Aplinkosaugos institucijos
5 (100%) 1 vote

Aplinkosaugos institucijos

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………….2

1. VALSTYBINĖS ORGANIZACIJOS 3

1.1. Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija 3

1.2. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba 4

1.3. Lietuvos Respublikos Seimo aplinkos apsaugos komitetas. 4

1.4. Aplinkos inžinerijos institutas (APINI). 4

1.5. Aplinkos ministerija 5

1.5.1. Aplinkos apsaugos agentūra. 6

1.5.2. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos Ministerijos. 7

1.5.3. Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). 7

1.5.4. Jūrinių tyrimų centras. 7

1.5.5. Lietuvos geologijos tarnyba. 8

1.5.6. Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF). 9

1.5.7. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 10

1.5.8. Statybos produkcijos sertifikavimo centras (SPSC). 11

1.5.9. Lietuvos standartizacijos departamentas 11

1.5.10. Valstybinė metrologijos tarnyba. 11

1.5.11. Nac. akreditacijos biuras prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos. 12

1.5.12. Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos. 12

1.5.13. Aplinkos kokybės departamentas. 13

1.5.14. Gamtos apsaugos departamentas 14

1.5.15. Miškų departamentas 14

1.5.16. Teritorijų planavimo, architektūros, urbanistikos organizavimo departamentas 15

1.5.18. Aplinkos strategijos departamentas 16

2. VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS 16

2.1. Aplinkos apsaugos politikos centras 16

2.2. Regioninis aplinkos centras Centrinei ir Rytų Europai (REC) 17

3. NEVALSTYBINĖS ORGANIZACIJOS 18

3.1. Lietuvos gamtos fondas 18

3.2. Rusnės gamtos fondas 18

3.3. Lietuvos Bioįvairovės Tyrimų Forumas 19

3.4. Lietuvos ornitologų draugija (LOD) 19

3.5. Lietuvos žaliųjų judėjimas 20

LITERATŪRA…………………………………………………………………..21

ĮVADAS

Pagrindiniai aplinkos kokybės rodikliai aplinkos komponentams (oras, vanduo, dirvožemis) pastaraisiais metais nesikeičia, išskyrus autotransporto taršą didžiuosiuose miestuose. Tačiau šalyje į vandens telkinius dar isleidžiama apie 60% nepakankamai apvalytų nuotėkų. Per metus į atmosferą išmetama 120 tūkst. t teršalų, susidaro daugiau kaip 100 tūkst. t pavojingų ir apie 6 mln. t nepavojingų atliekų. Išlieka senų netinkamų naudoti pesticidų tvarkymo ir ypatingai nukenksminimo problema. Toliau vystantis pramonei ir jos naujoms technologijoms, reikia tobulinti aplinkos apsaugos įstatyminę bazę, stiprinti institucijas, vykdančias aplinkos monitoringą ir valstybinę kontrolę bei koordinuojančias investicijas.

Racionaliam aplinkos kokybės valdymui daugiausia naudojami du pagrindiniai informacijos šaltiniai – ekologinio monitoringo režiminių stebėjimų duomenys ir mokslinių aplinkos tyrimų rezultatai. Svarbią vietą užima organizacijos, institucijos, tarnybos (hidrometeorologijos, žemėtvarkos, miškotvarkos, geodezijos, geologijos ir t.t.), besirūpinančios aplinkos apsauga. Jų duomenys naudojami kaip papildomi informacijos šaltiniai siekiant kontroliuoti žmogaus taršą.

Kiekviena ministerija su jai pavaldžiomis organizacijomis, departamentai, taip pat kitos valstybės ir savivaldybių institucijos įgyvendina jų kompetencijai priklausančius įstatymus ir kitus teisės aktus, rengia atitinkamus dokumentus, skirtus tam, kad būtų racionaliai naudojami gamtos ištekliai, taupiai ir efektyviai vartojama elektros ir šilumos energija. Taip pat formuoja atitinkamos srities valstybinę politiką, rengia standartus, leidimų sistemą, ekonomines priemones, užtikrina visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus, susijusius su bet kokiu poveikiu aplinkai ar su socialiniais klausimais.

Mano darbo tikslas – susipažinti su aplinkosauginių organizacijų (Lietuvos pavyzdžiu) pagrindiniais veiklos principais, uždaviniais ir funkcijomis.

1. VALSTYBINĖS ORGANIZACIJOS

Pagrindinės valstybinės organizacijos, kurios yra atsakingos už aplinkosaugą Lietuvoje yra šios:

Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba

Lietuvos Respublikos Seimo aplinkos apsaugos komitetas

Aplinkos inžinerijos institutes (APINI)

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija

1.1. Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija

Aplinkos ministerijai pavaldi institucija pagal savo kompetenciją koordinuojanti ir prižiūrinti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje.

Pagrindiniai uždaviniai ir funkcijos:

Organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja valstybinę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolę vykdančių institucijų ir inspektorių veiklą aplinkos apsaugos kontrolės srityje.

Organizuoja ir atlieka operatyvinius, tikslinius ir kompleksinius valstybinę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolę vykdančių institucijų ir inspektorių veiklos patikrinimus, analizuoja problemas ir teikia išvadas bei pasiūlymus Aplinkos ministerijai dėl šios veiklos tobulinimo.

Kontroliuoja išmetamų į aplinką teršalų normų vykdymą, analizuoja informaciją apie ekologiškai pavojingus objektus, jų poveikį aplinkai bei taikomas priemones aplinkos būklei gerinti, teikia pasiūlymus dėl šių priemonių efektyvumo didinimo.

Vykdo valstybinę miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolę.

Analizuoja valstybinės aplinkos apsaugos institucijų ir inspektorių bendradarbiavimą su apskričių, savivaldos bei kitomis
institucijomis valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės klausimais ir teikia pasiūlymus dėl veiklos tobulinimo.

Bendradarbiauja su kitomis valstybės valdymo institucijomis ir užsienio šalių organizacijomis valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės srityje.

1.2. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba

Ją sudaro:

1. rezervatų direkcijos

2. nacionalinių ir regioninių parkų direkcijos

Prioritetiniai tikslai:

 Pritaikyti valstybinius parkus lankymui, pažinimui, nepažeidžiant kraštovaizdžio apsaugos reikalavimų, sudaryti sąlygas rekreacijai.

 Sukurti ekonomines prielaidas saugomų teritorijų direkcijų veiklai suaktyvinti. Suformuoti palankų visuomenės požiūrį į saugomas teritorijas, jų uždavinius.

Steigia nacionalinius parkus, rezervatus (išskyrus istorinius, kultūrinius rezervatus). Ji taip pat rūpinasi įvairių programų, kadastrų rengimu, atnaujinimu, yra atsakinga už direkcijų veiklą. Įkurta 2002 metais.

1.3. Lietuvos Respublikos Seimo aplinkos apsaugos komitetas.

Aplinkos apsaugos komiteto veiklos kryptys:

 rengti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus bei pasiūlymus aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo, miškų ūkio, medžioklės ir žvejybos klausimais;

 koordinuoti suinteresuotų valstybės institucijų ir kitų organizacijų darbą rengiant įstatymų projektus komiteto kompetencijai priklausančiais klausimais;

 rengti ir nagrinėti pasiūlymus dėl Lietuvos aplinkosaugos politikos formavimo;

 atlikti visų institucijų veiklos aplinkosaugos parlamentinę kontrolę, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl šių institucijų veiklos pagerinimo;

 svarstyti tarptautinius teisės aktus, susijusius su aplinkosauga, bei teikti pasiūlymus ir išvadas Seimui

1.4. Aplinkos inžinerijos institutas (APINI).

Įkurtas 1991 m. rugsėjo mėnesį kaip savarankiškas Kauno technologijos universiteto padalinys. APINI veiklos sritys yra šios:

Subalansuotoji plėtra

Švaresnė gamyba ir ekologiškai švaresni gaminiai

Aplinkos apsaugos vadybos sistemos ir standartai

Poveikio aplinkai vertinimas

Cheminiu medžiagų kontrolė ir tvarkymas

Vandens kokybės modeliavimas, prognozavimas, valdymas upės baseino požiūriu

Taip pat Aplinkos inžinerijos institute organizuojamos Aplinkosaugos ir kraštotvarkos krypties (T4) studijos ir atliekami moksliniai tyrimai.

1994 m. balandžio mėn. pagal bendradarbiavimo sutartį su Pasaulio aplinkos centru (WEC, JAV) APINI įkurtas Taršos prevencijos centras (TPC). TPC yra nevyriausybinė, pelno nesiekianti organizacija, skatinanti ekonomiškai ir ekologiškai subalansuotų įmonių raidą, taršos ir atliekų mažinimą Lietuvos pramonėje ir kitose ūkio šakose.

1995 m. instituto iniciatyva, kartu su Vytauto Didžiojo universitetu, Lietuvos žemės ūkio universitetu, Klaipėdos universitetu, Vilniaus universitetu, Lietuvos energetikos institutu ir Inžinerinės ekologijos asociacija pradėtas leisti mokslinis-techninis žurnalas „Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba“ lietuvių ir anglų kalbomis.

1998 m. balandžio mėn. USAID ir iš dalies TEMPUS projekto lėšomis oficialiai atidaryta specializuota šiuolaikinė aplinkos tyrimų laboratorija, kurios pagrindinis tikslas identifikuoti ir tikri teršalų srautus į vandenį, orą ir dirvožemį iš pramoninių taršos šaltinių. 2002 metais APINI laimėjo ES programos „Framework Programme 5. centres of excellence“ konkursą ir diegia projektą „Subalansuota pramonės plėtra APINI kompetencijos stiprinimas“.1.5. Aplinkos ministerija

Aplinkos ministerija yra LR Vyriausybės pagrindinė valdymo institucija, formuojanti šalies aplinkos apsaugos, miškų ūkio, gamtos išteklių naudojimo, geologijos ir hidrometeorologijos, teritorijų planavimo, statybos, gyventojų apsirūpinimo būstu, butų ir komunalinio ūkio paslaugų valstybės politiką ir koordinuojanti jos įgyvendinimą.

Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų uždaviniai, įvertinus aplinkos stebėjimų duomenis, atsižvelgus į mokslo institucijų išvadas bei visuomenės nuomonę ir vadovaujantis turimais strateginiais dokumentais yra:

1. formuoti aplinkos apsaugos, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos, racionalaus gamtos ir rekreacinių išteklių naudojimo, geologijos, miškų ūkio, teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros, statybos, būsto ir komunalinio ūkio, valstybės administracinių ir kitų negyvenamųjų patalpų bei pastatų naudojimo, standartizacijos ir metrologijos valstybės politiką ir koordinuoti jos gyvenimą; ;

2. užtikrinti aplinkos formavimą pagal subalansuotos plėtros principus;

3. užtikrinti racionalų gamtos išteklių (įskaitant miškus ir žemės gelmes), teritoriniuose vandenyse, šelfe ir ekonominėje zonoje naudojimą, apsaugą, gausinimą ir atkūrimą;

5. užtikrinti miškų tvarkymą, remiantis subalansuotos miškų ūkio plėtros principais, didinti Lietuvos miškingumą ir miškų produktyvumą; ;

6. skatinti teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros bei statybos pažangą;

7. sudaryti palankias sąlygas šalies gyventojams apsirūpinti būstu, jį atnaujinti ar apšiltinti mažesnėmis energijos sąnaudomis;

Aplinkos ministerija yra nustačiusi 29 aplinkos apsaugos ir urbanistinės plėtros 2004 metų prioritetus.
šie:

• nustatyti pagrindinius ūkio plėtros principus, atsižvelgiant į socialinius ir aplinkosaugos klausimus – parengti ir patvirtinti Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją;

• tobulinti vandentvarkos ūkio valstybinį reguliavimą ir parengti Vandentvarkos ūkio strategiją, įstatymą ir poįstatyminius teisės aktus, nustatyti vandentvarkos paslaugų standartus, sustiprinti vandentvarkos ūkio valstybinius reguliatorius;

• sukurti vandens išteklių valdymo pagal upių baseinus sistemą;

• kurti pavojingų atliekų tvarkymo sistemą, parengti ir pateikti ISPA finansavimui gauti investicijų projektą, sutvarkyti apie 1000 tonų senų ir uždraustų naudoti pesticidų;

• baigti kurti pakuočių ir kitų atliekų surinkimo ir perdirbimo sistemą, taršos kontrolės įgyvendinimo sistemą, sukurti institucinius pajėgumus Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokole numatytiems reikalavimams įgyvendinti;

• įsteigti „Natura 2000“ ekologinio tinklo teritorijas paukščiams saugoti;

• parengti numatytus Teritorijų planavimo įstatymo poįstatyminius aktus ir teritorijų planavimo techninius normatyvus;

Ministerijai priklauso šios agentūros ir departamentai:

1.5.1. Aplinkos apsaugos agentūra.

Strateginiai Agentūros tikslai:

1. aprūpinti patikima informacija apie aplinkos būklę ir antropogeninio poveikio sąlygotus aplinkos būklės pokyčius valstybės institucijas, tarptautines aplinkosaugines organizacijas ir visuomenę;

2. užtikrinti vandens apsaugos ir valdymo organizavimą upių baseinų rajonų principu;

3. užtikrinti stambių pramonės ir žemės ūkio įmonių keliamos taršos integruotą prevencijos ir kontrolės bei aplinkosaugos vadybos ir audito sistemų principų įgyvendinimą.

1.5.2. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos Ministerijos.

Tarnyba vykdo šias funkcijas:

 vykdo LR atmosferos (pažemio, troposferos ir žemutinės stratosferos), paviršinio vandens (upių, ežerų, tvenkinių) hidrometeorologinius stebėjimus, užtikrina jų duomenų operatyvų surinkimą, apdorojimą, analizę bei perdavimą, teikia meteorologinę, jūrinę hidrologinę informaciją į pasaulio duomenų bankus;

 rengia ir skelbia meteorologines, hidrologines bei ultravioletinės saulės spinduliuotės indekso prognozes, taip pat įspėja apie gaivalines nelaimes, stichinius, katastrofinius bei kitokius pavojingus meteorologinius ir hidrologinius reiškinius ir staigius orų pokyčius, bendro ozono sluoksnio didelį sumažėjimą;

 organizuoja žinynų, metraščių, kitokių informacinių leidinių rengimą ir leidybą;

 planuoja ir tvarko meteorologinių ir hidrologinių stebėjimų duomenų bazes, teikia duomenis Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastrui;

 bendradarbiauja su LR ir užsienio šalių mokslo įstaigomis, organizacijomis ir tarnybomis, organizuoja keitimąsi informacija, darbo patirtimi, taip pat seminarus, dalyvauja Pasaulinės meteorologijos organizacijos (PMO) darbe, gauna PMO dokumentus bei užtikrina privalomų reikalavimų vykdymą;

1.5.3. Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).

Taip nuo 2004 m. sausio 1 d. vadinasi buvusi ISPA įgyvendinimo agentūra, administruojanti Europos Sąjungos ISPA fondo finansuojamus aplinkosaugos projektus. Fondas teikia paramą Vidurio ir Rytų Europos šalims, besirengiančioms tapti ES narėmis, aplinkos ir transporto srityse.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1690 žodžiai iš 5625 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.