Apskaita1
5 (100%) 1 vote

Apskaita1

TURINYS:

1. Apskaitos istorinė apžvalga………………………………………………………………..3psl.

2. Informacijos sistemų esmė………………………………………………………………….4psl.

3. Apskaitos esmė ir uždaviniai……………………………………………………………….4psl.

4. Apskaitos principai ir reikalavimai………………………………………………………5psl.

5. Apskaitos rūšys…………………………………………………………………………………7psl.

6. Apskaita- informacijos apibendrinimo sistema………………………………………8psl.

7. Apskaitos informacijos perdavimas ir saugojimas………………………………….9psl.

8. Apskaitos apibrėžimas………………………………………………………………………11psl.

9. Apskaitos pradmenų svarbiausių elementų klasifikavimas…………………….14psl.

10. Bendrųjų apskaitos principų esmė………………………………………………………16psl.

11. Apskaitos prielaidos…………………………………………………………………………18psl.

12. Apskaitos taisyklės…………………………………………………………………………..21psl.

13. Apskaitos modeliai…………………………………………………………………………..24psl.

14. Apskaitos politika…………………………………………………………………………….27psl.

15. Apskaitos reikšmė vadybininkams……………………………………………………..33psl.

16. Naudota literatūra…………………………………………………………………………….34psl.

1. APSKAITOS ISTORINĖ APŽVALGA

Apskaita atsirado daugiau kaip 1 tūkst.m.pr.Kr. Tai sąlygojo natūralus žmonių poreikis žinoti, ko ir kiek jie turi, kiek išleidžia bei kokias pajamas uždirba. Tuos, kurie mokėjo atlikti šį darbą, senovėje vadino raštininkais, iždininkais, vėliau- ekonomais, ūkvaizdžiais, sąskaitininkais. Senovės Egipte, Mesopotamijoje, Babilonijoje, Irane buvo daug raštininkų- apskaitininkų, užsiimančių ūkio veiklos apskaita ir atskaitomybių sudarymu. Jie priklausė privilegijuotajam arba vidutiniajam visuomenės luomui. Plėtojantis ūkinei veiklai, atsirado apskaitininkų kontoros, ir manoma, kad jose jau buvo darbo pasidalijimas: vieni apskaičiuodavo operacijas, susijusias su įplaukomis, kiti- su išlaidomis, treti tikrindavo, ar tiksliai atliekami darbai. Ūkinės lėšos buvo sugrupuotos atskirai fiksuojant operacijas, susijusias su jų gavimu ir išleidimu, tobulėjo kontrolė, buvo atliekamos inventorizacijos.

Žlugus Romos imperijai, 5a. pabaigoje sulėtėjo gamybinių jėgų vystymasis, sustojo mokslo ir amatų plėtojimas. Tai sąlygojo ir apskaitos sąstingį. Net iki 13a. apskaita buvo tvarkoma tik vienuolynuose, kurie tuo metu buvo stambiausi žemvaldžiai. Be to, ji buvo naudojama tvarkant valstybės iždą. Šio laikotarpio pradžioje smulki gamyba išsiversdavo ir be apskaitininkų, dažniausiai amatininkai ar pirkliai ją tvarkydavo patys. Vėliau šį darbą jie patikėdavo savo žmonoms. Tik gerokai vėliau šiam darbui imta samdyti profesionalius apskaitininkus. Ilgainiui atsirado apskaitos darbuotojų artelės, kurių nariai atlikdavo įvairių apskaitos darbų užsakymus. Šiuo laikotarpiu dar nebuvo vieningų apskaitos taisyklių, kiekvienas apskaitininkas savo darbą dirbdavo remdamasis patirtimi ir nuovoka.

Viduramžių pabaigoje susikūrė specialios apskaitininkų mokyklos, I talijoje- net ir buhalterių akademijos, kurios suvienijo apskaitos darbuotojus bei gynė jų teises. Šią profesiją imta labai vertinti. 15a. pabaigoje atsirado dvejybinė (itališkoji) apskaitos sistema. Pirmą kartą 1494m. ją paskelbė garsus italų matematikas Lukas Pačiolis savo knygoje „Aritmetikos, geometrijos, mokymo apie proporcijas ir santykius visuma“. Itališkoji apskaitos sistema turėjo labai didelį poveikį apskaitos plėtojimui. 14-15a. dvejybinė apskaita pradėta naudoti manufaktūrose gaminamos produkcijos savikainai apskaičiuoti. 16- 18a. išleista labai daug apskaitos vaovėlių įvairiomis kalbomis.

Labai didelį impulsą apskaitai, kaip ir ekonomikai, plėtoti davė pažangesni, lyginant su feodaliniais, kapitalistiniai santykiai. 19a. apskaitininkai išmoko apskaičiuoti pelną lygindami pardavimų kainą su „kaina sau“- tuo, kas dabar vadinama savikaina. Buhalterinės apskaitos duomenis imta sisteminti ne tik įmonių, bet ir valstybių mastu, apibendrinti statistinės apskaitos lygmeniu. Pradėti rimti teoriniai tyrinėjimai, sukurta naujų apskaitos teorijų.

2. INFORMACIJOS SISTEMŲ ESMĖ

Informacija- tai tikrovės atspindėjimas tam tikra tvarka ir sistema. Informacija yra tai, kas perteikiama pranešant, teikiant žinių, t.y., informuojant. Tai žinios, pranešimai ar duomenys apie aplinkinį pasaulį, jame vykstančius procesus. Šios žinios gali būti perduodamos, saugomos ir apdorojamos.

„Informacijos“ ir „duomenų“ sąvokų tapatinti negalima. Kiekvienas pranešimas yra žinios apie valdomą objektą, t.y. duomenys apie jį, tačiau ne kiekvienam pranešimui reikia valdymo įtakos, jis nebūtinai duoda naujų žinių- informacijos. Tarp informacijos ir duomenų yra sudėtinga dialektinė
priklausomybė. Duomenys gali teikti vertingą informaciją ir, atvikščiai, neturėti svarbios reikšmės.

Ekonominio objekto valdymą tiesiogiai atspindi ekonominė informacij, t.y. žinios, susijusios su įmonių ir jų padalinių veikla. Ekonominė informacija atsiranda ir funkcionuoja dėl žmonių ūkinės veiklos, atspindėdama gamybinius santykius, objektyvius dėsningumus. Ji vartojama apdorota, įvairiai sugrupuota. Ekonominę informaciją įmonės darbuotojai naudoja vertindami atitinkamas situacijas, reiškinius, procesus, priimdami valdymo sprendimus, todėl ji turi būti pateikta suprantama forma. Tai žiniaraščiai, lentelės, grafikai, kuriuose informacija vaizduojama vizualiai: skaičiais, raidėmis arba simboliais.

Informacija turi būti perduodama iš patikimo šaltinio laiku ir tiksliai adresatui. Jos kūrimo kaina neturi būti didesnė už tiekiamą naudą.

Apskaitine informacija vadinami iš patikimo šaltinio gauti ir tinkamai užfiksuoti apskaitos duomenys, kurie naudojami valdymui arba kurie gali būti naudingi valdytojams ateityje.

3. APSKAITOS ESMĖ IR UŽDAVINIAI

Rinkos ekonomikos sąlygomis didžiąją informacijos dalį pateikia buhalterinė apskaita. Mokslininkai jau seniai galvojo, kaip suformuluoti apskaitos apibrėžimą, kuris tinkamai apibendrintų buhalterių tikslus. Todėl buhalterinės apskaitos apibrėžimų pasaulinėje praktikoje naudojama daug.

Buhalterinė apskaita yra informacinės sistemos dalis, teikianti 60-80% informacijos apie įmonės ūkinę ir finansinę veiklą.

Apskaita- tai nenutrūkstamo ūkinių ir finansinių operacijų registravimo, klasifikavimo, apibendrinimo ir analizės procesas. Šios operacijos paskelbiamos suinteresuotiems asmenims rengiant finansines ataskaitas ir šių ataskaitų paaiškinimus. Ji pateikia kiekybinę informaciją ir išsiskiria tuo, kad paprastai apdoroja duomenis, išreikštus piniginiais matais. Be to, apskaita pateikia ir papildomus duomenis nepinigine išraiška. Taigi buhalterinės apskaitos paskirtis- vykdyti informacines funkcijas ir sisteminti informaciją mums reikiama kryptimi.

Informacinių funkcijų uždaviniai:

1. teikti informaciją apie įmonės valdymą (vidinė informacija);

2. teikti informaciją išoriniams informacijos vartotojams (mokesčių inspekcijai, statistikos departamentui, ministerijoms, bankams, tiekėjams, pirkėjams, savininkams, kreditoriams ir kt.);

3. užtikrinti turto apsaugą, laikytis ūkinę veiklą reguliuojančių teisės normų.

4. APSKAITOS PRINCIPAI IR REIKALAVIMAI

Rinkos ekonomikos šalyse finansinė apskaita tvarkoma remiantis visuotinai pripažintais principais. Jie paprastai vadinami bendraisiais apskaitos principais. Tai apskaitos taisyklės, kurių laikantis tvarkoma apskaita visame civilizuotame pasaulyje. Jų svarbą būtų galima palyginti su žmogaus gebėjimu kalbėti kitiems suprantama kalba. Jei apskaitoje nebus laikomasi visuotinai pripažintų principų, suformuotos finansinės informacijos niekas nesupras. Bendriausi apskaitos principai nustatyti Tarptautiniuose apskaitos standartuose ir Europos Sąjungos ketvirtoje direktyvoje. LR buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme nurodyti trys bendrieji apskaitos principai:

• įmonės tęsiamos veiklos;

• apskaitos pastovumo;

• pajamų ir sąnaudų kaupimo.

1. Įmonės tęsiamos veiklos principas reiškia prielaidą, jog įmonės veikla trunka neribotą laiką, bet neina bankroto link ar nėra kokios kitokios priežasties, dėl kurios reikėtų nutraukti veiklą.

2. Apskaitos pastovumo principas reikalauja, kad apskaitininkai labai apdairiai keistų apskaitos metodiką. To reikia, kad būtų galima palyginti keleto laikotarpių įmonės veiklos rezultatus. Tačiau šio principo taikymas nereiškia, kad apskaitos metodika neturi būti tobulinama.

3. Pajamų ir sąnaudų kaupimo principas reikalauja, kad visos ūkinės operacijos apskaitoje būtų fiksuojamos jau įvykusios. Jokiu būdu negalima painioti keturių skirtingų rodiklių: pajamų, įplaukų, išlaidų, sąnaudų.

• Pajamos- tai įmonės uždirbto turto padidėjimas arba jos skolų sumažėjimas įmonės veiklos ataskaitiniu laikotarpiu (nepriklausomai nuo to, ar buvo gauti pinigai).

• Sąnaudos- tai sunaudotas turtas siekiant gauti naudą. Kadangi naudą galima gauti tik pardavus produkciją ar suteikus paslaugas, tai sąnaudomis laikoma tik ta išlaidų dalis, kuri yra patirta gaminant produkciją arba teikiant paslaugas ataskaitiniu laikotarpiu.

• Įplaukos- tai įmonės veikloje gautas arba gaunamas turtas (da-niausiai pinigai).

• Išlaidos- tai išleisti pinigai (ar kitokios verybės), už kuriuos mainais gaunamas koks nors kitas materialus ar nematerialus turtas, ataskaitiniu laikotarpiu neuždirbant pajamų.

Kiti apskaitos principai yra išvesti iš minėtų trijų principų:

1. Palyginimo principas reikalauja, kad kaupimo principu apskaičiuotos per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos būtų palygintos su šias pajamas uždirbant patirtomis sąnaudomis ir apskaičiuotas finansinis rezultatas (prlnas arba nuostolis).

2. Įmonės principas reikalauja, kad savininko ar savininkų investuotas į įmonę turtas apskaitoje būtų atsirtas nuo jų asmeninio turto. Priešingu atveju beprasmiška formuoti kokią nors informaciją.

3. Periodiškumo principas reikalauja įmonės veiklą sąlygiškai suskirstyti į tam tikrus
laikotarpius, kurių pabaigoje pateikiama atakaitinė informacija apie įmonės ūkinę veiklą (už mėnesį, ketvirtį, metus).

4. Atsargumo (apdairumo) principas reikalauja, kad apskaitininkai labai atsargiai vertintų visus įmonės veiklos rezultatus.

5. Piniginio įkainojimo principas reiškia, kad visos apskaitos operacijos turi būti įkainotos pinigais.

Su bendraisiais apskaitos principais glaudžiai susiję reikalavimai apskaitai.

Iš jų svarbiausi yra šie:

1. Svarbumas. Apskaita turi pateikti valdymui tik svarbią, t.y. reikšmingą konkrečiomis sąlygomis valdytojams informaciją, atsisakydama mažai vertingų duomenų.

2. Patikimumas. Tiktai objektyvūs ir tikslūs apskaitos duomenys gali būti patikima informacijos baze teisingiems valdymo sprendimams priimti. Patikimumo reikalavimo įgyvendinimas iš esmės reiškia trukdymų pašalinimą iš informacinės sistemos.

3. Savalaikiškumas. Apskaita turi pateikti duomenis tada, kai jų reikia valdymo sprendimams priimti. Tačiau čia neturi būti skubotumo, kuris turi neigiamos įtakos apskaitos informacijos patikimumui. Apskritai apskaita neturi būti nei per greitai, nei per lėtai atlikta.

4. Konservatyvumas (apdairumas). Šis reikalavimas teigia, kad apskaitininkas visuomet turi teikti pirmenybę apdairumui, kitaip gali susidaryti nepalankiausia padėtis.

5. Optimalumas. Jo esmė ta, kad išlaidos, susijusios su apskaitos tvarkymu ir atskaitomybės sudarymu, turi būti bent jaune didesnė už naudą, kurią tikimasi gauti panaudojus apskaitinę informaciją. Iš minimalaus pradinių apskaitos duomenų kiekio būtina stengtis gauti kuo daugiau valdymui naudingos informacijos.

5. APSKAITOS RŪŠYS

Skiriamos dvi apskaitos rūšys: dinansinė ir valdymo (menedžmento) apskaita. Finansinė apskaita apima finansinių operacijų ir kitų įvykių registravimą, analizę bei apibendrinimą. Informacija tvarkoma pagal Bendruosius apskaitos principus. Finansinė apskaita susijusi su finansinių ataskaitų rengimu vidiniams ir išoriniams vartotojams. Valdymo apskaita pateikia informaciją dviems pagrindiniams tikslams:

• Gaminamos produkcijos ir teikiamų paslaugų savikainai apskaičiuoti;

• Gamybos (produkcijos bei paslaugų) planavimui bei kontrolei.

Didžioji šios informacijos dalis yra slapta (konfidenciali). Ji neteiktina išoriniams išoriniams informacijos vartotojams. 1- oje lentelėje nagrinėjami finansinės ir valdymo apskaitos bruožai. Griežtas ribas tarp šių apskaitų nustatyti sunku. [1, 8-13psl.]

1 lentelė finansinės ir valdymo apskaitos rūšių palyginimas

Palyginimo požymis finansinė apskaita Valdymo apskaita

Tikslai Nuolat stebėti ir finansinėje atskaitomybėje apibendrintai pateikti išoriniams bei vidiniams vartotojams informaciją apie įmonės turtą, nuosavybės struktūrą bei finansinę būklę. Teikti informaciją įmonės valdytojams, kurie, ja remdamiesi, priima konkrečius valdymo sprendimus bei tikrina, kaip jie įgyvendinami.

Ataskatų ir pranešimų pobūdis Reglamentuotos formos finansinės ataskitos, kurių turinį derina netgi įvairios valstybės. Detalūs pranešimai įmonės valdymo personalui parengiami individualiai kiekvienoje įmonėje valdytojams patogiausia forma.

Informacija ir naudotojai Vidiniai- įmonės valdymo darbuotojai. Išoriniai- savininkai ir akcininkai, kiti investitoriai, bankai, kompanionai, valstybinės įstaigos, profsąjungos. Vidiniai- įmonės valdymo darbuotojai. Išoriniams interesantams valdymo apskaitos duomenys neteikiami.

Reglamentavimo laipsnis Valstybė nustato, kokie rodikliai turi atsispindėti korporacijų (atvirųjų akcinių bendrovių) skelbiamoje atskaitomybėje. Nereglamentuojama.

Ataskaitų ir pranešimų periodiškumas Periodiškai (būtinai kartą per metus, kartais- kiekvieną ketvirtį). Duomenys formuojami pagal įmonės valdymo personalo poreikį.

Mato vienetai Dominuoja piniginiai matai, retai- natūriniai. Įvairūs natūriniai, piniginiai bei darbo matai.

Tyrimo objektas Įmonė. Įmonė, bei jos padaliniai, taip pat jos atskirų gaminių rūšys.

6. APSKAITA- INFORMACIJOS APIBENDRINIMO SISTEMA

Apskaita- viena iš pirmųjų istorijoje informacijos gavimo sistemų ūkinei veiklai valdyti. Iš pradžių ji formavo informaciją apie ūkio materialinę būklę, bet, vystantis visuomeninei gamybai, tapo labai sudėtinga informacijos sistema visoms ūkio grandims valdyti.

Apskaita atspindi kiekvieną atliktą ūkinę operaciją. Pirminiai duomenys apie atitinkamus ūkinės veiklos faktus, procesus ir operacijas atspindimi ir apibendrinami apskaitoje taip, kad formuotųsi daugybė informacinių rodiklių apie lėšų, jų šaltinių būklę, apie susidariusius įsipareigojimus ir pan. Duomenys apie atitinkamus faktus apskaitoje sisteminami, todėl apibendrintai apibūdina įmonės ūkinę veiklą ir jos rezultatus.

Apskaita susitemina, suskaičiuoja, nustato ir apibendrina duomenis. Jie yra sutvarkytos informacijos šaltinis. Apskaita teikia informaciją apie materialinių, darbo ir finansinių išteklių naudojimą įmonėje, apie jos ūkinės veiklos rezultatus. Šia informacija apskaita aprūpina tiek įmonės vadovybę, tiek jos padalinius. Be šios informacijos neįmanoma sėkmingai vadovauti įmonei ir jos padaliniams.

Apskaitos teikiama informacija sudaro apie 70- 80% visos įmonės ekonominės informacijos.
kai ypač išsiplėtė ryšiai tarp atitinkamų objektų, tinkamaiparengta ir geros kokybės informacija nulemiakiekvieno struktūrinio padalinio veiklos rezultatus. Informacijos apdorojimo darbų kokybę atspindi rezultatų tikslumas ir jų tikrumas.

Apskaita, būdama informacijos apibendrinimo sistema, užima svarbią vietą įmonės informacinėje valdymo sistemoje. Lenkų prof. A.Jarugova teigia, kad ankstesnės evoliucijos stadijose apskaita veikė kaip savarankiška informacinė sistema. Tačiau, plėtojantis ūkinei veiklai, ji vis labiau siejasi su informacine valdymo sistema. Tai rodo autorės parengta schema:

1 schema apskaitos vieta įmonės informacinėje valdymo sistemoje

informacine apskaitos sistema informacinė valdymo sistema



Informacinių apskaitos ir valdymo sistemų susiliejimo laipsnis kiekvienoje įmonėje yra skirtingas, nes priklauso nuo konkrečių jos darbo sąlygų, išorinės aplinkos stabilumo, technologinių procesų ypatybių ir buhalterijos organozacinės struktūros. Susiliedama su informacine valdymo sistema, apskaita parengia informacinę bazę priimti įvairių rūšių valdymo sprendimus.

7. APSKAITOS INFORMACIJOS PERDAVIMAS IR SAUGOJIMAS

Apskaitos procese svarbu ne tik informacijos apie ūkinius procesus ir reiškinius fiksavimas, grupavimas, kaupimas, apdorojimas, bet ir jos perdavimo bei saugojimo procedūros. Kadangi apskaitos informacija naudojama viso ūkio veiklai valdyti, tai ją būtina perduoti atitinkamiems valdymo organams, kaupti, kad būtų galima ją panaudoti ateityje, t.y. reikia kurti tam tikrą jos perdavimo ir saugojimo sistemą.

Informacija perduodama iš šaltinio (siuntėjo) vartotojui (gavėjui). Tačiau čia svarbu ne tik perduoti pranešimą, bet ir pertvarkyti jį taip, kad vartotojas gautų tik jam reikalingą, atitinkamai sugrupuotą bei pertvarkytą informaciją, kurią jis galėtų tiesiogiai naudoti savo funkcijoms vykdyti.

Perduodant informaciją, svarbu reguliuoti jos srautus, nes neretai vienu metu perduodamas didelis jos kiekis ir daugeliui vartotojų. Informacijos srautus galima nagrinėti dviem požiūriais:

• Kaip srautus, susidarančius tarp įmonės padalinių, įmonės ir kitų (išorinių) informacijos vartotojų;

• Kaip srautus, susidarančius informaciją informaciją perkeliant iš vienų jos nešiklių į kitus.

Pirmu atveju žiūrima, kas perduodama iš vieno padalinio į kitą ir kas su ta informcija kiekviename padalinyje daroma, o antru- kaip ji perkeliama iš šaltinio į pirminį dokumentą, iš jo- į mašininį nešiklį, toliau- iš vieno mašininio nešiklio į kitą, kaip iš mašininio nešiklio perduodama vartotojams. Svarbu informacijos srautus suprojektuoti taip, kad, ją tvarkant, galima būtų kuo efektyviau panaudoti skaičiavimo techniką, informacijos rinkimo ir perdavimo priemones.

Apskaitos informacija perduodama ryšių kanalais arba materialinių nešiklių transportavimo būdu, o kaupiama ir saugoma mašininiuose nešikliuose ir specialiuose apskaitos registruose. Be to, informacijai perduoti ir saugoti naudojama ir atskaitomybė, kurioje informacija grupuojama pagal rodiklių charakteristikas ir valdymo lygius.

Siekiant nustatyti, kaip konkrečiu atveju patenkinami informacijos poreikiai, reikia ją išmatuoti.

Informacijos kiekis gali būti matuojamas netiesioginiais matais, t.y. ženklų skaičiumi, informacijos nešiklių kiekio ar tūrio matais. Tačiau tokį informacijos kiekio matavimą pakeisti jų nešiklių matavimu galima tik kai kuriais atvejais, pvz., nustatant informacijai laikyti reikiamos patalpos dydį, informacijos nešiklių kainą ir pan., kadangi tokie duomenų matai neapibūdina informacijos kokybės.

Pažymėtina, kad nuo to, ar laiku pateikiama ir gaunama informacija ir ar ji geros kokybės, daug priklauso ir visos įmonės veiklos efektyvumas, jos darbo ekonomiškumas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2503 žodžiai iš 8325 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.