Stepono Dariaus ir Stasio Gireno gimnazija
REFERATAS
ORO UŽTERŠTUMAS
Darbą atliko: Rytis Češumskas
TAVO APLINKOS ORAS
Oras gamtoje
Savo aplinkos oro nematai, tačiau kaip ir vanduo, jis yra visur ir užpildo erdvę apie tave. Jo yra augaluose ir gyvūnuose, dirvoje ir vandenyje.
Žemiausia, plonas, 7-16 km storio atmosferossluoksnis apie Žemę yra troposfera. Ji, kartu su azonosfera ir jonosfera, saugo Žemę nuo kosminių spindulių. Joje vyksta klimatą sąlygojentys procesai ir yra deguonies, butino visiems organizmas kvėpuoti.
Kas yra oro tarša?
Įprasta, kad oro tarša – tai viršnorminis nepageidaujamų priemaišų kiekis ore.
Ar žinai, kad…?
• Jau vient būnant uždaroje patalpoje padidėja vandens garų, anglies dioksido ir kitų medžiagų, pavyzdžiui,acetono , amoniako, kiekis.
• Retai ir blogai vėdinamuose butuose daug daugiau negu vidutiniškai randama grybų sporų ir mikroskopinių erkučių. Kai kurios iš jų parazituoja ant odos arba patenka į kvepavimo takus.
• Pavojingiausios mūsų sveikatai ir teršiančios namų orą medžiagos yra šios:
♦ anglies monoksidas, susidaręs ne visiškai sudegus kurui, kai naudojamos sudegusios elektrinės krosnelės, dujinės viryklės;
♦ tabako dūmai;
♦ radonas – radioaktyvios inertinės dujos, išsiskiriančios iš blogai
vėdinamų pastatų pamatų.
Norėdamas pagerinti buto orą, turi:
– paprašyti suaugusiųjų, kad patikrintų krosneles ir dujines virykles;
dažnai vėdintų buta;
– pagal galimybes prižiūrėti, kad temperatūra namuose nebūtų nei per aukšta, nei per žema;
– paprašyti, kad suaugusieji rūkytu tik tam skirtoje vietoje, o paskui gerai išvėdintų patalpas
AR GRYNAS TAVO
APLINKOS ORAS?
Dulkės ore
Dauguma oro teršalų pajuntami jutimo organais arba nustatomi įvairiais matuokliais. Vienas labiausiai paplitusių oro teršalų yra dulkės.
Ar žinai, kad…?
Sumaišius enatolį su benzinu, išmetamose dujose sumažėja anglie oksidų ir švino junginių.
Automobilių išmetamosios
Dujos ir oro grynumas
Išsivysčius transporto sistemai, galima greitai keliauti ir pervežti prekes. Bet automobilių išmetamosiose dujose yra daug nuodingų medžiagų, pavyzdžiui, anglies oksidų, angliavandenilių, azoto oksidų ir švino junginių.
Dėl azoto ir sieros oksidų dažnai susidsro rūgštūs lietūs (tai buvo aptarta skyriuje apie energiją).
Ar žinai, kad…?
• Dar neseniai labiausiai užterštas išmetamosiomis dujomis oras buvo Tokijuje. Dėl to šiamia mieste policininkai nešiojo kaukes.
• Lenkijoje Izerų kalnų miškai išnyko dėl nuolat viršijančių leistinas normas sieros dioksidų, azoto oksidų, fluoro junginių ir krintančių dulkių.
Kerpės
Kerpės yra vadinamos biondikatoriais, nes yra labai jautrios užterštam orui ir rodo jo grynumo laipsnį. Jai kerpės išnyksta, vadinasi, pablogėjo oro kokybė. Jautriausios yra krūmiškosios kerpės, ypač alpinės šiaurės, atsparesnės – alpiškosios kerpės, atspariausios – žiauberiškosios kerpės.
Užterštas oras gali pakenkti medžiams. Didžiausias pavojus kyla spygliuočiams, bet kenčia ir lapuočiai.
NESULAIKOMI TERŠALAI
Kas turi įtakos teršalams plisti oru?
Žmonės nuo seno galvojo, kaip išvengti oro teršalų, nnuolat patenkančių į atmosferą iš rūkstančių kaminų. Kylant vis aukštesniems kaminams, problemos tarytum išnyko. Greitai paaiškėjo – kuo aukštesnis kaminas, tuo toliau išmetami teršalai. Juose esantys sieros bei azoto dioksidai jungiasi su atmosferos vandeniu ir krinta į žemę rūgščiu lietumi toli nuo taršos šaltinio. Iš šio pavyzdžio matyti, kad oro teršalai nesulaikomi.
Užterštas sieros ir azoto junginiais oras yra pavojingas augalams bei gyvūnams, nes:
– kenkia medžių lapams (ypač spygliams), medžius ima pulti ligos, nusilpusius labiau puola kenkėjai, todėl gali išnykti miškai;
– suplonėja kai kurių paukščių kiaušinių kevalai ir sraigių kriauklės;
– žūsta ežeruose žuvys.
Ar žinai, kad…?
Vidurio Europoje 1980 metais dėl oro taršos pažeista daugiau nei 60% spigliuočių medžių ir bukų, taip pat 40% ąžuolų.
Privačių miškų plotas Lietuvoje sparčiai auga. Jau yra apie 140 tūkst. savinikų, kurie valdo 350 tūkst. Ha miško. Apytikriais duomenimis, 1996 m. savininkai iškirto 0,8 mln. kietmetrių medienos. Tai, kas valstybiniuose miškuose buvo nukertama per 10 metų, dabar nukertama vienu kartu.
Lietuvoje šiuo metu yra per 1 milijoną riedančių transporto priemonių. Kasmet įvežama apie 100 tūkstančių automobilių. Iki 5 m. senumo – apie 2000, senesnių nei 10 m. – 70 tūkstančių. Didelė dalis atgabenama nevažinėjimui, o išardymui, detalėms. Tačiau tie nukriošėliai dar padūmija…
Nors dėl gamybos apimčių mažėjimo ir įdiegtų pažangesnių technologijų teršalų iš stacionarių taršos šaltinių sumažejo 12,3% tačiau bendrame oro teršalų kiekije beveik pusę jų sudaro iš Vidurio Europos šalių patenkanti tarša. Beveik trečdalis pagrimdinių teršalų kiekio atnešama į Lietuvą iš Voketyjos, 20% – iš lenkijos. Vietiniai sieros jungimiai sudaro tik penktadalį tokios taršos srauto.
Nuo industrinės revoliucijos pradžios žmonės
degina anglį, naudoja naftą, kitas naudingas iškasenas, išmesdami į atmosferą didžiulius kiekius dioksido. Kasmet – 5 – 6 tūkst. milijonų tonų. Manoma, kad anglies dioksido kiekis atmoferoje, palyginus su priešindustriniais laikas, padidėjo 25%. Šiu metu mokslininkai svasto, kaip tai paveiks Žemės klimatą.
Ar žinai, kad…?
Kikvenais metais nuo Žemės paviršiaus išnyksta dideli tropikų miškų plotai. Tuo pačiu nyksta daugelio rūšių augalai ir gyvūnai (tropiniame miške gyvena 45% visų Žemės augalų rūšių, 95% – nariuotakojų ,45% – žinduolių, 30% paukščių).
KĄ NEŠA VĖJAS
1940 – 1970 metais maždaug 10 kartų padidėjo pramonė, sparčiai auga miestai, tiesiami keliai, kuriais pasipylė neregėtas mašimų srautas. Vis gausiejančios atliekos, teršalai keliavo į orą lyg į sąvartyną, nes ilgai buvo manoma, kad jie ten greitai išsisklaidys, nepaligdami žymės. Tačiau jie jau nebespėja išsisklaidyti, ir pradėjo ryškėti jų pėdsakai, tiesa, nevisada matomi paprasta akimi. Dabar jau šie pėdsakai akivaizdūs. Žvelgiant iš kosminio aukščio, Žemę dengiantis šydas kelia nerimą. Virš didžiųjų pramonės centrų jame pasiliejusios milžiniškos taršalų dėmės.Čia gyvenantis žmogus kvėpuoja užterštu, dažnai labai nuodingomis medžiagomos, oru.