Aplinkosaugos valdymas1
5 (100%) 1 vote

Aplinkosaugos valdymas1

PLANAS

Įžanga……………………………………………………………………………..2

1.Sutarties sąvoka……………………………………………………………..3

2.Sutarties sąlygos, forma, požymiai, galiojimo sąlygos………..6

3.Sutarties sudarymo stadijos:

a)oferta………………………………………………………………………….9

b)akceptas……………………………………………………………………..14

4.Vienos Konvencija – tarptauinių prekybinių sutarčių

sudarymas…………………………………………………………………………17

Išvados……………………………………………………………………………..20

Literatūros sąrašas……………………………………………………………..22

ĮŽANGA

Mokėti, kaip teisingai sudaryti sutartį, kad po to nebūtų nesusipratimų ar neliktum apgautas, yra būtina ne tik teisininkui, verslininkui ar draudimo bendrovės agentui. Sudaryti sutartį gali prireikti bet kuriam išsilavinusiam žmogui, nes beveik kiekvienas žmogus savo gyvenime tikriausiai ne kartą susiduria su sutarties sudarymu, ar dėl jos iškylančiais klausimais. Taigi, mano pasirinkta kursinio darbo tema “Sutarčių sudarymas” yra labai aktuali šiandien, kai suirus administracinei ekonomikos sistemai, plečiasi įmonių tarpusavio kontaktai ir ypač jų ryšiai su užsienio šalių įmonėmis.

Žinoma, negalima abejoti, kad žinoti, kaip tinkamai įforminti sutartį buvo būtina ir anksčiau, prieš 50 metų, bet vis dėlto mokėjimas teisingai sudaryti sutartį ypatingą reikšmę įgavo pastaraisiais metais. Kaip tik dėl šios temos aktualumo šiandieniniame gyvenime aš ir pasirinkau šią temą.

Savo kursiniame darbe pabandysiu išaiškinti pagrindines naudojamas sąvokas, apžvelgsiu sutarties sąlygas ir formą. Taip pat panagrinėsiu tarptautinių sutarčių sudarymą, pagal Vienos Konvenciją (tarptautinių prekybinių sutarčių sudarymas), nes mūsų valstybė vis labiau bendradarbiauja su užsienio šalimis – to neįmanoma išvengti, norint įsilieti į pasaulinę ekonominę sistemą. Toliau išnagrinėsiu sutarties sudarymo stadijas, bei trumpai apibendrinsiu kursinį darbą.

SUTARTIES SĄVOKA

Pradedant nagrinėti sutarčių sudarymo sąlygas, etapus ir kitus veiksnius susijusius su šiais teisiniais veiksmais, reikia išnagrinėti “sutarties” sąvoką.

Jau senovės romėnai žinojo šią aąvoką ir klasifikavo sutartis skirtingais pagrindais į atskiras rūšis, kad būtų galima iškelti atskirą ieškinį tam tikros rūšies sutarčiai. Sutartimi jie vadino prievolių visumą tam tikrai veikai padaryti ar susilaikyti nuo jos. Taip pat nurodė, kad sutartis reguliuoja ir ją sudariusių šalių elgesį.

Kontinentinėje teisės sistemoje sutartimi vadinamas dviejų ar daugiau asmenų susitarimas dėl civilinių teisinių santykių sukūrimo, pakeitimo ar panaikinimo. Kad nekiltų neaiškumų, svarbu pasakyti, kad sąvoka “sutartis” vartojama trimis teisinėmis prasmėmis. Ji laikoma:

1) juridiniu faktu;

2) iš juridinio fakto atsiradusiu teisiniu santykiu;

3)dokumentu, kuriame raštu išdėstomas šalių susitarimas.

Anglų – saksų teisės sistemoje sutartis suprantama kaip “pažadas, už kurio neįvykdymą įstatymai nustato tam tikras sankcijas, kurios pasireiškia kaip kreditoriaus teisė kelti ieškinį” . Tas pasižadėjimas ar įsipareigojimas turi būti duotas geranoriškai. Tokia sutarties samprata Anglijoje susiformavo apie XIV -XVI a., kai teismai pradėjo pripažinti ir ginti tuos teisinius santykius, kuriuose vienas asmuo pasižadėdavo atlikti tam tikras prievoles. Pažadas atlikti prievoleę buvo duodamas mainais į kokį nors ekivalentą.

Tarptautinėje prekyboje, sudarant prekių pirkimo – pardavimo sutartis, dažniausiai vartojama kontrakto sąvoka. “Kontraktas – tai sutartis, nustatanti susitariančių šalių teises ir pareigas bei jų vykdymo terminus” . Kontraktu įforminami taip pat moksliniai, gamybiniai, techniniai, ekonominiai ir kt. bendradarbiavimo su užsienio šalimis sandoriai, vykdomi komerciniu pagrindu.

Kai kurių anglų teisės teoretikų nuomone sutartis reikia priskirti prie nuosavybės teisės. Jie, matyt, remiasi tuo, kad daugelis sutarčių sukuria nuosavybės teisinius santykius (tai numato ir LR Civilinio kodekso 149 str.). Tačiau dauguma teisės teoretikų sutartis priskiria prie prievolinės teisės, nes “sutartis yra vienas iš svarbiausių pagrindų prievolėms atsirasti” . Sutartis yra pagrindas atsirasti ne tik turtiniams santykiams (pavyzdžiui, leidybos, pastatymo, scenarijaus, dailės kūrinio žsakymo ir kt. sutartys). Tačiau sutarties ir prievolės sąvokų negalima painioti, nes sutartis yra juridinis faktas, o prievolė – teisinis santykis, kuris gali atsirasti ir iš sutarties, ir kitais pagrindais.

Teisės normos, reguliojančios sutarčių sudarymą, nenustato sutarties šalių teisių ir pareigų tiesiogiai, o tik nubrėžia tam tikras ribas, pagal kurias šalys gali nustatyti teises ir pareigas. “Aišku, pirmiausia sutarties šalys turi nepažeisti teisinių reikalavimų ir draudimų, o jau po to savo nuožiūra gali nustatyti norimas taisykles – tai jų teisė” .

Terisės normos, reguliuojančios sutarčių
sudarymą, nustato tokias aplinkybes, kurioms esant prievole suvaržytam asmeniui tenka juridinė atsakomybė už prievolės neįvykdymą ar netinkamą jos įvykdymą. Manau, kad reikėtų išsiaiškinti. kas tai yra prievolė.

Prievolė (CK 165 str.) – toks civilinis teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitai šaliai (kreditoriui) tam tikrą veiksmą arba privalo susilaikyti nuo jo, o kreditorius turi teisę reikalauti, kad jis įvykdytų savo pareigą.

Anglų – saksų teisės sistemoje prievolė suprantama “kaip pareiškimas, įsipareigojimas, padarytas kitai šaliai arba užtikrinimas, kad asmuo atliks ar susilaikys nuo kokio nors veiksmo, o kreditoriui suteikiama teisė reikalauti tokio pareiškimo įvykdymo” . Iš to seka, kad prievolė įpareigoja dvi šalis: pasiūlimą padariusiąją ir pasiūlymą priėmusiąją.

Prievolės, kylančios iš sutarčių, reiškia skolininko sutikimą sukurti teisinius santykius, pagal kuriuos jis privalo atsakyti už prievolės neįvykdymą ar netinkamą jas įvykdymą. Aišku, kad įsipareigojimas yra daugiau nei paprastas pasiūlymas įvykdyti kokį nors veiksmą. Jis turi būti kreditoriaus priimtas. Neakceptuotas įsipareigojimas nesukelia jokių tesinių pasekmių. Todėl sutartyse turi būti išreikštas dviejų šalių susitarimas. To pasekoje viena šalis yra pasirengusi įvykdyti vieną ar kelias prievoles, o kita – priimti jų įvykdymą.

Taigi, sutartis yra juridinis faktas, o prievolė – teisinis santykis, kuris gali atsirasti ir iš sutarties, ir kitais teisiniais pagrindais.

SUTARTIES SĄLYGOS, FORMA, POŽYMIAI, GALIOJIMO SĄLYGOS

Kalbant apie sutarčių sudarymą, reikėtų aptarti sutarties sąlygas, formą, požymius ir kitas aplinkybes.

Sutarties sąlygos nustato šalių teises ir pareigas, t.y. tam tikrą jų elgesį. Praktikoje svarbu tiksliai nustatyti sutarties sąlygas, nes nuo jų priklauso iš prievolės atsiradusių teisių ir pareigų ypatumai, jų tinkamas įvykdymas.

Sutarties turinio sąlygas galima skirstyti į tris rūšis:

1) esminės arba būtinosios – tokios, kurių nesant sutartis laikoma nesudaryta (tai numato Civilinio Kodekso 168 str.);

2) įprastinės – dėl sutarties sudarymo fakto tampa privalomos jos šalims; skirtingai nei dėl esminių sąlygų, dėl šių nereikia susitarti;

3) atsitiktinės – tokios, kurios nustatomos šalių susitarimu, įstatymai joms nustato dispozityvinę formą.

Visos sutarties sąlygos turi būti teisėtos, negali prieštarauti sutartį reguliuojančioms teisės nuostatoms. Civilinio Kodekso 4 str. nurodo, kad galima sudaryti ir įstatymais nenumatytas, bet jiems neprieštaraujančias sutartis.

Kiekviena sutartis turi būti sudaryta tam tikra forma, kurią numato įstatymas ar kuri numatyta šalių susitarimu. Įstatymais numatyta, kad sutartys sudaromos pagal sandorių formos taisykles (Civilinio Kodekso 41 – 46 str.). Jos gali būti sudarytos žodine, rašytine forma ar apie sutarties sudarymą galima spręsti iš šalių elgesio. Civilinio Kodekso 169 str. reguliuoja tik atskirus sutarčių formos klausimus. Pagal šį straipsnį, jei sutartis turi būti sudaryta rašytine forma, ji gali būti sudaryta šiais būdais:

1) surašant vieną šalių pasirašytą dokumentą;

2) apsikeičiant raštais, telegramomis ir pan, pasirašytais tos šalies, kuri siunčia;

3) priimant vykdyti užsakymą.

Jei pagal įstatymą ar šalių susitarimą sutartis turi būti sudaryta tam tkra forma, ji laikoma sudaryta nuo to momento, kada ji išreikšta šia forma.

Sutartis yra viena iš sandorių rūšių. “Bet kuri sutartis yra sandoris, tačiau ne bet kuris sandoris yra sutartis”. Sutartis yra dvišalis bei daugiašalis sandoris. Kartais šalių skaičius gali nesutapti su joje dalyvaujančių piliečių ar juridinių asmenų skaičiumi.

Kadngi sutartis yra sandorių rūšis, tai sutartims yra taikomi visi sandorių bendri nuostatai (CK 40 – 62 str.). Sutartyje išreiškiami jos dalyvių, siekiančių teisėtų pasekmių valia.

Sutartis galioja tik tada, kai:

1) šalių valia sutampa su jos išreiškimu;

2) teisėtas sutarties turinys;

3) veiksnūs dalyviai;

4) sutartis turi būti išreikšta įstatymo nustatyta forma.

Kai kuire autoriai dar nurodo, kad “kontinentinės teisės sistemos šalyse sutartis turi turėti teisėtą pagrindą (causa), o Anglijoje, JAV kreditorius turi iš anksto užmokėti, kad įgytų reikalavimo teisę (consideration)” .

Iš pateiktų sutarties apibrėžimų matyti, kad pagrindinis sutarties požymis yra šalies susitarimas. Tai dviejų arba keleto asmenų, civiliniame teisiniame santykyje dalyvaujančių kaip atskira šalis, valios išreiškimas. “Susitarimas pilnai atspindi šalių ketinimus ir tikslų, bendrą šalių valios išreiškimą”

Valios išreiškimas – tai valinis veiksmas , bet ne bet kuris teisinio santykio dalyvių valios išreiškimas yra susitarimas. Kad tarp asmenų atsirastų sutartiniai santykiai, nepakanka paprastos dviejų ar kelių asmenų valios išreiškimo – sutartį

sudarančių asmenų išreikšta valia turi būti tarpusavyje suderinta.Tačiau ne bet kuris asmenų susitarimas yra sutartis. “Šalių susitarimas tampa civiline sutartimi tik tuomet, kai juo siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilinius teisinius santykius” .

Kartais iškyla neaiškumų, ar tikrai buvo sudaryta sutartis, o jei kyla klausimų dėl sutarties
“dažnai yra naudinga išsiaiškinti, ar derybų tarp šalių eigoje buvo oferta ir akceptas” . Sutartis yra būtent ofertos ir akcepto rezultatas.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1486 žodžiai iš 4848 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.