme. Visų reikalingų teisinių aktų sukurti ir patvirtinti vienu metu neįmanoma, taip pat ir dėl būtinybės atsižvelgti į ES aplinkos apsaugos reikalavimus integruojantis Lietuvai į ES. Todėl Aplinkos apsaugos įstatymas turėtų būti papildomas naujomis nuostatomis.

Rengiant įstatymus ir kitus teisės aktus, mano manymu, daugiau dėmesio turi būti skiriama jų įgyvendinimo mechanizmui, t.y. nustatant naujus reikalavimus, turi būti atsižvelgta į jų įgyvendinimo ir kontrolės realumą, įgyvendinimui skiriamą laiką. Priimti reikalavimai turėtų būti kuo rečiau keičiami, orientuojamasi į ilgalaikius tikslus.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2402 žodžiai iš 7918 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.