Aplinkosaugos administravimas
5 (100%) 1 vote

Aplinkosaugos administravimas

11213141516171

APLINKOSAUGOS ADMINISTRAVIMO

(Klausimai įskaitai)

1. GLOBALINĖS APLINKOSAUGOS PROBLEMOS, JŲ KILMĖ IR KAIP JAS SPRĘSTI.

Dėl gamybinių jėgų plėtotės, nekontroliuojamo gamtos išteklių naudojimo blogėja aplinkos kokybė, pažeidžiama natūrali medžiagų apykaita gamtoje, dėl aplinkos teršimo kenksmingomis medžiagomis sutrinka visuotinis gamtos reiškinių sąryšio dėsnio veikimas. Taigi, visiškai dėsningai iškilo ekologinė problema, verčianti apriboti visuomenės galimybes pertavrkyti ją supančią aplinką. Visiškai dėsningai kartu iškilo ir šios problemos sprendimo klausimas.

Valstybės ekologinė f-ja susideda iš kelių krypčių:

– racionalaus gamtos išteklių naudojimo organizavimas;

– aplinkos išsaugojimas;

– pažeistos ekologinės pusiausvyros atkūrimas;

– aplinkos būklės gerinimas.

2. APLINKOSAUGOS KILMĖ JOS RŪŠYS SU RELIGIJOMIS IR ISTORIJA.

3. APLINKOS KLASIFIKACIJA. APLINKOS APSAUGOS, ADMINISTRAVIMO SĄVOKOS.

Aplinkos apsauga – aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio poveikio atsirandančio naudojant gamtos išteklius.

Aplinka – kaip žmonijos egzistavimo sfera, sudidedanti iš gamtos antropogeninių objektų ir visuomenės.

Politika ir administravimas – valstybės valia, valstybės ir savivaldos tarnybų veikla, susijusi su aplinkosaugos politikos formavimu, bei jos įgyvendinimu.

4. VALSTYBĖJE JOS FORMOS IR TIKSLAI.

Valstybė – tai organizacija kur dalis valdo visuma, o individo laisvę nuo valstybės įstatymų.

5. LR KONSTITUCIJA IR APLINKOSAUGOS NUOSTATOS. (Kitame lape).

Ypatingą reikšmę turi LR Konstitucijos 53 ir 54 str.(53 str. įtvirtina bendrą valstybės ir kiekvieno asmens pareigą saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, o 54 str. numato pagrindines šios pareigos realizavimo kryptis).

Konstitucijoje sakoma, kad „įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją“.

LR Konstitucijos 47str., įtvirtina gamtos išteklių nuosavybės formas, išskirtinės LR nuosavybės teisės objektus.

6. LRS FUNKCIJOS APLINKOS APSAUGOS SRITYJE.

Seimas, būdamas įstatymų leidžiamosios valdžios institucija, formuoja vieningą valstybės aplinkos apsaugos politiką, numato bendras aplinkos apsaugos ir racionalaus gamtos išteklių naudojimo organizavimo priemones.

Seimas priima aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo įstatymus, nustato pagrindines aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo politikos kryptis, tvirtina aplinkos apsaugos strategiją. Tvirtina valstybės biudžeto asignavimus aplinkos apsaugos priemonėms finansuoti; formuoja aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių nadojimo politiką įgyvendinančių institucijų sistemą (Vyriausybės siūlymu steigia ministerijas); steigia saugomas teritorijas (nacionalinius ir regioninius parkus).

7. LR PREZIDENTO FUNKCIJOS APLINKOS APSAUGOS SRITYJE.

Prezidentas gali įtakoti aplinkosaugai tik skirdamas arba atleisdamas ministrą.

8. LRV FUNKCIJOS APLINKOS APSAUGOS SRITYJE.

Vyriausybė, vykdydama Seimo priimtus įstatymus, atlieka šias f-jas:

– priima nutarimus bendrais aplinkos apsaugos, medžioklės organizavimo ir kitais klausimais;

– koordinuoja valstybės ir savivaldos valdymo institucijų aplinkosauginę veiklą;

– užtikrina aplinkos apsaugos priemonių finansavimą rengdama Valstybės biudžeto projektą ir jį vykdydam;

– valdo, naudoja ir disponuoja valstybės turtu (valstybine žeme, miškais, vandenimis ir kt.);

– rengia ir teikia Seimui svarstyti aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo įstatymų projektus;

– teikia Seimui siūlymus dėl aplinkos apsaugos specialiųjų institucijų steigimo ir panaikinimo, taip pat nustato šių institucijų teisinę padėtį tvirtindama jų nuostatus;

– sudaro ir įgyvendina LR tarpvalstybines sutaris aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje;

– organizuoja ekologinį švietimą bei mokymą;

– steigia saugomas teritorijas ir reglamentuoja jų režimą;

– vykdo kitas aplinkos apsaugos įstatymais priskirtas f-jas.

9. LRV PROGRAMOS JŲ RŪŠYS SU POLITINIU PARTIJŲ APLINKOSAUGINĖMIS NUOSTATOMIS.

10. SUBALANSUOTAS TARYBOS SUDĖTIS IR UŽDAVINIAI.

11. APSKRIČIŲ FUNKCIJOS APLINKOS APSAUGOS SRITYJE.

Vienas pagrindinių apskrities valdytojo uždavinių yra valstybės politikos teritorijos planavimo, žemės naudojimo ir apsaugos, aplinkos apsaugos srityse įgyvendinimas. Apskrities valdytojas privalo:

– rengti apskrities bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentus;

– teikti informaciją, išvadas ir pasiūlymusLR teritorijos bendrajam ir specialiesiems planams rengti;

– nustatyti sąlygas apskrities specialiajam planavimui ir derinti planavimo projektus;

– nustatyti sąlygas savivaldybės planavimo dokumentų rengimui ir juos derinti;

– prižiūrėti teritorijos planavimą;

– tvarkyti laisvos valstybinės žemės fondą (išskyrus žemę, perduotą valdyti vietos savivaldos institucijoms);

– organizuoti valstybinio žemės kadastro darbus;

– organizuoti vandens telkinių valdymą;

– analizuoti ekologinę būklę ir jos pokyčius apskrityje bei informuoti apie tai gyventojus.

12. SAVIVALDYBIŲ FUNKCIJOS APLINKOS APSAUGOS SRITYJE.

Savivaldybės taryba nustato administracijos struktūrą (taip pat ir padalinius, atsakingus už aplinkos apsaugą), tvirtina savivaldybės
biudžetą, kuriame numatomi asignavimai atitinkamoms aplinkos apsaugos priemonėms, tvirtina savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendruosius planus, steigia ir tvarko savivaldybės saugomas teritorijas bei kraštovaizdžio objektus, tvirtina želdinių apsaugos miestuose bei miesteliuose ir švaros šiuose objektuose taisykles.

13. APLINKOS MINISTERIJOS MISIJA IR UŽDAVINIAI.

Aplinkos ministerija yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės pagrindinė valdymo institucija, formuojanti šalies aplinkos apsaugos, miškų ūkio, gamtos išteklių naudojimo, geologijos ir hidrometeorologijos, teritorijų planavimo, statybos, gyventojų apsirūpinimo būstu, butų ir komunalinio ūkio paslaugų valstybės politiką ir koordinuojanti jos įgyvendinimą.

Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų uždaviniai, įvertinus aplinkos stebėjimų duomenis, atsižvelgus į mokslo institucijų išvadas bei visuomenės nuomonę ir vadovaujantis turimais strateginiais dokumentais bei rengiant teisinę bazę, yra:

 įgyvendinti subalansuotos plėtros principą;

 sudaryti racionalaus gamtos išteklių naudojimo, apsaugos ir atkūrimo prielaidas;

 užtikrinti visuomenės informavimą apie aplinkos būklę bei jos prognozes;

 sudaryti sąlygas statybų verslui plėsti bei gyventojams būstu aprūpinti;

 užtikrinti tinkamą aplinkos kokybę, atsižvelgiant į Europos Sąjungos normas ir standartus.

14. AM VALDYMO STRUKTŪRA. (1 SCHEMA).

15. AM APLINKOS KOKYBĖS DEPARTAMENTO STRUKTŪRA IR FUNKCIJOS.

 Formuoja atmosferos, vandens, dirvožemio apsaugos, vandens išteklių reguliavimo, pavojingų cheminių medžiagų, radioaktyviųjų medžiagų ir atliekų valdymo politiką.

 Formuoja švaresnės gamybos bei technologijų įdiegimo Lietuvos pramonės šakose strategiją.

 Formuoja ir įgyvendina saugaus cheminių medžiagų valdymo strategiją, koordinuoja tarpžinybinę veiklą šioje srityje. Rengia pavojingų cheminių medžiagų tvarkymą ir naudojimą reglamentuojančius teisės aktus.

 Rengia aplinkos kokybės valdymo įstatymų bei kitų teisės aktų projektus ir koordinuoja jų vykdymą.

 Rengia ilgalaikes ir tikslines aplinkos kokybės bei vandens išteklių naudojimo valstybės programas, numato jų įgyvendinimo tvarką bei kontroliuoja jų vykdymą.

 Nustato teršalų (ir radioaktyviųjų medžiagų) emisijos į aplinką normas bei apskaitos tvarką, nustato leidimų teršalams (ir radioaktyviosioms medžiagoms) išmesti į aplinką išdavimo tvarką.

 Vertina išmetamų gamybos teršalų valymo bei kitas aplinkos kokybę gerinančias technologijas ir teikia išvadas dėl jų efektyvumo, kaip jos atitinka galiojančius aplinkos apsaugos standartus ir normatyvus.

 Organizuoja Lietuvos aplinkos kokybės teisės normų derinimo su Europos Sąjungos aplinkos apsaugos reikalavimais strategijos įgyvendinimą.

 Rengia teisės aktus, reglamentuojančius pavojingų cheminių medžiagų, radioaktyviųjų medžiagų bei atliekų pervežimą ir išduoda leidimus šiai veiklai vykdyti.

 Organizuoja tarptautinių konvencijų ir susitarimų aplinkos kokybės srityje įgyvendinimą.

 Koordinuoja ir vykdo duomenų apie aplinkos kokybę ir ją sąlygojančius veiksnius rinkimą bei vertinimą.

16. AM STRATEGIJOS DEPARTAMENTO STRUKTŪRA IR FUNKCIJOS.

Formuoja gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir subalansuotos plėtros valdymo strategiją ir ekonominę sistemą.

 Formuoja Lietuvos Respublikos integracijos į Europos Sąjungą politiką gamtos išteklių naudojimo ir subalansuotos plėtros srityje.

 Koordinuoja aplinkos teisės normų derinimo su Europos Sąjungos reikalavimais įgyvendinimo klausimus.

 Rengia aplinkos formavimo ir gamtos išteklių naudojimo ekonominio reguliavimo įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, baudų už aplinkai ir gamtos ištekliams padarytus nuostolius apskaičiavimo ir taikymo metodikas.

 Rengia pasiūlymus valstybės investicijų programos aplinkos formavimo ir gamtos išteklių naudojimo klausimais bei organizuoja joje numatytų investicijų naudojimo kontrolę.

 Atstovauja ministerijai Valstybės investicinių projektų komisijoje.

 Koordinuoja tikslinių aplinkos apsaugos fondų steigimo ir naudojimo klausimus.

 Organizuoja ir derina užsienio techninės paramos programų, projektų rengimą, koordinuoja užsienio bankų, PHARE bei kitas dvišales investicijų ir techninės paramos programas bei projektus.

 Bendradarbiauja su užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, rengia tarptautinio bendradarbiavimo sutartis ir koordinuoja jų įgyvendinimą.

 Organizuoja prisijungimo prie tarptautinių konvencijų procedūras, koordinuoja Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos ir kitų konvencijų įgyvendinimą.

 Sistemina, apibendrina ir rengia duomenis bei informaciją tarptautinėms aplinkos institucijoms.

 Planuoja ir rengia tarptautinių delegacijų vizitų programas, konferencijas bei seminarus.

17. AM GAMTOS APSAUGOS DEPARTAMENTO STRUKTŪRA IR FUNKCIJOS.

Struktūra: Gamtos apsaugos departamento Direktorius, [Biologinės įvairovės skyrius 7 et.] [Gamtos išteklių skyrius 6 et.] [Genetiškai modifikuotų organizavimų skyrius 3 et.] [Saugomų teritorijų strategijos skyrius 3 et.].

 Formuoja ir įgyvendina biologinės įvairovės, įskaitant ekosistemų apsaugą,
bei žemės gelmių ir kitų gamtos išteklių naudojimą, atkūrimą ir apsaugą bei pažeistų žemių atkūrimą, renatūralizavimo politiką ir strategiją.

 Rengia įstatymų, Vyriausybės nutarimų bei kitų teisės aktų projektus biologinės įvairovės apsaugos, ekosistemų stabilumo palaikymo, racionalaus gyvosios gamtos bei žemės gelmių išteklių naudojimo, atkūrimo, taip pat apsaugos klausimais.

 Organizuoja saugomų rūšių ir bendrijų išsaugojimo veiksmų planų, radaviečių apsaugos ir tvarkymo reglamentų rengimą.

 Sudaro ir tikslina Lietuvos raudonąją knygą, organizuoja darbus, susijusius su retų bei nykstančių gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir augalų bendrijų išsaugojimu.

 Nustato gyvosios gamtos išteklių bei naudingųjų iškasenų naudojimo, atkūrimo tvarką, limitus ir sąlygas, leidimų išdavimo tvarką.

 Organizuoja pažeistų ekosistemų renatūralizacijos, pažeistų žemių rekultivavimo programų ir projektų rengimą.

 Organizuoja žemdirbystei netinkamos ir laisvos valstybinės žemės fondo žemės, išnaudotų karjerų ir durpynų panaudojimą miškams ar naudingiems augalams įveisti.

 Organizuoja ir koordinuoja taikomuosius mokslinius tyrimus.

 Organizuoja tarptautinių konvencijų ir susitarimų biologinės įvairovės klausimais, įskaitant ekosistemų apsaugą, įgyvendinimą.

 Pagal kompetenciją kontroliuoja, metodiškai vadovauja bei teikia konsultacijas regionų aplinkos apsaugos departamentams ir kitoms ministerijai pavaldžioms bei jos reguliavimo sričiai priskirtoms institucijoms.

18. AM TERITORINIŲ PLANAVIMO DEPARTAMENTO STRUKTŪRA IR FUNKCIJOS.

Struktūra: [Erdvinio planavimo ir regioninės plėtros skyriu 3e, Urbanistikos ir architektūros skyrius 4e, Kraštovaizdžio skyrius 4 e, Planavimo normų skyrius 4e]. Funkcijos: ……..

19. AM STATYBOS IR BŪSTO DEPARTAMENTO STRUKTŪRA IR FUNKCIJOS.

Struktūra: [Būsto skyrius, projektavimo normavimo skyrius, statybos produktų proceso normavimo skyrius, nekilnojamojo turto skyrius, miestų ūkio skyriu].

 įgyvendinti ministerijos politiką teritorijų planavimo ir statinių projektų rengimo srityje;

 pagal kompetenciją rengti įstatymų, nutarimų, kitų teisės aktų ir dokumentų projektus, nustatytąja tvarka teikti pasiūlymus ministerijos ir kitų valstybės institucijų parengtų teisės aktų projektų derinimui;

 pagal kompetenciją, kaupti, sisteminti ir nagrinėti Europos Sąjungos teisės aktus;

 organizuoti ir rengti normatyvinius projektavimo ir teritorijų planavimo klausimais, sudaryti jų tematinius planus;

 teikti metodinę paramą apskričių ir savivaldybių teritorijų planavimo tarnyboms teritorijų planavimo ir projektavimo klausimais;

 nustatytąja tvarka atstovauti ministerijai šalies ir užsienio įstaigose ir organizacijose, seminaruose, konferencijose ir kituose renginiuose teritorijų planavimo ir projektavimo klausimais.

20. AM TEISĖS IR PERSONALO DEPARTAMENTO STRUKTŪRA IR FUNKCIJOS.

Struktūra: [Direktorius]>[Kontrolės skyriaus vedėjas (2 vyr. Specialistai), Teisės skyriaus vedėjas (4 vyr. spec.), Personalo skyriaus vedėjas (3 v.s.).]

Rengia ir dalyvauja rengiant įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos valdymą ir teisinį reguliavimą, projektus bei kitus projektus, susijusius su aplinkos teisiniu reguliavimu, naudojant kompiuterinę techniką bei teisines informacijos sistemas, sistemina teisinę dokumentaciją, pagal įstatymų ir kitų teisės aktų pakeitimus ir papildymus.

Dalyvauja derinant Lietuvos teisės aktus su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis ir nustatytąja tvarka teikia informaciją apie teisės aktų suderinimą.

Derina ministro įsakymų projektus, sutartis, kitus teisės dokumentus, kontroliuoja ministro įsakymų bei ministerijos vadovybės pavedimų vykdymą.

Pagal kompetenciją nagrinėja valstybės institucijų, fizinių ir juridinių asmenų raštus ir skundus, teisės aktų projektus, teikia pastabas ir pasiūlymus.

Pagal kompetencijąŕ sprendžia klausimus, susijusius su aplinkos valdymu ir teisiniu reguliavimu.

Vykdo kompiuterinės teisinės informacinės sistemos ir joje pateikiamų duomenų priežiūrą.

Teikia rekomendacijas, išvadas bei rengia leidinius teisės klausimais.

Nustatytąja tvarka organizuoja ir vykdo ministerijai pavaldžių ir jos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų teisinio darbo kontrolę, dalyvauja bendruosiuose bei kituose patikrinimuose, analizuoja ir apibendrina ministerijai pavaldžių įstaigų ir organizacijų juridinių tarnybų veiklą, teikia pasiūlymus dėl teisinio darbo organizavimo tobulinimo.

Nustatytąja tvarka atstovauja ministerijai teismuose, kitose šalies ir užsienio institucijose, dalyvauja seminaruose, konferencijose bei kituose renginiuose.

Nustatytąja tvarka organizuoja ministerijos sistemos darbuotojų mokymą teisiniais klausimais.

21. AM MIŠKŲ DEPARTAMENTO STRUKTŪRA IR FUNKCIJOS.

22. AM BENDRŲJŲ REIKALŲ DEPARTAMENTO STRUKTŪRA IR FUNKCIJOS.

Dokumentų tvarkymo.

23. REGIONINIŲ APLINKOS APSAUGOS DEPARTAMENTO STRUKTŪRA IR FUNKCIJOS.

Užtikrina sveiką aplinką regionuose ir švarą. (Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Alytaus, Marijampolės, Panevežio ir kt). Vykdo teršalų normų laikymosi užterštumo valstybine laboratorine kontrole ir kontroliuoja ūkio subjektų atliekamų teršalų į
aplinką ir aplinkos tyrimų kokybe. Atlika aplinkos monitoringą. Išduoda gamtos išteklių leidimus. Kontroliuoja, kai laikosi nustatytų normų leidimuose. Nagrinėja ir derina dokumentų ataskaitas. Teikia ieškinius dėl aplinkai padarytos žalos nustatymo, atlyginimo. Kontroliuoja savivaldybės kontrolės apsaugos fondų naudojimą.

Struktūra:

24. SAUGOMOS TERITORIJOS JŲ RŪŠYS IR ADMINISTRAVIMAS.

Saugomos teritorijos steigiamos siekiant:

• išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus, kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę;

• užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą;

• sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams;

• propaguoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes).

Saugomų teritorijų sistemą sudaro šios saugomų teritorijų kategorijos:

konservacinės apsaugos prioriteto teritorijos:

• rezervatai,

• draustiniai,

• paveldo objektai.

atkuriamosios apsaugos prioriteto teritorijos:

• atkuriamieji sklypai,

• genetiniai sklypai.

ekologinės apsaugos prioriteto teritorijos:

• ekologinės apsaugos zonos;

kompleksinės saugomos teritorijos:

• valstybiniai parkai – nacionaliniai ir regioniniai parkai;

• biosferos monitoringo teritorijos – biosferos rezervatai ir biosferos poligonai.

Valstybiniai rezervatai – griežčiausiai saugomos teritorijos, steigiamos moksliniu požiūriu vertingam gamtiniam arba kultūriniam Lietuvos kraštovaizdžiui saugoti bei tirti. Ūkinė veikla juose draudžiama. Lietuvoje yra Čepkelių, Kamanų, Viešvilės, Žuvinto gamtiniai ir Kernavės kultūrinis rezervatai. Jie neužima nei pusės procento Lietuvos teritorijos.

Lietuvos nacionaliniai parkai. Šiuo metu Lietuvoje yra 5 nacionaliniai parkai. (Aukštaitijos 67m., Žemaitijos 90m., Dzūkijos, Trakų istorinis, Kuršių nerijos).

Regioniniai parkai – saugomos teritorijos, steigiamos gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriu regioninės svarbos kraštovaizdžio kompleksams ir ekosistemoms saugoti, jų rekreaciniam bei ūkiniam naudojimui reguliuoti.

25. APLINKOS APSAUGOS PRIORITETAI.

Nutekamųjų vandenų išvalymas ir nuotekų mažinimas Didžiųjų miestų buitinės nuotekos, (išskyrus Panevėžio), į upes patenka tik mechaniškai arba nepakankamai biologiškai apvalytos, o Kauno miesto – visai nevalytos. Pradėjus valyti nuotekas Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Palangos biologinio valymo ir Kauno nuotekų valymo įrenginiuose, jau šį šimtmetį galima pasiekti, kad tik 1% viso užteršto vandens liktų neišvalytas. Todėl artimiausiu metu investicijos, ypač lėšos iš valstybės biudžeto ir valstybės gaunamos paskolos bei subsidijos, turi būti skiriamos vandenvalos įrenginių statybai. Kartu būtina įgyvendinti priemones išsklaidytai požeminių ir paviršinių vandenų taršai mažinti, palaipsniui pertvarkyti vandenvalos finansavimo mechanizmą įgyvendinant principą „teršėjas (vartotojas) moka“, parengti reikiamus vandenų apsaugos teisės aktus.

Oro taršos mažinimas/stabilizavimas Būklės analizė rodo dvi pagrindines tendencijas: pirma, didėjanti tarša iš transporto, antra, didėjanti tarša iš kai kurių pradedančių plėsti gamybą pramonės ir energetikos objektų. Kad situacija bent jau nepablogėtų, nebūtų viršytos leistinos teršalų emisijos bei koncentracijos normos, būtų įgyvendinti tarptautiniai susitarimai dėl oro apsaugos, svarbu imtis neatidėliotinų priemonių. Mažinant oro taršą iš mobilių šaltinių, būtina skubiai spręsti naudojamų degalų kokybės klausimą, palaipsniui pereiti prie transporto priemonių, atitinkančių ES reikalavimus, naudojimo, diegti eismo srautų optimalaus reguliavimo sistemas bei įgyvendinti kitas atmosferos taršą mažinančias priemones. Norint reguliuoti atmosferos teršimą iš energetikos ir pramonės įmonių, būtina, atsižvelgiant į ES reikalavimus kuo greičiau užbaigti emisijų normavimo teisinės bazės kūrimą, įgyvendinti energijos taupymo priemones, skatinti mažiau taršaus kuro vartojimą bei pažangių gamybos bei teršalų valymo technologijų diegimą. Kad būtų užtikrintas reikalavimų laikymasis, būtina peržiūrėti aplinkos apsaugos priemonių finansavimo sistemą, įsteigti aplinkos apsaugos investicijų fondą, sukurti palankesnes sąlygas aplinkos apsaugos priemonėms įgyvendinti.

Atliekų tvarkymas Atlikti tyrimai ir pasaulio praktika rodo, kad tvarkant atliekas geriausių rezultatų galima pasiekti tolygiai įgyvendinant šiuos principus:

• vengti atliekų susidarymo,

• tinkamai tvarkyti ir kontroliuoti atliekų apskaitą,

• organizuoti atliekų tvarkymą bei antrinį panaudojimą,

• organizuoti saugų laikymą bei deponavimą.

Apsauga nuo fizikinės taršos Ignalinos atominės elektrinės radioaktyvioji tarša, terminis poveikis Drukšių ežerui ir kt.kelia pavojų sutrikdyti ekologinę pusiausvyrą ir dėl galimo radiacinio poveikio gresia gyventojų saugumui. Todėl būtina parengti radiacinės saugos įstatymą, taip pat poįstatyminius teisės aktus, reglamentuojančius radiacinio saugumo normas, AE aplinkos radiacinę kontrolę, radioaktyviosios emisijos į aplinką normavimą, mokesčius už radioaktyviąją taršą, radioaktyviųjų ir branduolinių medžiagų importą, gabenimą,
įsigijimą, naudojimą bei saugojimą, radioaktyviųjų atliekų tvarkymą ir kt. Užtikrinant informacijos apie radiacinę taršą ir pavojus viešumą, svarbu, kad Ignalinos AE susidarius avarinei situacijai, gyventojai mokėtų ir galėtų apsisaugoti. Nusprendus atsisakyti branduolinių reaktorių turi būti parengta speciali tam tikslui programa, kurioje būtų numatytos saugumo priemonės uždarant AE. Mažinant triukšmo lygį miestuose, pirmiausia siūloma sudaryti triukšmo lygio bei triukšmo sklidimo žemėlapius, o po to parengti triukšmo lygio mažinimo programas.

Gamtinio kraštovaizdžio degradavimo sustabdymas Norint sustabdyti gamtinio kraštovaizdžio nykimą, pirmiausia saugomose teritorijose, būtina:

• tobulinti jų priežiūrą ir vadybą,

• sureguliuoti statybų procesą, užtikrinant statybas reglamentuojančių įstatymų laikymąsi,

• sumažinti miškų kirtimo apimtis,

• sukurti moksliškai pagrįstą saugomų teritorijų rekreacinio naudojimo sistemą,

• orientuoti žemės ūkį į ekologiškai subalansuotą ūkį,

• sugriežtinti saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo kontrolę,

• parengti skatinimo už apsaugos ir naudojimo režimo laikymąsi priemonių sistemą.

Artimiausiu metu labai svarbu įsteigti regioninių parkų administracijas, parengti reikalingus teisės aktus, reglamentuojančius statybų projektavimą bei pačias statybas, parengti lengvatų teikimo sistemą saugomų teritorijų gyventojams, taip pat ieškoti finansinių galimybių šiai paramai realizuoti.

Ekologiškai jautrių ir natūraliausių (vaizdingiausių) teritorijų apsauga Būtina stiprinti Šiaurės Lietuvos karstinio regiono, ekologiškai jautrių teritorijų ir pajūrio rekreacinių išteklių teisinę apsaugą, parengti mokslinių tyrimų pagrįstą paplūdimių išsaugojimo bei atkūrimo metodiką. Pajūryje intensyviai rekreacijai naudojamuose paplūdimiuose nuolat turi būti tvirtinamos kopos. Turi būti parengti specialūs leidiniai žemės savininkų savimonei kelti ir reprezentaciniai leidiniai apie Lietuvos rekreacinius išteklius bei jų naudojimo galimybes. Labai svarbu sukurti subsidijų, kompensacijų ir lengvatų teikimo gyventojams, gyvenantiems rekreacinėse teritorijose ar šalia jų, tvarką, kad jie būtų suinteresuoti turimą teritoriją naudoti atsižvelgiant į rekreacinius prioritetus, taip pat svarbu sukurti reikiamą infrastruktūrą.

Racionalus gamtos išteklių naudojimas Labai svarbu sureguliuoti gamtos išteklių naudojimą. Svarbiausi veiksmai – parengti ir įdiegti vertingiausių ir labiausiai pažeistų gyvūnų rūšių imitacinius modelius, organizuoti retų ir nykstančių žuvų rūšių nerštaviečių apsaugą bei įveisti vertingas žuvų rūšis vidaus vandenyse, tobulinti žvejybos metodus ir įrangą, atlikti gyvosios gamtos išteklių apskaitą ir kt. Kad neišsektų gėlas vanduo, eksploatuojant vandenvietes būtina įrengti vartotojams vandens apskaitos prietaisus, įgyvendinti priemones, užtikrinančias racionalų vandens naudojimą ir vandens išteklių apsaugą nuo išsekimo. Savivaldybėse būtina parengti ir įgyvendinti vandens taupymo, nuostolių mažinimo ir vandens eksploatacinių išteklių racionalaus naudojimo bei apsaugos nuo išsekimo (ir teršimo) programą.

Aplinkosauga ūkinėje veikloje

Vienas pagrindinių prioritetų subalansuoto ūkio plėtojimo uždavinių yra sukurti teisinę ir ekonominė sistemą, kuri leistų išvengti konflikto tarp ūkio kokybinio augimo ir antropogeninės gamtinės aplinkos apkrovos. Būtina orientuoti veiksmus taip, kad išlaidos dėl skurdinamos bei teršiamos aplinkos atkūrimo, tektų ne visiems šalies piliečiams, o tiems, kurie gauna iš to naudos arba yra gamtos išteklių ir produkcijos vartotojai. Ūkinės veiklos aplinkosaugos prioritetas yra prevencinės priemonės, kurios įgalina ekonomiškai pigiau ir geriau plėtoti subalansuotą ūkį. Parengtos daugelio ūkio šakų programos (Nacionalinė energijos taupymo, Transporto ir aplinkos apsaugos ir kt.), kuriose numatytos ir aplinkosaugos priemonės. Toliau pateikiamos pagrindinės nuostatos, kurias reikia įgyvendinti norint užtikrinti subalansuotą šalies plėtrą išlaikant švarią ir sveiką gamtinę aplinką, išsaugant biologinę ir kraštovaizdžio įvairovę bei optimizuojant gamtonaudą.

Energetikos srityje – skatinti energijos taupymą, atsikuriančių energijos šaltinių panaudojimą, mažinti elektros ir šiluminių jėgainių taršą racionalizuojant degimo procesus, pereinant prie mažiau taršių kuro rūšių taip pat skatinti kitas konkrečias taršos mažinimo priemones, kurios numatytos Nacionalinėje energetikos strategijoje, patvirtintoje LRV 1994 m., bei Energijos vartojimo efektyvumo didinimo nacionalinėje programoje, patvirtintoje LRV 1992 m. Naujų jėgainių statybą pradėti tik visapusiškai išnagrinėjus poreikius, juos atitinkančius pajėgumus, kuro rūšis ir apsirūpinimą bei ekologinį priimtinumą, patikimumą ir saugumą. Užtikrinti ekologinį saugumą visam likusiam RBMK tipo reaktorių darbo laikui Ignalinos AE.

Pramonėje – orientuotis į mažaatliekę, mažiau taršią gamybą, gamtos ir energetinių išteklių taupymą bei ekologiškai švarios produkcijos gamybą. Skatinti daugkartinės taros ir daugkartinių medžiagų gamybą bei vartojimą, antrinių žaliavų perdirbimą bei atliekų (ypač pavojingų) saugų tvarkymą, aplinkosaugos
gamybą.

Žemės ūkyje – gerinti žemėnaudą, saugoti dirvožemio derlingumą. Derinti intensyvią žemdirbystę su ekstensyvia, skatinti ekologiškai švarių žemės ūkio produktų gamybą, diegti tausojančią ir bioorganinę žemdirbystę pirmiausia karstiniame regione. Reikia peržiūrėti kai kurių žemės ūkio objektų, esančių ekologiškai pažeidžiamose vietose, tolesnio naudojimo galimybes. Užtikrinti augalų apsaugos priemonių, trąšų bei kitų cheminių medžiagų saugų vartojimą.

Miškų ūkyje – užtikrinti racionalų medienos naudojimą. Orientuojantis į medienos gaminių eksportą, palaipsniui atsisakyti žaliavos eksporto. Skatinti malkinės medienos (kaip vietinio atsikuriamojo biokuro) platesnį naudojimą. Didinti bendrą šalies teritorijos miškingumą, įveisiant miško želdinius žemės ūkiui netinkamuose plotuose, pirmiausia pažeisto agrokraštovaizdžio ir gamtinio karkaso teritorijose.

Transporto srityje – palaipsniui pereiti prie ES reikalavimus atitinkančių degalų naudojimo, sukurti šalyje nepriklausomą degalų kokybės kontrolės sistemą, diegti išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemas, visiškai atsisakyti etiliuoto benzino, skatinti alternatyvaus kuro naudojimą, visuomeninio transporto plėtotę, racionaliai išdėstyti kelius ir gatves, kartu įgyvendinant aplinkosaugos priemones, didžiuosiuose miestuose diegti racionalaus eismo organizavimo ir kontrolės sistemas bei kitas priemones numatytas valstybinėje programoje “Transportas ir aplinkos apsauga”.

Komunaliniame ūkyje – nedelsiant parengti naują komunalinio ūkio modelį, pagrįstą principu „teršėjas (vartotojas)“ moka, konkurencija, veiklos ekonominiu skatinimu, komunalinių bei atitinkamų pramonės įmonių suinteresuotumu aukšta ekologine kultūra. Pirmiausia reikia:

• pagerinti gatvių bei bendrojo naudojimo želdynų priežiūrą ir apsaugą miestuose ir miesteliuose,

• užtikrinti buitinių atliekų apskaitą, surinkimą, rūšiavimą bei antrinį panaudojimą

• tobulinti sąvartynų projektavimą, įrengimą ir eksploatavimą.

26. APLINKOS APSAUGOS PRINCIPAI.

Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo sėkmė priklauso nuo principų, kuriais numatoma remtis formuojant veiksmų programas ir įgyvendinant aplinkos apsaugos tikslus. Žemiau pateikiami aplinkos apsaugos politikos pagrindiniai principai. [Subalansuota plėtra, tolygi plėtra, aplinkosaugos poltikos integravimas, atsargumo principas, teršėjęs moka principas, prevencijos principas, technologijos naudojimo principas, subsidiarumo principa, informacijos viešumo principas].

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 3828 žodžiai iš 7575 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.