Aplinkos tarša
5 (100%) 1 vote

Aplinkos tarša

Atmosferos oro teršimas

Oras, kuriuo kvėpuojame, gali būti teršiamas – natūraliais komponentais:

• dulkėmis;

• mikroorganizmais, grybeliais;

• žiedadulkėmis;

• fitvaleksinais;

• balzaminėmis augalų medžiagomis;

• organinių medžiagų irimo komponentais;

Jie gali sukelti viršutinių kvėpavimo takų pažeidimus, bei alergines reakcijas

dirbtinės taršos komponentais:

• pramonės dulkėmis, dūmais;

• kuro degimo produktais (pramonės ir transporto) NOx, SO2, CO, CO2 …;

• aerozoliais.

Jie gali :

• pažeisti netik viršutinius kvėpavimo takus, bet ir plaučių audinį – sukelti plaučių dulkeligę (pulmokontozę), uždegiminius procesus;

• ryški ekologine žala – susidarę rūgštiniai lietūs keičia vandens telkinių ir dirvožemio pH, todėl kinta tiek augalų, tiek gyvūnų egzistavimo sąlygos;

• gali patekti į mitybos grandines ir kauptis organizme, ilgainiui jį intoksikuoti;

• sukelti nuodinguosius rūkus pramoniniuose miestuose fotocheminius rūkus (dėl transporto taršos ir saulės radiacijos sąveikos (kurie stipriai dirgina kvėpavimo organus. Tai mažina organizmo atsparumą.

Aplinkos taršą sukelia galvijai

Jungtinių Tautų pranešime teigiama, jog didžiausia grėsmė klimatui, miškams ir gyvūnijai yra augančios galvijų bandos. 400 puslapių Maisto ir žemės ūkio organizacijos pranešimas taip pat tiria žalą, kurią daro avys, vištos, kiaulės bei ožkos.

Tačiau daugiausia žalos padaro 1,5 mlrd. pasaulyje laikomų galvijų, kurie yra atsakingi už 18 proc. išmetamų į atmosferą dujų, kurios sukelia šiltnamio efektą; daugiau nei mašinos, lėktuvai ir kitos transporto priemonės kartu sudėjus, rašo independent.co.uk.

Degalų naudojimas trąšų bei mėsos gamybai ir jų transportavimui, pagamina 9 proc. į atmosferą išmetamo anglies dvideginio. Galvijų oro gadinimas bei mėšlas pagamina trečdalį viso išmetamo metano kiekio, kuris Žemę šildo 20 kartų greičiau nei anglies dvideginis.

Galvijai taip pat pagamina dar 100 skirtingų tipų dujų, kurios teršia aplinką.

Ganyklų ir trąšų atliekos patenka į vandenį ir leidžia augti dumbliams, kurie naikina kitą augmeniją. Pesticidai, antibiotikai ir hormonai, naudojami galvijų gydymui, patenka į vandenį ir kelia pavojų žmonėms.

Pranešime teigiama, jog nesiėmus jokių radikalių priemonių, grėsmė iki 2050-ųjų gali padvigubėti, kadangi didės mėsos poreikis.

Rūgštusis lietus

Rūgštusis lietus – lietus, kurio lašuose padidėjęs sieros bei azoto rūgščių kiekis. Toks lietus iškrinta tada, kai sieros ir azoto oksidai, kuriuos į orą išskiria jėgainės ir transporto priemonės, reaguoja su ore esančia drėgme. Šios dujos patenka į vandens apytakos ratą ir gali būti toli nuneštos vėjo, o tada iškristi rūgštaus lietaus arba sniego pavidalu. Toks lietus apnuodija arba pražudo ežerų, upių ir miškų gyvūnus, sunaikina aplinkinius augalus. 90% rūgščiojo lietaus sukelia žmonės. Šią problemą galima išspręsti, sumažinus automobilių ir elektrinių išskiriamų dujų kiekį.

Poveikis aplinkai

Rūgštusis lietus – viena svarbiausių aplinkos teršimo problemų. Jau keleri metai iš dalies visame Vidurio Europos areale miškams daroma vis daugiau žalos, visų pirma baltosioms eglėms ir eglinių medžių grupėms. Dėl tokios žalos kalti ir rūgštieji lietūs.

Rūgštieji lietūs taip pat skatina koroziją. Dėl pagreitėjusios korozijos teko restauruoti ir istorinius monumentus, pavyzdžiui, Laisvės statulą.

Žiemos mėnesiais, kai didžiausia sieros dioksido koncentracija, sniego paviršiuje gali susikaupti rūgštūs sieros junginiai, ir tirpstant sniegui stipriai ir netikėtai padidėja vandens telkinių rūgštingumas. Dėl to gali išnykti mailius (taip įvyko Švedijoje).

Padidėjęs rūgšties kiekis padarė didelę žalą jautrioms ekosistemoms – aukštumų miškams ir vandens organizmams. Kai kuriais atvejais jis pakeitė visas biologines bendrijas, pavyzdžiui, tam tikruose ežeruose ar upeliuose išnaikino kurią nors žuvų rūšį. Dažnai poveikis sukelia organizmų įvairovės ekosistemoje sumažėjimą. Tai – dažnas reiškinys JAV rytuose, kur lietus ypač rūgštingas, o dirva dažnai nesugeba rūgščių neutralizuoti. Daugiau nei pusė miškų Vokietijoje buvo pažeisti rūgščiojo lietaus.

Rūgštusis lietus pagreitina pastatų ir kai kurių uolienų, pavyzdžiui, kreidos, dūlėjimą. Uolienoje esantis kalcio karbonatas (CaCO3) sureaguoja ir susidaro kalcio dihidrokarbonato (Ca(HCO3)2) tirpalas. Vėliau šis tirpalas gali migruoti. Tokiu būdu suintensyvėja karsto reiškiniai, atsiranda oluos, smegduobės ir kitos karsto formos.

Poveikis ežerams

Rūgštusis lietus ir žemas pH smarkiai veikia žuvų populiacijas ežeruose. Žemiau 4,5 pH neišgyvena dauguma žuvų, o 6 arba aukštesniame pH žuvų populiacijos būna didelės ir sveikos. Rūgštis vandenyje slopina fermentų gamybą, kurie būtini žuvų lervoms. Ji taip pat padidina aliuminio koncentraciją ežeruose. Dėl aliuminio kai kurių žuvų žiaunos apsineša gleivėmis, ir žuvims sunku kvėpuoti. Taip pat slopinamas fitoplanktono
augimas, dėl ko kenčia juo mintantys gyvūnai.

Poveikis dirvožemiui

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 816 žodžiai iš 1523 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.