Aplinkos užterštumas
5 (100%) 1 vote

Aplinkos užterštumas

Įvadas

Baigiantis dvidešimtajam šimtmečiui, puiki proga pasverti gamtos ir žmogaus santykius, įvertinti greitai besivystančios civilizacijos įtaką aplinkai.

Jeigu pripažįstame, kad nepažeistoje gamtoje vyrauja darni pusiausvyra, tai negalime nematyti, jog pastarajame šimtmetyje technologinė pažanga, tiksliau sakant, neatsakingas jos naudojimas šią pusiausvyrą sugriovė.

Didėjant pramonės potencialui, tobulėjant technologijoms, visame pasaulyje milžiniškais šuoliais kilo ekonominio gyvenimo lygis. Tačiau nesiskaitant su ekologijos dėsniais, dar sparčiau buvo griaunama ekologinė pusiausvyra, daug kur pasaulyje gamtai padaryta neatitaisoma žala. Panašūs procesai vyksta ir Lietuvoje, kur ypač skaudus penkių dešimtmečių okupacijos palikimas – užteršti vandenys ir atmosfera, chemikalais persunkta aplinka. Visa tai kelia grėsmę ne tik gamtai, bet ir žmogaus sveikatai. Ši problema reikalinga ne tik mūsų dėmesio, bet ir naujų principinių sprendimų

Užterštumas-aplinkos teršimas medžiagomis kenksmingomis žmogaus sveikatai ir natūraliai ekosistemai (gyviems organizmams ir juos supančiai aplinkai). Aplinkos užterštumas būna natūralių žemės procesų pasekmė, kaip pavyzdžiui vulkano išsiveržimas, bet dažniausiai tai būna neapdairios žmogaus veiklos pasekmė.

Yra dvi teršalų grupės: biologiškai skaidomų pavyzdžiui: nutekamieji vandenys, maisto atliekos ir kitos medžiagos kurios greitai suskaidomos natūralių procesų metu. Ši teršalų grupė tampa pavojinga kai jos kiekis aplinkoje tampa didesnis negu įmanoma suskaidyt. Antra grupė yra biologiškai neskaidomi teršalai. Tokios medžiagos arba visiškai nesuskaidomos arba skaidomos labai lėtai. Atsiradus užterštumui šiomis medžiagomis jas išskirti iš aplinkos yra beveik neįmanoma. Kaip pavyzdį galima pateikti radioaktyviąsias atliekas. Jos kelia labai didelį pavojų, nes yra tikimybė jog šie teršalai pateks į maisto grandinę taip apkrėsdami daugybę gyvų organizmų, o kadangi žmogus yra viena svarbiausių šios grandinės jungčių- jis yra labai pažeidžiamas. Tai buvo aiškiai pademonstruota 1960-1970 metais kai Japonijos Minimatos pakrantės gyventojai staiga masiškai pradėjo skųstis įvairiais nerviniais negalavimais, kūno drebuliais bei keistu paralyžiumi. Virš 400 žmonių mirė kol vyriausybė išsiaiškino, jog į aplinką buvo pasklidęs didžiulis gyvsidabrio kiekis.

Užterštumas daro didžiulę įtaką gamtos resursams. Ekosistemos kaip miškai, pelkės ir upės atlieka daugybę svarbių funkcijų. Jos pagerina vandens ir oro kokybę, sudaro sąlygas augalams ir gyvūnams augti, teikia maistą ir vaistus. Visa šita harmonija gali būti sugriauta teršalais. Dėl sudėtingų ryšių tarp organizmų rūšių ir ekosistemų jų suteršimas gali turėti didelių pasekmių kurios iš pradžių nepastebimos ir beveik nenuspėjamos. Problema tai milžiniškos teršalų išvalymo kainos ir apsauga nuo jų.

Vandens užterštumas

Vandens, visų pirma upių, teršimas ir toliau lieka opiausia Lietuvos ekologine problema. Tai akivaizdžiai rodo jau vien toks faktas, kad beveik pusę milijonų gyventojų turintis Kaunas, iki šiol neturi užteršto vandens valymo įrenginių. Nors dėl pastarųjų metų pramonės nuosmukio gerokai sumažėjo ir vandenų tarša, tačiau daugelio Lietuvos upių, taigi ir Kuršių marių būklė ir toliau lieka krizinė. Apskaičiuota, kad pastačius Kauno nuotekų valymo įrengimus, biologinė tarša Lietuvoje sumažėtų apie 70 . Taigi padėtis iš esmės pagerėtų, tačiau iki šių darbų pabaigos dar toloka.

Nors buitinėms reikmėms Lietuvoje daugiausia vartojamas geros kokybės požeminis vanduo, tačiau kaimo vietovėse vartojamas negilių šulinių vanduo gana dažnai yra užterštas nitratais gerokai virš leistinų normų. Ir toliau rimta problema yra ežerų bei Kuršių marių ir Baltijos jūros eutrofikacija. Nors mažiau vartojant mineralinių trąšų gerokai sumažėjo biogeninių medžiagų išplovimas į paviršinius vandens telkinius bei gruntinius vandenis, bet dėl antrinių teršimo procesų vandens kokybė beveik negerėja.

Vidutinis Lietuvos upių tinklo tankumas, įskaitant ir dirbtines vandens tėkmes, yra 1km/km2.

Pastaraisiais dešimtmečiais, iškasus daugybę melioracijos griovių, bendras hidrografinio tinklo tankumas padidėjo beveik dvigubai. Lietuvoje yra : virš 29900 upių, upelių ir kanalų, ilgesnių kaip 250 m; 28200 upių, upelių ir kanalų, ne ilgesnių kaip 10 km; 758 upės, ilgesnės kaip 10 km; 18 upių, ilgesnių kaip 100 km; 9 upės, ilgesnės kaip 200 km.

Pagrindinės vandens arterijos – Nemuno – ilgis yra 937 km, iš jų 475 km teka Lietuvos teritorija. Antrosios pagal ilgį upės – Neries – bendras ilgis 510 km, iš jų 276 teka Baltarusijos žemėmis. Nuo versmių iki žiočių per Lietuvą teka Šventoji – 249 km; antroji pagal ilgį (213) – Minija.

Svarbiausia Lietuvos upų problema – tarša organinėmis medžiagomis. Per paskutinius dešimtmečius organinių medžiagų krūviai sumažėjo Nevėžio, Ventos, Mūšos upių baseinams, pastačius pajėgius antrinius biologinio valymo įrenginius. Tačiau visame Nemuno baseine šis krūvis sumažėjo nežymiai. Daugiausiai teršiančių medžiagų į upes patenka iš šešių Lietuvos miestų: Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus. Didžiausias organinių
medžiagų krūvis tenka Neries baseinui, Odaugiausia biogeninių medžiagų patenka į Nevėžio baseiną

.Iš 63700 km natūralių upių vagų tik 13000 km liko nereguliuotos, labiausiai nukentėjo lygumų upės, tarp jų devynios didžiosios. Išlikusių būklė gana gera, vyrauja vidutinio užterštumo upės. Padėtis pagerėjo nustačius vandens telkinių pakrančių apsaugines juostas. Iškilo pavojus mažiausiems, patekusiems į privatizuojamųjų grupę upeliams, nes nesureguliuoti jų apsaugos teisiniai klausimaivairovės centrai. Jie yra svarbus gamtinio karkaso elementas, funkcionuoja kaip gyvūnų ir augalų rūšių migraciniai koridoriai (ypač Nemuno, Nemunėlio, Neries, Minijos, Akmenos, Jūros, Merkio, Nevėžio, Dubysos, Ventos ir Žeimenos slėniai). .

Teršiančiųjų medžiagų krūvis iš buitinių ir

pramoninių nuotekų

Lietuvos upių baseinuose, kg/km2 1998 m.

Upės baseinas BDS5 Nneorg P-PO4

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 961 žodžiai iš 1915 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.