Apsauga nuo nusikalstamo poveikio
5 (100%) 1 vote

Apsauga nuo nusikalstamo poveikio

11

Turinys

1.Įvadas

2.Liudytojo teisė į anonimiškumą

3.Liudytojo apsauga nuo nusikalstamo poveikio

4.Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio taikymo pagrindai

5.Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės. Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių rūšys

6.Išvados

ĮVADAS

Liudytojas – asmuo, matęs įvykį ,jame dalyvavęs ar ką tikrai apie jį žinantis; tas, kas kito byloje duoda parodymus. Atrodytų, kiekvienas sąmoningas pilietis – įvykio liudyto-jas – apie tai, ką matė ir patyrė savaime turėtų pasakyti viską tiesiai ir aiškiai, tačiau teiginiai “ liudytojas X atsisako duoti parodymus”, “ liudytojas X dingo be pėdsakų”, “ rastas liudytojo X lavonas” nėra paimti iš “ policinių “ serialų, o iš senų senovės eina kaip kiekvienos visuomenės skaudi, ardanti harmoningą gyvenimą realybė. Baimė patirti pažeminimą, netgi fizinį susidorojimą, į šį pavojingą “žaidimą” įtraukti savo šeimą, artimuosius vertinama kaip neišvengiama žmogiškojo faktoriaus sąlyga.JAV juristų teigimu, liudininkų bauginimas pasiekia pavojingą ribą: nusikaltėlių grupuotės išradingai skleidžia gandus apie savo galią ir nebaudžiamumą, demoralizuoja piliečius, imančius netikėti teisėsaugos pagalba, išsigandusius susidorojimo – iš tiesų nužudoma apie 10% liudytojų.

Lietuvai tampant Europos Sąjungos nare, privalu laikytis šios organizacijos pagrindinių teisinių standartų ir principų, tvirtintų europinėse konvencijose ypač žmogaus teisių srityje.

Dar 1950 metų lapkričio 4d.Romoje buvo priimta Žmogaus teisių ir laisvių gynimo Europos Konvencija, kurioje ne tik įtvirtintos svarbiausios subjektyvių žmogaus teisių ir laisvių nuostatos, bet ir pateikti reikalavimai valstybėms ginti jas. Beje, viename iš Konvencijos įvadinių straipsnių nurodoma, kad tiek spaudai, tiek visuomenei baudžiamajame procese { arba jo dalyje } dalyvauti gali būti ir neleidžiama, siekiant apsaugoti liudytojus, patiriančius didelę baimę. Ši nuostata patvirtinta ir vėlesniuose svarbiuose Europos Sąjungos dokumentuose. Taigi liudytojas vis labiau imamas vertinti kaip vienas iš svarbiausių teisminio proceso dalyvių.

Darbe remiamasi 1996 metais priimtu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso bei operatyvinės veiklos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymu , LR baudžiamojo proceso kodekso komentaru, trumpai apžvelgiama ES šalių bei JAV patirtis šia tema.

1.Liudytojo teisė į anonimiškumą.

Naujajame Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse sistemiškai – ko anksčiau nebuvo – išdėstyta liudytojo teisė į anonimiškumą: “Nukentėjusysis ar liudytojas šio kodekso nustatyta tvarka gali prašyti prokurorą ar ikiteisminio tyrimo pareigūną taikyti jam anonimiškumą “ Taigi anonimiškumas jau įvardijamas kaip procesinis reiškinys, iš kurio išplaukia proceso veiksmų ypatumai, ir patalpinamas specialiame kodekso skirsnyje. Taikyti ar ne anonimiškumą yra ikiteisminio tyrimo įstaigų ir prokuroro prerogatyva Raštu prašyti šios teisės gali bet kuris liudytojas, bet anonimiškumas piliečiui suteikiamas tik tuomet, “jeigu:

1} gresia realus pavojus […] liudytojo ar jo šeimos narių arba artimųjų giminaičių gyvybei, sveikatai, laisvei ar turtui;

2} […] liudytojo parodymai yra svarbūs baudžiamajai bylai;

3} […] liudytojas dalyvauja procese dėl labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo”{BPK, 199 str.}.

Pažymėtina, kad liudytojui teisė į anonimiškumą suteikiama tik tuomet, kai yra visi šiame straipsnyje išvardinti pagrindai. Anonimiškumas taikomas tik tuo atveju , kai procesui ypač svarbi turima informacija.

Nors anonimiškumo taikymo pagrindų sistemoje svarbiausias yra faktorius, susijęs su grėsme asmens ar jo šeimos saugumui, vis dėlto, anonimiškumas irgi tėra gana ribota žmogaus saugumo užtikrinimo priemonė. “ Anonimiškumo taikymo problema atsiranda pirmiausiai dėl to, kad […] liudytojas, pajutęs iškilusią grėsmę jo saugumui, kreipiasi į prokurorą ar ikiteisminio tyrimo pareigūną. Būtent žmogaus noras ir viltis apsisaugoti yra pirmoji ir, vertinant atsižvelgus į žmogaus pozicijas ir interesus, pagrindinė anonimiškumo taikymo priežastis. ” Tačiau grėsmė asmens saugumui iš tikrųjų turi būti reali ir bauginanti:

nužudymas,

suluošinimas,

išžaginimas,

asmens pagrobimas,

turto sunaikinimas ir pan.

Betgi grėsmės realumą nustatyti neretai yra sunku ar net neįmanoma – daugelis piliečių įsikarščiavę pagrasina. suluošinimais ar baisesniais dalykais.

Be to, argi maža žmonių, anaiptol nesergančių paranoja, bet jaučiančių persekiojimo baimę? Įvertinant grėsmės realumą teisėsaugos darbuotojams patariama “ persistengti “ liudytojo naudai.

Ar liudytojui anonimiškumas gali būti taikomas dėl jo parodymų svarbos baudžiamajai bylai, sprendžia prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir parodymų svarbą.

Labai sunkiais ir sunkiais nusikaltimais laikomi ir anonimiškumas liudytojui taikomas bylose dėl nusikalstamo susivienijimo, turto prievartavimo, kontrabandos ir panašiai.

Prokuroro patvirtintas nutarimas taikyti anonimiškumą laikomas atskirai nuo bylos ir saugomas baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 738 žodžiai iš 1469 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.