Aplinkos apsaugo vadybos sistema
5 (100%) 1 vote

Aplinkos apsaugo vadybos sistema

ĮVADAS

ISO 14000 ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos atsirado augant aplinkos apsaugos politikos reikšmei, siekiant sumažinti bei valdyti gamtą teršiančius pramonės ūkinės veiklos padarinius.

Aplinkos apsauga glaudžiai susijusi su ekonomikos plėtra. Viena vertus, ekonomikos plėtra reikalauja daugiau gamtos išteklių ir sukelia daugiau vandens, oro ir žemės taršos. Kita vertus, stipri ekonomika turi daugiau išteklių ir galimybių naudoti švaresnes technologijas bei geriau spręsti aplinkos apsaugos klausimus.Aplinkos apsaugos vadybos sistema padeda užtikrinti verslo plėtrą, pagerinti organizacijos įvaizdį, sumažinti žaliavų ir energijos sąnaudas, mažinti atliekų tvarkymo išlaidas, pasiruošti griežtėjantiems teisiniams reikalavimams, gerinti darbo sąlygas ir mažinti nelaimingus atsitikimus, gerinti santykius su įvairiomis suinteresuotomis šalimis.

Terminai

Aplinkos apsaugos vadybos sistemos, atitinkančios ISO 14001:2004 standarto reikalavimus, diegimas gali užtrukti 24-72 savaičių. Sistemos diegimo trukmė ir kaštai priklauso nuo organizacijos vadovybės sprendimo, sistemos diegimui skiriamų finansinių ir personalo išteklių, organizacijos veiklos pobūdžio bei apimties ir kt.

ISO 14000 standartų serija, apima įvairius aplinkos apsaugos vadybos aspektus. Aplinkos apsaugos vadybos standartuose pateikiami efektyvūs ir su kitais vadybos reikalavimais susiję aplinkos apsaugos vadybos sistemos elementai. Jų paskirtis – padėti įmonei siekti aplinkos apsaugos ekonominių tikslų. Šie standartai yra vadybos įrankis, įgalintis bet kokios veiklos srities ar dydžio įmonę valdyti veiklos, produkcijos ar paslaugų įtaką aplinkai. Pagrindinis šio standarto tikslas – skatinti aplinkos apsaugą ir taršos prevenciją, atsižvelgiant į socialinius ir ekonominius poreikius. Sistema užtikrina ir laiduoja suinteresuotoms šalims, kad aplinkos apsaugos politika bus įgyvendinta, o tikslai pasiekti. Standartų nuostatos įgyvendinamos įvairiose įmonėse, nepriklausomai nuo to, kokio lygio yra jų aplinkos apsaugos sistema.

APLINKOS APSAUGOS VADYBOS SISTEMA

Esmė

Aplinkos apsaugos vadybos sistema, atitinkanti ISO 14001:2004 reikalavimus, diegiama tokiais etapais:

• Pirminė aplinkos apsaugos apžvalga, kurios metu įvertinamas organizacijos aplinkos apsaugos padėtis ir atotrūkis nuo ISO 14001:2004 standarto reikalavimų, pateikiama įvertinimo ataskaita ir parengiamas sistemos gerinimo iki visiško atitikimo standarto reikalavimams veiksmų planas.

• Reikšmingų aplinkos apsaugos aspektų nustatymas.

• Organizacijos aplinkos apsaugos sistemos procedūrų ir kitų dokumentų parengimas, remiantis standarto reikalavimais.

• Aplinkos apsaugos vadybos sistemos įgyvendinimas, kurio metu sistema pradeda veikti organizacijoje.

• Organizacijos darbuotojų supažindinimas su aplinkos apsaugos vadybos principais, ISO 14001:2004 standarto reikalavimais, vidaus auditų vykdymo metodais.

• Priešsertifikacinio audito atlikimas, kurio metu išsamiai patikrinama įdiegta aplinkos apsaugos vadybos sistema, įvertinamas jos atitikimas standarto reikalavimams, pateikiamos gerinimo rekomendacijos.

Aplinkos apsaugos vadybos sistema:

• Padės Jūsų įmonei sklandžiai įsilieti į ją supančią aplinką, nekenkiant gyvybiškai svarbiems gamtos ištekliams.

• Garantuos, kad aplinkos apsaugos veikla vyksta organizuotai, koordinuotai ir maksimalus rezultatas bus pasiektas minimaliomis sąnaudomis.

• Nustatys Jūsų įmonės veiklai būdingus gamtos apsaugos aspektus, jų svarbą ir būdus pašalinti negatyvų poveikį aplinkai.

• Leis Jums drąsiai teigti, kad Jūsų verslas yra nekenksmingas gamtai.

• Aplinkos apsaugos vadybos sistemos atitikties sertifikatas laiduos visoms suinteresuotoms šalims, kad Jūsų įmonės aplinkos apsaugos vadybos sistema yra veiksminga, nuolat tobulinama ir pastoviai atitinka standarto ISO 14001 reikalavimus.

1. APLINKOS APSAUGOS VADYBOS SISTEMOS TIKRINIMAS IR KOREGAVIMAS

LST EN ISO 14001 standarte pateikti aplinkos apsaugos vadybos sistemos (AVS) reikalavimai tinka visų tipų dydžių organizacijoms. Jo reikalavimai gali būti pritaikyti įvairioms geografinėms, kultūrinėms ir socialinėms sąlygoms. Aplinkos vadybos sistema remiasi nuolatinio gerinimo koncepcija, kuri apima matavimo ir įvertinimo principą. Šis principas teigia „organizacija turėtų matuoti, tikrinti it įvertinti savo aplinkos apsaugos veiksmingumą“ (LST EN ISO 14001).

LST EN ISO 14001 4.5 skyriuje „Tikrinimas ir koregavimas“ yra pateikti reikalavimai, susiję su aplinkos apsaugos vadybos sistemų funkcijų matavimu ir tikrinimu, garantuojančiu, kad organizacija funkcionuoja remdamasi savo politika,tikslais ir atitinka atitinkamų aplinkos apsaugos įstatymų ir reglamentų reikalavimams. Tikrinimas ir koregavimas tai „tikrink“ elementas bendroje „ planuok, daryk, tikrink, veik“ standarto filosofijoje, besiremiančioje Demingo ciklu.

„Planuok – daryk – tikrink – veik“ principai bet kokios veiklos ir dydžio įmonei yra tokie:

Aplinkos AVS prasideda nuo aplinkosaugos politikos, kuri apima ir įmonės nuostatas šioje srityje. Pagal standarto normas įsipareigojama tenkinti privalomuosius reikalavimus, užkirsti kelią taršai ir nuolat gerinti gamybos procesus. Tai atlikti padės vadybos priemonė – aplinkos apsaugos vadybos sistema.
Stambiu mastu sistemos veikimas pasireiškia keliais žingsniais.

Pirmasis žingsnis – planavimas. Įmonė turi nustatyti (ir periodiškai peržiūrėti) savo įtakos sferoje esančius vadinamuosius aplinkos apsaugos aspektus, t.y. veiklos, gaminių ar paslaugų elementus, galinčius veikti aplinką. Tam reikia aplinkos apsaugos požiūriu “perkratyti” visą įmonės veiklą ir teritoriją, naudojamas medžiagas, vykstančius technologinius procesus, susidarančias atliekas. Neužtenka įvertinti tik tai, kas vyksta įmonės teritorijoje, bet ir kur dedamos atliekos, kokios naudojamos subrangovinės paslaugos ir pan. Taip galima nustatyti, kurie aspektai gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Tada, atsižvelgiant į galiojančius privalomuosius reikalavimus, reikšmingus aplinkos apsaugos aspektus, technologines galimybes, finansinius, veiklos ir verslo veiksnius bei suinteresuotųjų šalių nuomonę nustatomi aplinkos apsaugos tikslai ir uždaviniai.

Antrasis žingsnis – aplinkos AVS įgyvendinimas ir veiklos vykdymas. Įmonėje turi būti sukurta ir įdiegta struktūra, pajėgi valdyti aplinkos apsaugos priemones. Vadovybė turi skirti reikalingus žmonių, techninius ir finansinius išteklius. Be to, reikia paskirti vadovybės įgaliotinį, kuris užtikrintų sistemos veikimą ir informuotų vadovybę apie sistemos efektyvumą.

Įgyvendinti sistemą neįmanoma be tinkamo įmonės padalinių darbuotojų parengimo ir apmokymo aplinkos apsaugos srityje. Darbuotojai turi žinoti ir suvokti aplinkos apsaugos politiką, žinoti savo pareigas ir įgaliojimus aplinkos AVS.

Pagrindiniai aplinkos AVS elementai ir jų sąveika turi būti aprašyta. Nereikalaujama smulkiai nurodyti visus sistemos elementus ir su aplinkos apsauga susijusią veiklą – dokumentuose turi būti išdėstyti reikalavimai, būtini rezultatyviam sistemos veikimui, jos vientisumui bei aplinkos apsaugos politikos ir tikslų įgyvendinimui.

Taip pat reikia nustatyti procedūras, susijusias su tiekėjų ir subrangovų teikiamais gaminiais ir paslaugomis.

Įmonė turi įvertinti ekologinių avarijų ir kritinių situacijų atsiradimo tikimybę bei pasiruošti užkirsti kelią arba sumažinti su tuo susijusį poveikį aplinkai. Turi būti paruoštos, palaikomos ir peržiūrimos bei periodiškai išbandomos atitinkamos parengties avarijoms procedūros.

Trečiasis žingsnis – tikrinimas ir koregavimas. Įmonė turi nustatyti reguliarias procesų ir veiklos, galinčių reikšmingai paveikti aplinką, stebėjimo ir matavimo procedūras bei įrašyti atitinkamus duomenis. Be to, reikia reguliariai įvertinti aplinkos apsaugos rodiklių ir atitinkamų privalomųjų reikalavimų atitiktį, t.y. pati įmonė turi stebėti, ar nenukrypsta nuo valstybės reglamentuojamų su aplinkos apsauga susijusių normatyvų.

Be šių veiksmų, įmonė pati periodiškai turi atlikti aplinkos AVS vidaus auditą, ar veikia taip, kaip numatyta. Be tikrinimo procedūrų, sistemoje turi būti numatytos su aplinkos apsauga ir su aplinkos AVS susijusių įvykių ir neatitikčių (įvykusių ir galimų) procedūros – pareigos ir įgaliojimai tvarkyti neatitiktis, mažinti dėl to susidariusį poveikį aplinkai, aiškintis priežastis, nustatyti ir atlikti reikiamus ir adekvačius koregavimo ar prevencinius veiksmus. Šių veiksmų pagrindinė paskirtis – patobulinti aplinkos apsaugos vadybos sistemą taip, kad būtų pašalinta galimybė įvykti arba pasikartoti neatitikčiai.

Ketvirtasis žingsnis – sistemos veikimo analizė. Ją periodiškai turi atlikti įmonės vadovybė. Analizei atlikti reikia turėti faktais pagrįstos informacijos – duomenų. Informacija apie aplinkos AVS veikimą ir aplinkos apsaugos rodiklių atitiktį turi būti renkama ir laikoma pagal nustatytą tvarką, kad prireikus ja būtų galima pasinaudoti. Remdamasi informacija, vadovybė gali priimti sprendimus dėl aplinkos apsaugos politikos, tikslų ar kitų aplinkos AVS elementų keitimo, siekiant didesnio aplinkos apsaugos vadybos sistemos efektyvumo.

Matavimo sistema apima:

• vadybos sitemą;

• vykdomą veiklą (operacijas) ir

• atitiktį tinkamiems aplinkos apsaugos įstatymams ir reglamentams.

Šios sistemos tikslas yra nustatyti sėkmingos veiklos sritis bei veiklą, kurią reikia koreguoti ir gerinti. Tikrinimo procesą LST EN ISO 14001 padalija į keturias dalis ir kiekvienai iš jų pateikia atskirus reikalavimus.

Vadinasi LST EN ISO 14001 4.5 skyriuje yra:

1. Monitoringas ir matavimai ( 4.5.1).

2. Neatitiktys, koregavimo ir prevenciniai veiksmai (4.5.2).

3. Duomenų įrašai (4.5.3).

4. AVS auditas (4.5.4).

Pagrindinis šių veiklų tikslas yra toks „matavimas, monitoringas ir įvertinimas yra AVS veiklos priemonės, kuriomis organizacija laiduoja, kad veikla pagal patvirtintą aplinkos apsaugos vadybos programą“ (LST EN ISO 14004).

1.1 MONITORINGAS IR MATAVIMAS

LST EN ISO 14001 4.5.1 skyrius pateikia šiuos reikalavimus organizacijai:

 sukurti ir prižiūrėti dokumentais įformintas procedūras,skirtas: – nustatytais intervalais stebėti ir matuoti pagrindinės savo darbo eigos ir veiklos, galinčios turėti reikšmingą poveikį aplinkai charakteristikas; – periodiškai įvertinti atitiktį atitinkamiems
apsaugos įstatymams ir reglamentams;

 daryti informacijos įrašus apie: – organizacijos veiksmingumą; – atitinkamų procesų valdymą ir – atitiktį organizacijos aplinkos apsaugos tikslams ir uždaviniams;

 kalibruoti ir prižiūrėti monitoringo įrangą ir

 išsaugoti šio proceso įrašus pagal organizacijoje nustatytas procedūras.Vadinasi, organizacijoje turėtų būti įgyvendinta sistema:

 kuri matuotų ir stebėtų faktinį veiksmingumą, ar jis atitinka aplinkos apsaugos tikslus ir uždavinius vadybos ir vykdomos veiklos srityje ir

 įvertintų atitiktį atitinkamiems aplinkos apsaugos įstatymams ir reglamentams.

Šių procesų rezultatai turėtų būti analizuojami ir naudojami, norint nustatyti sėkmingos veiklos sritis ir identifikuoti veiklą, kurią reikia koreguoti ir gerinti. Be to, organizacijoje turėtų būti ir tokie atitinkami procesai, kurie laiduotų instrumentų, bandymo įrenginių kalibravimo, programinės ir techninės atrankos duomenų patikimumą.

Pagrindiniai aplinkos apsaugos monitoringo tikslai:

1. Patikrinti aplinkos apsaugos valdymo procedūros efektyvumą.

2. Demonstruoti, kad šia procedūra pasiekiama atitiktis.

3. Padėti pagerinti esamą situaciją (t.y. pagal visuotinai priimtą biznio aksiomą „jeigu jūs negalite matuoti, jūs negalite valdyti“).

Pagal LST EN ISO 14004 rekomendacijas nagrinėjant aplinkos apsaugos vadybos sistemoje elementą „matavimai ir monitoringas“ reikėtų aptarti šiuos klausimus:

1. Ar aplinkos apsaugos veiksmingumas nuolat stebimas?

2. Kaip nustatyti specifiniai aplinkos apsaugos veiksmingumo rodikliai, susiję su organizacijos tikslais ir uždaviniais ir kokie jie?

3. Kaip kontroliuojama ar reguliariai kolibruojama bandinių matavimo, monitoringo įranga bei sistemos?

Norint, kad monitoringo metu būtų gauti vertingi duomenys reikia:

• tinkamų pavyzdžių paėmimo metodų;

• patikimos ir nuolat kalibruojamos bandymo įrangos;

• tinkamo bandinių paėmimo grafiko;

• tinkamos bandinių rezultatų analizės;

• peržiūrų metu gaunamos pakankamos informacijos, iššaukiančios vėlesnę veiklą;

• tinkamo duomenų įrašų saugojimo;

• gerai apmokyto personalo.

Galima naudoti įvairių rūšių monitoringą, pradedant automatiniu pavyzdžių atrinkimu ir duomenų užrašymu, fizinių pavyzdžių paėmimu analize ir baigiant stebėjimu apžiūrint ir duomenų užrašymu.

Planuojant aplinkos apsaugos monitoringą taip pat reikėtų aptarti ir šiuos jo aspektus:

o atliekamo monitoringo dažnumą;

o matavimo metodą;

o įrangą;

o įrangos kalibravimą;

o personalo kvalifikaciją ir atsakomybę;

o monitoringo duomenų pateikimą.

1.2 APLINKOS APSAUGOS VEIKSMINGUMO RODIKLIAI

Žinoti, kad organizacija privalo stebėti ir matuoti savo aplinkos apsaugos veiksmingumą yra vienas dalykas. O žinoti, kaip tai padaryti – kitas. Organizacijų patirtis AVS įgyvendinimo srityje rodo, kad nustatyti kaip reikia matuoti veiksmingumą ir tikslų ir uždavinių pasiekimo progresą yra vienas iš sudėtingiausių vadybos sistemos aspektų.

Aplinkos apsaugos veiksmingumas – tai organizacijos veiklos aplinkos apsaugos aspektų valdymo rezultatas. Vadinasi, norint tinkamai matuoti veiksmingumą iš pat pradžių reikia nustatyti ir įvertitni organizacijos veiklos aplinkos apsaugos aspektus. Žemiau pateiktas paveikslas rodo aplinkos AVS elementus, kurie turėtų būti įgyvendinami, remiantis nustatytais ir įvertintais organizacijos veiklos aplinkos apsaugos aspektais.



1.1 pav. Aplinkos apsaugos veiksmingumas pagal LST EN ISO 14001

Aukščiausioji organizacijos vadovybė apibrėžia organizacijos aplinkos politiką ir laiduoja, kad ji:

a. atitinka jos veiklos, produktų ar paslaugų pobūdį, mastą ir jų poveikį aplinkai;

b. apima nuolatinio gerinimo ir taršos prevencijos įsipareigojimus;

c. apima įsipareigojimus laikytis atitinkamų aplinkosaugos teisės aktų, reglamentų ir kitų reikalavimų, kuriuos organizacija pasižada vykdyti;

d. nubrėžia gaires, pagal kurias būtų nustatyti ir įvertinti aplinkosaugos tikslai ir uždaviniai;

e. yra įforminama dokumentais, įgyvendinama, prižiūrima ir pateikiama darbuotojams supažindinti;

f. yra prieinama visuomenei.

Pagal LST EN ISO 14001 4.5.1 skyrių organizacija „privalo nustatytais intervalais matuoti pagrindinės savo darbo eigos ir veiklos, galinčios turėti reikšmingą poveikį aplinkai, charakteristikas“. Vienas iš būdų taip padaryti yra šioms pagrindinėms charakteristikoms sukurti veiksmingumo rodiklius.

LST EN ISO 14004 siūlo, kad be „duomenų patikimumo, kuris turėtų būti laiduojamas instrumentų, bandymo įrenginių kalibravimu, programinės ir techninės įrangos atranka“, tinkami organizacijos aplinkos apsaugos rodikliai būtų nustatomi nuolat. Šie rodikliai turėtų būti objektyvūs, patikrinami ir pakartojami. Jie turėtų būti svarbūs organizacijos veiklai, titikti organizacijos aplinkos apsaugos politiką, būti pritaikomi praktikoje ir rezultatyvūs išlaidų atžvilgiu. Be to, pasirinkti aplinkos apsaugos veiksmingumo rodikliai privalo sietis su tinkamais aplinkos apsaugos
reglamentais ir turi būti technologiškai pagrįsti (t.y. būti objektyvūs ir pasikartojantys). Daugeliu atveju galimybė matuoti aplinkos apsaugos veiksmingumo progresą pagal nusibrėžtus kriterijus (pvz., tikslai ir uždaviniai) yra būtina, norint pagrįsti besitęsiančią paramą aplinkos apsaugos vadybos sistemai organizacijos viduje. Todėl labai svarbu, jau iš pat pradžių, kuriant tikslus ir uždavinius, turėti omenyje, kad juos reikės matuoti ir įvertinti. Pasirinkti išmatuojami tikslai ir uždaviniai bus stebėjimo proceso, atliekamo aplinkos AVS įgyvendinimo ir analizės etapuose, priemonės. Kadangi matavimai ir monitoringas buvo sukurtas remiantis nuolatinio gerinimo principu, tai rodikliai ir matavimo procedūros turėtų būti kartkartėmis peržiūrimos tiek jų tikslumo, tiek „kartelės pakėlimo“ požiūriu, nes dėl to gerėja veiksmingumo kokybė.

Kokybės vadybos sistemos įgyvendinimo patirtis parodė, kad yra keletas principų, kuriais organizacija turėtų vadovautis, kurdama aplinkos apsaugos veiksmingumo rodiklius. Šie principai yra šie:

1. Įvertinti gerėjimą, matuojant tiesioginį rzultatą pvz., toksinių cheminių teršalų gaminio vienetui sumažėjimą;

2. Parinkti specifiniu tikslus, išreikštus skaitine verte;

3. Skatinti bendrą darbą tarp įvairių organizacijos skyrių per jungtinius matavimus.

ISO 14031, skirtas aplinkos apsaugos veiksmingumui įvertinti, pateikia naudingą informaciją, kuri padeda organizacijai sukurti ir įgyvendinti aplinkos apsaugos veiksmingumo įvertinimo sistemą. Būtent, aplinkos apsaugos veiksmingumo įvertinimo standartai padeda organizacijai nustatyti tinkamus aplinkos apsaugos veiksmingumo rodiklius. Šie rodikliai yra specifiniai organizacijos aplinkos apsaugos veiksmingumo aprašymai, pvz., žaliavos kiekis arba skystų teršalų kiekis kilogramais vienam gaminio vienetui. Jie yra dinaminė monitoringo ir matavimo procesų priemonė, nes padeda vadovybei matuoti ir sekti aplinkos apsaugos veiksmingumą ir tokiu būdu garantuoti nuolatinį organizacijos tikslų ir uždavinių tobulėkimą.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2325 žodžiai iš 7463 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.