Aplinkos sauga
5 (100%) 1 vote

Aplinkos sauga

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedra

APLINKOS SAUGA

(REFERATAS)

Inžinerinio fakulteto

I kurso neakivaizdinio skyriaus

ž.ū.inžinerijos vadybos

specialybės studento

2004 m.

Atmosferos oro tarša

Atmosfera apsaugo visus Žemės organizmus nuo kenksmingų kosminių

spindulių, sugeria dalį Saulės skleidžiamų ultravioletinių spindulių, kurių

per didelė dozė sunaikina gyvybę, reguliuoja Žemės paviršiaus temperatūrą,

išsklaido šviesos srautą , garantuoja normalų apšvietimą. Atmosferos oras

yra ir mūsų maisto šaltinis. Mes įpratę skaičiuoti sunaudojamas gyvybei

palaikyti medžiagas svoriu. Žinoma, kad žmogui reikia maždaug 1-2

kg.augalinio arba gyvulinio maisto ir2-3 l.vandens, tačiau pamirštame, kad

žmogus per tą patį laiką per plaučius praleidžia vidutiniškai 20 m3 oro,

kuris sveria 25,8 kg. Vadinasi didžiausią maisto dalį sudaro ne gyvulinis

ar augalinis maistas, bet oras. Be oro negalėtų vystytis civilizacija,

dauguma mašinų ir įrengimų neveiktų beorėje erdvėje, informacijos

priemonės, lėktuvai taip pat naudojasi oro baseinu.

➢ Atmosferos sandara.

Visą Žemės rutulį gaubiantis dujų apvalkalas – atmosfera tolstant nuo

Žemės paviršiaus palaipsniui retėja ir neturi apibrėžtos viršutinės

ribos.Atmosferos oro dalelių randama 800-1000 km. Atstumu nuo žemės

paviršiaus, o nuo Saulės nukreiptoje pusėje jų šleifas nutįsta net iki 3000

km.

Vertikaliame mūsų planetos dujų apvalkalo pjūvyje yra tokie skirtingi

savo sandara ir savybėmis sluoksniai:troposfera,stratosfera,mezosfera ir

termosfera.

Apatinis atmosferos sluoksnis-troposfera liečiasi su žemynais ir

vandenynais ir kartu su jais sudaro dalį terpės gyviems organizmams ir jų

ekosistemai egzistuoti.Troposfera storymė palyginti nedidelė-vos 8 km ties

ašigaliais ir 16 km ties pusiauju.Tačiau joje yra sukaupta apie 80% visos

atmosferos oro masės.Troposferoje intensyviai maišosi oras, kondensuojasi

vandens garai, vyksta vandens apykaita tarp žemynų ir vandenynų.Garų

prisotintas oras kyla į viršų ir skatina

maišymas(konvekciją),kondensuojantis garams susidaro rūkas ir krituliai ,

kurie išskiria dalį sunaudotos vandens garinimui šilumos.Vandens garai

sulaiko sklindančią nuo žemės paviršiaus šilumą:kur maža vandens garų,

žemės paviršiaus greičiau atvėsta (dykumose, kalnuose, ledynuose). Taip

vandens garai padeda vienodžiau pasiskirstyti šilumai troposferoje ir

veikia Žemės klimatą.Be vandens garų, troposferoje yra ir kitų priemaišų,

atsiradusių dėl natūralių gamtos procesų (vėjo pakeltos dulkės, vulkanų

išmesti pelenai, žiedadulkės) ir žmogaus veiklos (anglies dioksidas, dūmai,

dulkės ir kitos aerozolinės medžiagos).

Virš troposferos, iki 50-55 km nuo žemės paviršiaus, slūgso

atmosferos sluoksnis, vadinamas stratosfera. Oro sudėtis šiame sluoksnyje

nesiskiria nuo troposferos, tik čia oras žymiai retesnis, dalis deguonies

virtęs ozonu O3. Ozono sluoksnis reikšmingas tuo, kad sulaiko gyvybei

žalingus trumpų bangų (ultravioletinius) spindulius.Apatiniuose

stratosferos sluoksniuose dar yra šiek tiek vandens garų , kurie matomi

susikondensavę į perlamutrinius (plunksninius ) debesis, aukštesniuose

stratosferos sluoksniuose vandens garų jau nėra.

Trečiasis Žemę gaubiantis atmosferos sluoksnis yra mezosfera (tarpinė

sfera).Jos ribos baigiasi 80 km.aukštyje nuo Žemės paviršiaus.Mezosferoje

nėra kam sulaikyti šiluminių spindulių ir oro temperatūra nukrinta iki –170

C.

Virš mezosferos prasideda paskutinis atmosferos sluoksnis-

termosfera, kurios apatiniai sluoksniai vadinami jonosfera.aukščiau kaip

120 km nuo žemės paviršiaus dujos, Saulės trumų bangų veikiamos,

jonizuojasi (iš molekulių virsta atominėmis) ,ir tampa laidžios elektrai ,

be to pasikeičia oro sudėtis – dujos pasiskirsto pagal svorį (sunkesnės-

apatiniuose sluoksniuose, lengvesnės – viršutiniuose), mažėja azoto,

daugėja deguonies. Dujų atomai jonosferoje juda dideliais greičiais ir

dalelės dėl to kaista (200 km aukštyje iki 1200 C naktį ir 2300 C dieną),

bet dėl labai reto oro tokia aukšta temperatūra nejaučiama ir nepaveikia

atmosferoje pasitaikančių pašalinių kūnų. Saulės vėjo ir Žemės magnetinio

lauko veikiamos jonizuotos dalelės pradeda švytėti įspūdingomis šiaurės

pašvaistėmis, kurios matomos maždaug 1000-2000 km spinduliu nuo magnetinio

poliaus.Jonizuotos atmosferos dalelės apsaugo Žemę nuo žalingų gyvybei

kosminių spindulių, atspindi radijo bangas ir tuo yra svarbios ne tik

gyviems organizmams , bet ir padeda keistis informacija tarp kontinentų.

Termosferos riba yra apie 800 km nuo Žemės , toliau prasideda

egzosfera,per kurią iš Saulės nuolatos srūva energija.

Žemės dujinio apvalkalo kilmė glaudžiai susijusi su tais fizikiniais

ir cheminiais
procesais, kurie vyko nuo mūsų planetos egzistavimo pradžios

iki to meto, kol jos paviršiuje paplitusių augalų fotosintezės pagrindu

nusistovėjo dabartinė oro sudėtis.Atmosferos susidarymo teorijų yra

įvairių, tačiau jos visos pripažįsta, kad tai daugiausia lėmė Saulės

energija, Žemės vulkaninė veikla ir gyvieji organizmai.

Per milijardus metų susiformavusi atmosfera yra reliatyviai stabili

sistema.Stabilumas pasireiškia tiek jos sudedamųjų dalių tarpusavio

ryšiais, tiek ir sąveika su žemynais ir vandenynais. Kiekvienas Žemės

dujinio apvalkalo sluoksnis yra lygiai svarbus gyvybei egzistuoti.Bet kokia

žmogaus intervencija, ardanti nusistovėjusią atmosferos sandarą,gali turėti

pražūtingų pasekmių visam gyvajam pasauliui.

➢ Atmosferos oras.

Atmosferos oras susideda iš įvairių dujų: azoto 78,09%,deguonies

20,95%,argono 0,93%,anglies dioksido 0,03% ir nežymios procento dalies

inertinių dujų –neono,helio,kriptono,ksenono,vandenilio.

[pic]

Į oro sudėtį taip pat įeina ozonas;nors jo kiekis nežymus , tačiau

didelė apsauginė reikšmė –tai skydas, sulaikantis kenksmingus gyvybei

ultravioletinius spindulius. Tokia oro sudėtis yra 120 km nuo Žemės

paviršiaus , t.y. atmosferos sluoksnyje, kuriame dar vyksta turbulencinis

oro maišymasis.

Deguonis yra svarbiausias elementas gyvybei palaikyti ir organinių

medžiagų oksidavimo procesams.Deguonis dalyvauja visų organizmų maisto

apykaitos, degimo ir šilumos reguliavimo procesuose. Deguonies sunaudojama

daug, tačiau kol kas jo nuostolius kompensuoja augalai ir deguonies

mažėjimas atmosferoje dar nejaučiamas. Kai kurių mokslininkų nuomone,

padėtis gali pasikeisti.Kasmet deguonies suvartojimas padidėja 10% ir

artimiausioje ateityje augaluose vyksta fotosintezės procesai negalės

atkurti prarasto jo kiekio. Dėl gamybos ir transporto priemonių augimo iki

2020 metų deguonies atmosferoje gali sumažėti 0,77% , po 100-150 metų jo

jau gali būti maža gyvybei palaikyti.

Azotas, nors jo ore yra daugiausia, neturi lemiamos reikšmės gyvybei ,

jis tik praskiedžia deguonį iki tokios koncentracijos, kuri reikalinga

žmogaus kvėpavimui ir gyvūnų biologiniams procesams.

Atlikti tyrimai rodo, kad apsauginis atmosferos ozono sluoksnis turi

tendenciją nykti. To priežastimi laikoma intensyvus reaktyvinių lėktuvų

skraidymas aukštybiniuose atmosferos sluoksniuose viršgarsiniu greičiu,

kosminių laivų laidymas už stratosferos ribų priemaišos atmosferoje.

Sumažėjus ozono sluoksniui, Žemės paviršių pasiekiančio ultravioletinio

spinduliavimo intensyvumas vidutinėse platumose padidėtų 2%, o tai jau

galėtų turėti rimtų globalinių pasekmių. Nors šie spėjimai nėra pakankamai

pagrįsti ir ozono sluoksnio nykimo priežastys dar galutinai nenustatytos,

tačiau tokie reiškiniai kelia susirūpinimą.

Atmosferos oro sudėtis , nors jis ir intensyviai naudojamas, iš esmės

nėra pasikeitusi, išskyrus tiktai vieną jo dalį – anglies dioksidą, kuris

yra kenksmingas kvėpavimo centrų veiklai tada, kai jo kiekis ore viršija

normą.Be anglies dioksido negalėtų augti augalai, jis veikia atmosferos

šiluminį balansą ir kartu Žemės klimatą. Paskutiniais dešimtmečiais

pastebėta, kad anglies dioksido koncentracija per metus padidėja maždaug

0,2% . Specialistai prognozuoja,kad trečiojo tūkstantmečio pradžioje jo

koncentracija Žemės rutulyje gali padidėti net 15-20%. Toks didžiulis

pakitimas jau gali turėti neigiamų pasekmių Žemės klimatui.

➢ Atmosferos teršimas.

Atmosferos užterštumu vadinama bet kokių medžiagų , išskyrus

vandenį,priemaišos ir joje vykstantys fizikiniai bei cheminiai reiškiniai,

darantys žalą gyvybei. Skiriama antropogeninė ir natūrali tarša. Natūrali

tarša susidaro dėl vulkanų išsiveržimo, miškų gaisrų, “ juodųjų audrų” ir

kitų gamtos reiškinių. Antropogeninė tarša yra žmogaus veiklos žemėje

padarinys. Formuojantis biosferai labiausiai atmosferą teršė ugnikalniai,

aprimus vulkaniniams procesams ir pradėjus šeimininkauti žmogui,

palaipsniui didėja antropogeninė tarša, ypač grėsminga padėtis pradėjo

klostytis nuo XIXa. Vidurio. Apskaičiuota, kad dabartiniu metu kasmet į

orą patenka apie 2 milijardai tonų dujų ,suodžių,dulkių. Išdalinus šiuos

teršalus pasaulio gyventojams, kiekvienam iš jų tektų po 400kg.

Antropogeninė atmosferos tarša pasireiškia dviem pavidalais – tai oro

mechaninis užterštumas ir fizinis užterštumas.Pastarąjį galima laikyti

technogeniniu biosferos komponentu, atsiradusiu šiame amžiuje su

technikos pažanga..

Vertikaliųjų oro srovių veikiamos žalingos dalelės kyla aukštyn,

sunkesnės po kiek laiko iškrenta čia pat, o lengvesnės ilgai išsilaiko

atmosferoje , nunešamos tolyn ir išsisklaido oro baseine. Užsilikusios

atmosferoje priemaišos kaupiasi ir keičia atmosferos sudėtį [ daugėja

anglies dioksido,keičiasi ozono sluoksnis ]. Dėl to ,vertinant atmosferą

aplinkos apsaugos aspektu, į ją tenka žiūrėti ne tik kaip biosferos

sudedamąją dalį, garantuojančią gyvybę Žemėje, bet kaip į terpę, kaupiančią

ir pernešančią žalingas medžiagas.

Mechaninis ir fizinis užterštumas priklauso nuo vietos sąlygų ir
taršos židinio. Pagal tai atmosferos užterštumas skirstomas į

globalinį, regioninį ir lokalinį.

Globalinis atmosferos užterštumas apima visą Žemės rutulį ir

nepriklauso nuo taršos židinių išdėstymo, jį jaučia visi planetos

gyventojai, kad ir kokiu atstumu nuo taršos židinio gyventų

Dėl globalinio užterštumo gali pasikeisti atmosferos sandara ir

klimatas.

Regioniniam užterštumui būdinga žalingų medžiagų migracija didelėse

teritorijose. Pramonės įmonių, branduolinių sprogdinimų išmestas ir kitais

būdais patekusias į orą smulkias daleles vėjas nuneša už kelių šimtų ir

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1588 žodžiai iš 5276 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.