Aplinkos įtaka valdyme
5 (100%) 1 vote

Aplinkos įtaka valdyme

TURINYS

Įvadas ……………………………………………………………… 3 psl.

1. Tiesioginio poveikio aplinkos elementai ……………………… 4 psl.

1.1 Išoriniai įtaką darantys asmenys …………………………… 4 psl.

1.2 Vidiniai įtaką darantys asmenys ………………………….. 7 psl.

2. Įtaką darančių asmenų daugialypių tarpusavio santykių

valdymas ………………………………………………………. 9 psl.

2.1 Tinklai ir koalicijos ………………………………………… 9 psl.

2.2 Daugialypiai vaidmenys …………………………………… 9 psl.

2.3 Ypatingas vadovų vaidmuo ………………………………… 9 psl.

3. Netiesioginio poveikio aplinkos elementai ……………………. 11 psl.

3.1 Socialiniai kintamieji ……………………………………….11 psl.

3.2 Ekonominiai kintamieji …………………………………….12 psl.

3.3 Politiniai kintamieji …………………………………………13 psl.

3.4 Technologiniai kintamieji …………………………………..13 psl.

3.5 Netiesioginio poveikio aplinkos valdymas …………………13 psl.

Išvados ……………………………………………………………..15 psl.

Literatūra ……………………………………………………………16 psl.

ĮVADAS

Norėdami suprasti organizacijos aplinkas, turime pasinaudoti kai kuriomis sistemų teorijos sąvokomis. Vienas pagrindinių sistemų teorijos teiginių yra tas, kad organizacijos nėra nei visiškai nepriklausomos, nei visiškai uždaros. Greičiau priešingai, jos keičiasi ištekliais su išorine aplinka ir yra nuo jų priklausomas. Išorinė aplinka apibrėžiama kaip visi už organizacijos ribų esantys elementai, nuo kurių priklauso jos veikla. Kai kurie iš šių elementų sieja organizacijas su pasauliu. Organizacija iš aplinkos ima išteklius (įėjimus: žaliavas, pinigus, darbo jėgą, energiją), perdirba juos į gaminius ar paslaugas ir siunčia atgal į išorinę aplinką kaip rezultatus (išėjimus).

Išorinėje aplinkoje yra tiek tiesioginio, tiek netiesioginio poveikio elementų. Tiesioginio poveikio elementus, dar vadinamus įtaką darančiais asmenimis, sudaro akcininkai, profesinės sąjungos, tiekėjai ir daugelis kitų, kurie daro tiesioginę įtaką organizacijai. Netiesioginio poveikio elementai – technologija, ekonomika ir visuomenės politinės pažiūros – sąlygoja klimatą, kuriame veikia organizacija. Potencialiai jie gali tapti tiesioginio poveikio elementais.

1. TIESIOGINIO POVEIKIO APLINKOS ELEMENTAI

Tiesioginio poveikio aplinką sudaro įtaką darantys asmenys, individai arba grupės, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai veikia tai, kaip organizacija suvokia savo tikslus. Jie skirstomi į dvi kategorijas:

· Išoriniams įtaką darantiesiems priskiriamos profesinės sąjungos, tiekėjai, konkurentai, vartotojai, specialiųjų interesų grupės ir vyriausybinės tarnybos.

· Vidiniams įtaką darantiesiems priklauso darbuotojai, akcininkai ir direktorių valdyba.

1.1 IŠORINIAI ĮTAKĄ DARANTYS ASMENYS

Išoriniams įtaką darantiesiems asmenims, kurie būdami už organizacijos ribų daro įtaką jos veiklai, priklauso vartotojai, tiekėjai, vyriausybės, specialiųjų interesų grupės, žiniasklaida, profesinės sąjungos, finansų institucijos ir konkurentai.

· Vartotojai. Vartotojai keičia savo išteklius, dažniausiai pinigų pavidalu, į organizacijos gaminius ir paslaugas. Vartotojas gali būti: įstaiga – mokykla, ligoninė ar vyriausybės tarnyba; kita firma – rangovas, įgaliotinis ar gamintojas; ir privatus asmuo. Pardavimo metodai skiriasi priklausomai nuo vartotojo ir padėties rinkoje. Dažniausiai marketingo vadovas tiria potencialius klientus bei rinkos padėtį, ir remdamasis tyrimų duomenimis vadovauja marketingo kampanijai. Mažojo verslo taikiniu gali būti labai siaura vartotojų rinka. Taipogi reikia rasti naujų būdų suformuoti ir palaikyti santykius su vartotojais.

· Tiekėjai. Kiekviena organizacija įsigyja išteklių – žaliavų, paslaugų, energijos, įrengimų ir darbo jėgos – iš aplinkos ir naudoja juos rezultatams gauti. Nuo to, ką organizacija pasiima iš aplinkos, bei nuo ko, ką ji su paimtais ištekliais daro, priklauso jos galutinio gaminio kokybė ir kaina. Todėl kiekviena organizacija yra priklausoma nuo išteklių bei tiekėjų, ir stengiasi išnaudoti konkurenciją tarp jų, siekdama žemesnių kainų, kokybiškesnio darbo ir greitesnio pristatymo.

Pažanga atsargų valdymo ir informacijos apdorojimo srityse taip pat pakeitė santykius su tiekėjais. Tradicinėje sistemoje gamintojas dažniausiai pats atsakingas, kad netrūktų visų gamybai būtinų atsargų. Tačiau dabar kai kurios kompanijos visiškai nekaupia jokių atsargų, pasitikėdamos tuo, kad kasdien po kelias siuntas bus pristatoma “kaip tik laiku” metodu.

· Vyriausybė. Nesikišimo doktrina, sukurta aštuonioliktame amžiuje, skelbia, kad vyriausybė neturi stengtis tiesiogiai veikti verslą, ji privalo apsiriboti teisingumo ir tvarkos apsauga, leisti laisvajai rinkai formuoti ekonomiką. Tačiau prasidedant dvidešimtajam amžiui verslo galiūnų piktnaudžiavimai privertė JAV vyriausybę imtis “sargybinio” vaidmens ir priversti organizacijas saugoti visuomenės
interesus bei užtikrinti, kad būtų laikomasi laisvosios rinkos principų. Tuo tikslu JAV Kongresas priėmė daug įstatymų, kuriais remiantis buvo įkurtos reguliuojančios agentūros. Šios tarnybos nustato pagrindines taisykles, kurioms turi paklusti verslo žmonės, ir priverčia jų laikytis. Teismų sprendimai taip pat buvo labai svarbūs formuojant šiuolaikinių verslo organizacijų strategiją ir politiką. Valstijų ir vietos valdžios organai irgi ėmėsi “sargybinio vaidmens ir išleido įstatymus dėl verslo jų teritorijose.

· Specialiųjų interesų grupės. Specialiųjų interesų grupės politinius procesus naudoja tam, kad sustiprintų savo poziciją kai kuriais rūpimais klausimais, pavyzdžiui, ginklų kontrolės, abortų ar privalomos maldos valstybinėse mokyklose. Vadovas niekada negali būti tikras, kad kuri nors tikslinė dėl ko nors neužsipuls jo organizacijos – kad ir dėl nestandartinio vaikų maisto mišinio eksporto į trečiojo pasaulio šalis ar dėl investicijų Pietų Afrikoje.

Nors specialiųjų interesų politika vargu ar yra naujas dalykas, ji ypač suklestėjo mūsų laikais dėl šiuolaikinių ryšio technologijų ir rinkimų finansavimo reikmių. Žiniasklaida akimirksniu gali sukleti susidomėjimą šiomis grupėmis visoje šalyje, o jų politinių veiksmų komitetai per rinkimų kampanijas rėmėjus bando paveikti įstatymų leidėjus. Nustatydamas organizacijos strategiją, vadovas turi atsižvelgti į esamas ar vėliau galinčias atsirasti specialiųjų interesų grupes. Tarp specialiųjų interesų grupių savo svarba išsiskiria vartotojų teisių gynėjai ir aplinkos saugotojai.

· Vartotojų gynėjai. Šiuolaikinis vartotojų judėjimas prasidėjo septintojo dešimtmečio pradžioje, kai prezidentas Kenedy’s paskelbė “Vartotojų teisių deklaraciją”, o Ralphas Naderis pradėjo kryžiaus žygį prieš “General Motors” automobilio modelį “Corvair”. Nors vyriausybinių agentūrų įtaka Reagano prezidentavimo metu sumažėjo, vartotojų teisių gynėjai tebėra galingi.

Vartotojų judėjimo esmę suprasti padeda Hirschmano pasiūlytas “pasitraukimo, protesto ir ištikimybės” modelis. Nepatenkinti vartotojai gali rinktis: arba pasitraukti, tai yra pradėti naudotis kito verslininko paslaugomis, arba viešai pareikšti savo nepasitenkinimą, protestuoti. Nuo vartotojo ištikimybės kompanijai priklauso, kurį kelią jis pasirinks. Suprantama, kad pasitraukimas gali susilpninti organizaciją, netenkančią savo vartotojų bazės, net nepalikdamas laiko jos vadovams ką nors pakeisti. Protestas, priešingai, yra veikimo strategija, kuria siekiama atlyginimo už skriaudą. Bylos teisme kėlimas, reikalavimas, kad įsikištų reguliuojanti agentūra, bandymai paveikti įstatymų leidėjus – tai protesto pavyzdžiai.

Protesto būdus naudojantis vartotojų judėjimas greičiau gali būti konstruktyvus, o ne priešiškas. Suprasdami valstybės įsikišimo kaštus, vartotojų vadovai dažnai linkę derėtis. Kartu pažangių pažiūrų vadovai noriai išklauso protestus, nes čia jie mato progą suvokti vartotojų poreikius ir suprasti rinkos pokyčius.

Daugelis firmų, kaip “AT&T”, išmoko dirbti su vartotojų gynėjais ir išklausyti jų pasiūlymus dėl kokybės bei paslaugų tobulinimo. Mėgindamos pagerinti šiuos santykius, kai kurios kompanijos, kaip “Xerox”, sudarė savas vartotojų gynėjų grupes.

· Žiniasklaida. Žiniasklaida visada nušviesdavo ekonomikos ir verslo reikalus, nes jie liečia daugybę žmonių. Tačiau šiandien žiniasklaida ir komunikacijos priemonės pateikia vis platesnius ir išsamesnius duomenis: pradedant bendromis naujienomis, apybraižomis ir baigiant detalia specialaus tyrimo ataskaita. Vis plačiau naudojant ryšio palydovus, naujienos perduodamos beveik tuoj pat.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1154 žodžiai iš 3767 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.