Apskaitos duomenys nepriklausomai nuo įmonės veiklos dydžio ir kitų vertybių, turi būti pateikiami vieningos formos ataskaitose.
Juridinio asmens teises turinčios įmonės pildo tokias atskaitomybės formas:
• balansą;
• pelno (nuostolio) ataskaitą;
• pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitą;
• pinigų srautų ataskaitą;
• paaiškinamąjį raštą.
Visos juridinio asmens teises turinčios įmonės savininkams ir valdžiai pateikia tas pačias metines finansines atskaitomybė formas, tačiau kai kurioms įmonėms leidžiama jas sutrumpinti, nelabai reikšmingus rodiklius jungti į stambesnius straipsnius.
Per ataskaitinį laikotarpį uždirbtą pelną paskirsto savininkai, nebūtinai išsimokėdami dividendus, bet tam tikrą jo dalį rezervuodami įvairiems tikslams arba palikdami kaip nepaskirstytą pelną, kitaip sakant, skirdami jį veiklai plėtoti. Be abejo, savininkai dividendus gauna ne abstrakčiu pelnu, bet konkrečiais pinigais. Tačiau akcininkai visuotiniame susirinkime negali skirstyti pinigų, nors tą dieną jų gali būti labai daug nuostolingai dirbančioje įmonėje (pavyzdžiui, gavus didelį pirkėjų išankstinį apmokėjimą arba paėmus banko kreditą). Ir atvirkščiai: įmonė gali būti uždirbusi didelį pelną, tačiau akcininkų susirinkimo dieną neturėti pinigų dėl pirkėjų didelių įsiskolinimų įmonei ar dėl to, kad daug lėšų buvo skirta veiklai plėtoti. Todėl savininkai ir skirsto ne pinigus (kurie jau savime riboja išmokėtinas sumas), bet pelną. Nurodydami, kiek kokiems tikslams jie skiria nuosavybes, drauge apriboja ir turto paskirstymą, nes visos skolos (iš jų ir dividendai) turi būti dengiamos turtu, dažniausiai – pinigais.
Visa ši procedūra pateikiama pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitoje. Ji susieja pelno (nuostolio) ataskaitą ir balansą. Pelno (nuostolio) ataskaitoje nustatytas uždirbtas pelnas didina įmonės turtą – tai atsispindi balanse. Patirtas nuostolis mažina įmonės turtą – tai irgi atsispindi balanse. Jeigu įmonė patyrė nuostolį, tai pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitoje nurodoma, iš ko jis dengiamas.
1. Prie kiekvienos ataskaitos būtina įrašyti įmonės pavadinimą, nurodyti jos tipą (UAB, AB ir pan.) bei tikslų adresą. Patvirtinimo datos eilutėje įrašoma visuotinio akcininkų susirinkimo, patvirtinusio metinę finansinę atskaitomybę, datą.
2. Tiksliai įrašoma, kokių metų, kokio mėnesio ir kurios dienos pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita. Ta pati data parodo, iki kurios dienos uždirbtą pelną skirsto (ar patirtą nuostolį dengia) akcininkai.
3. Pirmoje skiltyje, kaip ir įprasta lentelėje, žymimi rodiklių eilės numeriai. Pagal juos nesunku nustatyti, kuriai grupei priklauso straipsnis.
4. Šiame stulpelyje pateikiami straipsnių, pogrupių, grupių pavadinimai.
5. Kodų skiltyje pateikiami kodai sąskaitų, kurių duomenų pagrindu užpildomi straipsniai.
6. Finansinių metų skiltyje pateikiamos ataskaitinių metų, kurių pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita ir parengta, sumos. Smulkiausių straipsnių sumomis įrašyti išskirtos taškeliais pažymėtos vietos. Jos yra kairiau. Grupių sumosįrašomos ištisine linija pažymėtose vietose.
7. Prėjusių finansinių metų skiltyje įrašomos prieš tai buvusių metų atitinkamų straipsnių sumos. Jos perkialiamos iš ankstesnių metų pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos.tokia informacija pateikiama, norint sulyginti ataskaitinių finansinių metų ir ankstesnių finansinių metų duomenis. Taip galima nižustatyti įmonės buklės pasikeitimus bei prognozuoti perspektyvas.
8. Kiekvieną ataskaitą, tarp jų ir pelno (nuostolio) paskirstymą savo parašais tvirtina vyriausias buhalteris ir įmonės vadovas.
PELNO (NUOSTOLIO) PASKIRSTYMO ATASKAITOS RODIKLIŲ PAAIŠKINIMAS
I.Nepaskirstytasis rezultatas – pelnas (nuostolis) ataskaitinio laikotarpio pradžioje. Šiame straipsnyje pateikiamos iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos nepaskirstyto pelno arba nepadengto nuostolio sumos. Jei tai pelnas, jis gali būti paskirstytas, o jeigu nuostolis, – padengtas visuotiniame akcininkų susirinkime. Šis ataskaitinio laikotarpio rodiklis įrašomas iš ankstesnių metų pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos paskutines eilutes.Grynasis ataskaitinio laikotarpio rezultatas – pelnas (nuostolis).
II.Grynasis ataskaitinio laikotarpio rezultatas – pelnas (nuostolis). Šiame straipsnyje įrašomas ataskaitinio laikotarpio įmonės veiklos rezultatas – uždirtas pelnas arba patirtas nuostolis. Ši suma įrašoma iš to paties laikotarpio pelno (nuostolio) ataskaitos paskutinės eilutės.
III.Paskirstytinas rezultatas – pelnas (nuostolis) – ataskaitinio laikotarpio pabaigoje – ankstesnių laikotarpių nepaskirstytos sumos (pelno arba nuostolio) ir ankstesniais metais uždirbto pelno arba patirto nuostolio algebrinė suma. Ji gaunama algebriškai susumuojant šitos pačios ataskaitos pirmosio ir antrosio eilučių duomenis. Apskaičiuokant šį rodiklį, be skliaustų įrašytos sumos sudedamo, o skliaustuose – atimamos.
IV.Akcininkų įnašai nuostoliams padengti. Šiame straipsnyje fiksuojamos sumos, kurias akcininkai nutaria įnešti įmonės nuostoliams padengti.
V.Pervedimai iš rezervų reiškia ankstesniais laikotarpiais sudarytą ir dar nepanaudotų rezervų sumų prijungimą prie ataskaitinio laikotarpio rezultato. Skirstydami pelną, savininkai
dalį jo gali rezervuoti tam tikriems tikslams. Pelno skyrimas į rezervą nereiškia, kad sumažėja įmonės savininkų nuosavybė, nes rezervo suma yra sudėtinė savininkų nuosavybės dalis. Tačiau nutardami sudaryti tam tikrus rezervus (kartais jų reikalauja valdžia), įmonės savininkai nurodo, kokią pelno dalį nusprendė nedalyti dividendais, bet skirti konkrečiam tikslui, pavyzdžiui, gamybos plėtojimo programai vykdyti. Šios sumos nurodomos pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos (VII.1.) ir (VII.2.) straipsniuose. Kitais ataskaitiniais laikotarpiais akcininkai gali nutarti panaikinti arba sumažinti rezervą pridėdami jį (arba dalį jo) prie tais metais paskirstytinos pelno sumos. Tai ir nurodoma aptariamoje eilutėje.