Apskaitos duomenų kaupimas ūkinės veiklos rezultatams apskaičiuoti ir šios informacijos naudojimas vadyboje x a pavyzdžiu
5 (100%) 1 vote

Apskaitos duomenų kaupimas ūkinės veiklos rezultatams apskaičiuoti ir šios informacijos naudojimas vadyboje x a pavyzdžiu

TURINYSĮVADAS 3

Teorinė dalis 4

1. Duomenų kaupimo principas 4

2. Ūkinių faktų identifikavimas 4

3. Ūkinių operacijų fiksavimas pirminiuose dokumentuose 5

4. Ūkinių operacijų registravimas 6

4.1. Pirkimų ciklas 7

4.2. Pardavimų ciklas 8

4.3. Gamybos išlaidų ciklas 9

4.4. Kitų operacijų ciklas 10

5. Dvejybinis įrašas buhalterinės apskaitos sąskaitose 10

6. Operacijų fiksavimas sąskaitose 12

7. Bandomasis balansas 12

8. Įmonių finansinės atskaitomybės sudėtis 13

Praktinė dalis 15

1. VĮ Šiaulių miškų uredijos statusas ir veiklos pobūdis 15

2. Duomenų kaupimas 18

bei tam naudojamos priemonės VĮ Šiaulių miškų urėdija 18

IŠVADOS 20

LITERATŪRA 21

PRIEDAI 22

ĮVADAS

Duomenų kaupimas yra labai svarbus apskaitos procesas. Kad gauti pelną, įvykdyti įmonės užsibrėžtus tikslus, būtinas kruopštus duomenų kaupimas, kad vėliau galima būtų sudaryti teisingas ir tvarkingas metines finansines atsakomybes. Kiekvienoje įmonėje net ir labai nedidelėje vykdoma apskaita. Įmonė remdamasi Tarptautiniais apskaitos standartais, Europos Sąjungos direktyvomis ir, žinoma, bendraisiais apskaitos principais stengiasi kuo geriau vesti apskaitą.[2]

Apskaitinė informacija atlieka labai svarbias funkcijas kiekvienos įmonės valdymo sistemoje. Naudodamiesi jos duomenimis, ne tik įmonių valdymo specialistai, bet ir išoriniai informacijos naudotojai priima labai reikšmingus, kartais net lemiamus įmonei sprendimus, taip pat tikrina, kad sprendimai įgyvendinami bei įvertina to pasekmes. Svarbiausia yra nustatyti, kokiose sąskaitose, kokiu momentu ir kokią sumą registruoti. Tai yra apskaitininkų darbas. Norint jį atlikti reikia labai gerai išanalizuoti pirminius dokumentus ir pagal tai nuspręsti, kokia sąskaitų korespondencija turėtų būti atspindėtas vienas ar kitas ūkinis faktas. Šis sprendimas turi būti priimtas remiantis visuotinai pripažintais bendraisiais apskaitos principais. [3]

Šiame kursiniame darbe aptarsiu:

 kaip kaupiami duomenys apskaitoje;

 kokių reikia laikytis reikalavimų;

 aprašysiu svarbiausius ir dažniausiai naudojamus registrus – duomenų kaupimo priemones. Užfiksuoti duomenys iš pirminių dokumentų perkeliami į Bendrąjį žurnalą arba specialiuosius žurnalus.

 svarbu paminėti, kaip duomenys perkeliami į sąskaitas ir kuo svarbus apskaitoje dvejybinis įrašas.

 apskaitinio laikotarpio pabaigoje duomenys iš didžiosios knygos sąskaitų perkeliami į finansinės atskaitomybės formas.

Antrą kursinio dalį sudarys teorijos pritaikymas pasirinktoje įmonėje, t.y. VĮ Šiaulių miškų urėdija. Šiaulių miškų urėdija – valstybės įmonė (toliau – miškų urėdija), nustatyta tvarka jai suteiktoje valdyti valstybinėje žemėje atkurianti, prižiūrinti, sauganti mišką bei naudojanti miško išteklius. Remdamasi VĮ Šiaulių miškų urėdijos veikla, jos vedama apskaita, aprašysiu, kaip bendrovėje vykdomas duomenų kaupimas bei kokios naudojamos duomenų kaupimo priemonės.

Teorinė dalis

1. Duomenų kaupimo principas

Duomenų kaupimui labai svarbią reikšmę turi kaupimo principas. Kaupimo principas yra vienas svarbiausių konceptualių laisvosios rinkos apskaitos nuostatų. Jis reikalauja, kad ūkiniai faktai apskaitoje būtu fiksuojami jau įvykę: uždirbamos pajamos turi būti registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o jas uždirbant patirtos sąnaudos tada, kai jos patiriamos, nepriklausomai nuo pinigų gavimo ar išmokėjimo.

Duomenų kaupimo principas numato, kad pajamos laikomos uždirbtos tada, kai produkcija yra parduota (išsiųsta pirkėjui), o paslaugos suteiktos, nesvarbu, pirkėjai sumokėjo už šias prekes ar ne. Pinigai ar kitas turtas, gauti už pateiktas prekes (iš jų ir atliktas paslaugas) arba už dar nepateiktas prekes ar neatliktus darbus, vadinami įplaukomis. Įplaukos negali būti laikomos pajamomis, kol prekės ar kitos vertybės neperduodamos pirkėjui arba kol neišrašomas tų prekių pardavimo-pirkimo faktą įteisinantis dokumentas

Savo ruožtu patirtomis sąnaudomis laikoma sunaudotas turtas bei suteiktų paslaugų ar įsipareigojimų tiekėjams (rangovams) išlaidos, susijusios su ataskaitiniu laikotarpiu uždirbtomis pajamomis. Pinigai ar kitas turtas, išleistas neuždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamų, vadinami išlaidomis.[2]

2. Ūkinių faktų identifikavimas

Kiekviena ūkinė operacija turi poveikį įmonės finansinei būklei. Norint susidaryti pastarosios vaizdą, visus ūkinius faktus apskaitoje reikia užfiksuoti tada, kai jie įvyksta. Faktų, kurių nelaikome ūkiniais įvykiais ar operacijomis, nereikia fiksuoti apskaitoje. Ūkiniais faktais laikomos operacijos ar įvykiai, pakeičiantys įmonės turto ar nuosavybės apimtį ar struktūrą. Bendrieji apskaitos principai reikalauja ūkinę operaciją apskaitoje fiksuoti tik tada, kai ji faktiškai pakeičia turto ar nuosavybės struktūrą ar apimtį. Tiek vienu, tiek kitu atveju yra išrašomas dokumentas. Jame pažymimas dokumentą surašiusios įmonės pavadinimas, dokumento pavadinimas, numeris ir surašymo data, ūkinės operacijos turinys bei kiti rekvizitai. Šie dokumentai dar vadinami pirminiais dokumentais. Tuo pabrėžiama, kad juose užfiksuoti duomenys yra visos įmonės informacinės sistemos formavimo
pagrindas.

Apskaitoje dar naudojami specialieji dokumentai, kurių duomenų įforminimui keliami dar griežtesni reikalavimai. Pagrindinis skiriamasis šių dokumentų bruožas yra tas, kad jie spausdinami specialiuose blankuose, kuriuose numatytos tam tikros apsaugos priemonės. Šių dokumentų blankus spausdina tik įmonės, turinčios specialų valdžios leidimą. Įmonės privalo vesti tokių dokumentų blankų apskaitą. Todėl jie dar vadinami griežtos apskaitos dokumentais. Juose turi atsispindėti ir kiekvieno tokio dokumento serija ir numeris, kuriuos iš anksto kiekvieno dokumento lakšte išspausdina to dokumento gamintojas. [1]

3. Ūkinių operacijų fiksavimas pirminiuose dokumentuose

Pirminiai dokumentai – tai tam tikri dokumentai, patvirtinantys įvykusią ūkinę operaciją ir leidžiantys ją fiksuoti apskaitoje.

Pirminiais dokumentais nepagrįsta ūkinė operacija negali būti fiksuojama apskaitoje. Pirminiai dokumentai yra ūkinių operacijų įrašų į apskaitos registrus pagrindas. Pirminiams dokumentams privalomi tam tikri rekvizitai, be kurių šie dokumentai apskritai negalioja, kitaip sakant, neturi juridinės galios, todėl juose užfiksuotų duomenų pagrindu negalima daryti ir jokių įrašų apskaitos knygose.

Kiekvienam apskaitos dokumentui juridinę galią suteikia tokie rekvizitai:

• Įmonės, surašiusios dokumentą, pavadinimas. Jis būtinas nustatant subjektą (kontrahentą), su kuriuo bendradarbiauja įmonė

• Apskaitos dokumento pavadinimas svarbus ir reikšmingas todėl, kad greitai ir tiksliai galima nustatyti, apie kokią operaciją kalbama ir kaip ją reikia užfiksuoti

• Dokumento surašymo data reikalinga tam, kad apskaitininkas galėtų orientuotis, kada dokumentas buvo išrašytas.

• Ūkinės operacijos turinys nusako operacijos esmę ir yra vienas iš informatyviausių dokumento rekvizitų, be kurio dokumentas apskritai prarastų prasmę;

• Ūkinės operacijos matavimo rodikliai skirti tam, kad abi pusės vienodai suvoktų dokumente užregistruotą veiksmą;

• Ūkinės operacijos kiekinę ir piniginę išraišką būtina nurodyti, nes kitaip būtų apskritai neįmanoma nustatyti, kas, kam, už ką ir kiek apmoka ar įsipareigoja apmokėti;

• Asmenų, atlikusių ūkinę operaciją ir atsakingų už jos atlikimą bei teisingą iforminimą, pareigos, vardai, pavardės, parašai. Šie rekvizitai rodo, kas atsakingas už ūkinę operaciją.

Pirminiai dokumentai gali būti

 Vidiniai

 Išoriniai.

Vidiniams dokumentams priskiriami tie, kurie naudojami įmonėje vykstančioms operacijoms fiksuoti: atsargų perdavimas iš sandėlio į padalinį, pagamintos produkcijos perdavimas iš padalinio į sandėlį ir kt.

Išoriniai dokumentai – tai iš tiekėjo gautos sąskaitos už įsigytas prekes apmokėti arba kasos pajamų orderiai, išrašyti gavus iš pirkėjo grynuosius pinigus ir kt.

Be to, pirminiai dokumentai dar gali būti skirstomi į pateisinamuosius ir patvarkomuosius. Pateisinamuoju dokumentu gali būti vadinamas pirminis dokumentas, patvirtinantis jau įvykusią ūkinę operaciją, pavyzdžiui: važtaraštis. Patvarkomasis dokumentas – tai tokia dokumentų rūšis, sakykime, mokėjimo pervedimas, kuriuo nurodoma, kokią sumą ir kam bankas turi pervesti iš mokėtojo sąskaitos į gavėjo sąskaitą.

Tvarkant apskaitą įmonėje, ūkinėms operacijoms registruoti gali būti naudojama daug įvairių pirminių dokumentų. Pirminiai dokumentai gali būti:

• sąskaita faktūra,

• prekių gabenimo važtaraštis,

• mokėjimo pavedimas,

• banko išrašas,

• čekių knygelė,

• pareiškimas gryniesiems pinigams įnešti,

• kasos pajamų orderis,

• kasos išlaidų orderis,

• medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštis,

• komandiruotės pažymėjimas,

• avanso apyskaita,

• ir t.t. [2]

4. Ūkinių operacijų registravimas

Remiantis pirminiais dokumentais, duomenys apie ataskaitinio laikotarpio operacijas registruojami ir kaupiami apskaitos registruose- žurnaluose, sąskaitose ir pan. Priėmus ir patikrinus pirminį dokumentą, operaciją atspindintys duomenys pirmiausia turi būti užregistruoti specialiose buhalterijos knygose – žurnaluose. Duomenys registruose gali būti kaupiami chronologine tvarka, pagal operacijos atlikimo datą, arba papildomai grupuojami pagal kokį nors požymį. Tokia tvarka leidžia greitai, be didesnio vargo užfiksuoti ūkinę operaciją apskaitos registruose, o ir po to prireikus prie jos grįžti po tam tikro laiko, pavyzdžiui, kai reikia patikrinti, ar teisėtai atlikta, tinkamai įforminta viena ar kita operacija. Apskaitos tvarkymui įmonės gali naudoti tipines finansinės apskaitos registrų formas.

Nedidelėse įmonėse, kur operacijų būna nedaug, dažniausiai pildomas vienas – Bendrasis – žurnalas. Jame registruojamos visos ūkinės operacijos. Paprastai tokioje įmonėje per dieną būna labai nedaug ūkinių operacijų ir visą apskaitą tvarko vienas buhalteris. Bendrajame žurnale fiksuojamos visos operacijos. Tai galima paaiškinti tuo, kad šių operacijų įmonėje būna labai nedaug ir jas visas galima peržvelgti viename registre. Antra vertus, kadangi įmonėje visą apskaitą veda vienas buhalteris, jam nėra prasmės šį darbą atlikinėti keletoje skirtingų buhalterijos knygų. Iš bendrojo žurnalo matyti, kokių dokumentų pagrindu buvo atliktas vienas ar kitas įrašas, taip pat,
kur ta suma bus perkelta iš žurnalo.

Didelėse įmonėse paprastai naudojamasi keletu žurnalų. Pirma, tai sąlygoja apskaitinio darbo pasidalijimas. Kai apskaitą veda keletas buhalterių, praktiškai neįmanoma šito daryti viename žurnale. Todėl vien dėl to reikia keleto knygų, kuriose įrašus vienu metu galėtu atlikti keletas darbuotojų. Antra, jas surašius į vieną žurnalą, po to būtų labai sunku net peržvelgti šias operacijas. Būtų labai sunku gauti bent kiek susistemintą informaciją. Kiekviename žurnale atsispindi tam tikros rūšies operacijos. Todėl registruojant ūkinius faktus tuo pačiu metu atliekamas ir pradinis jų grupavimas, o tai labai palengvina vėlesnį duomenų apdorojimą

Pirminių dokumentų pagrindu užfiksavus sumas žurnaluose, jau galima šiek tiek susivokti įmonės vykdomoje veikloje, tačiau vis dėlto tai ne daugiau nei ūkinių įvykių sąrašas, nors ir susistemintas specialiuosiuose žurnaluose.

Apibendrintai įmonės veikloje galima išskirti tris pagrindinius ciklus: pirkimų, pardavimų ir gamybos ir kt. ciklai. Įvairių ciklų ūkines operacijas tikslinga registruoti tik specialiuose registruose. [2]

4.1. Pirkimų ciklas

Visų pirkimų operacijų apskaitai vesti skirti pirkimų skolon, pinigų mokėjimo arba vietoj jų pirkimų ir pinigų mokėjimo specialieji žurnalai. Šių specialiųjų žurnalų naudojimui būdinga tai, kad juose įrašas, padarytas registruojant ūkinę operaciją, kartu rodo ir konkrečią sąskaitų korespondenciją, atitinkančią fiksuojamą ūkinę operaciją.

• Pirkimų skolon žurnalas. Šis specialusis sisteminis – chronologinis žurnalas skirtas įvairių atsargų pirkimo skolon operacijoms apskaityti. Jame fiksuojamas ilgalaikio turto įsigijimas ir trumpalaikio turto pirkimas skolon. Kiekviena operacija pirkimų skolon žurnale fiksuojama viena eilute.

• Pinigų mokėjimo žurnalas. Šis sisteminis – chronologinis registras skirtas pinigų (esančių sąskaitose banke arba grynųjų) išmokoms registruoti. Pinigų išmokos paprastai susijusios su prekių ar kito turto pirkimu, skolų grąžinimu bei kitomis išlaidomis. Kiekviena operacija pinigų mokėjimo žurnale fiksuojama viena eilute. Kadangi įmonėse turi būti vedama kasos knyga, kasininkas kiekvieną dieną pateikia apyskaitą su kasos išlaidas patvirtinančiais dokumentais. Šios apyskaitos pagrindu pinigų mokėjimo žurnale registruojamos visos grynųjų pinigų išmokos. Pinigų išmokos iš atsiskaitomosios sąskaitos (litinės arba valiutinės) šiame žurnale registruojamos remiantis banko išrašais ir prie jų pridedamais dokumentais. Registruojant pinigų mokėjimo operacijas, pirmiausia nurodoma data: metai, mėnuo, diena.

• Pirkimų ir pinigų mokėjimo žurnalas. Šis kombinuotas specialusis žurnalas jungia pirkimų skolon ir pinigų mokėjimo žurnalų duomenis. Todėl pirkimų ir pinigų mokėjimo žurnale fiksuojamas atsargų ir kito turto pirkimas skolon. Pirkimų ir pinigų mokėjimo žurnale taip pat registruojamas turto pirkimas už grynuosius pinigus, skolų tiekėjams grąžinimas bei kiti išmokėjimai. Į pirkimų ir pinigų mokėjimo žurnalą, kaip ir visais kitais atvejais, duomenys patenka iš pirminių dokumentų: sąskaitų faktūrų, kasos išlaidų orderių, mokėjimo pavedimų bei kitų dokumentų. Išmokėjimai iš kasos iš pradžių registruojami kasos knygoje, po to perkeliami į aptariamąjį žurnalą. Kiekviena operacija pirkimų ir pinigų mokėjimo žurnale įrašoma viena eilute. [1]

4.2. Pardavimų ciklas

Pardavimų ciklo operacijos, lyginant su pirkimų, yra šiek tiek komplikuotesnės, nes pardavimo metu apskaitoje pageidautina duomenis užfiksuoti tokiu būdu, kad bet kuriuo momentu būtų galima nustatyti įmonės veiklos rezultatą. Visų pardavimų operacijų apskaitai vykdyti skirti pardavimų skolon, pinigų gavimo arba juos pakeičiantis pardavimų ir pinigų gavimo bei parduotos produkcijos savikainos specialieji žurnalai. Kiekvienas padarytas įrašas šiuose žurnaluose atitinka kokią nors konkrečią pardavimų ciklo operaciją.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2022 žodžiai iš 6502 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.